Didžioji gėrio šventė progimnazijoje

Kun. Alfonso Lipniūno portretas

Tradicinė šventė, skirta kun. Alfonsui Lipniūnui atminti, yra laukiama jo vardu pavadintos progimnazijos bendruomenės. Kiekvienas ateina tą dieną į šventinį renginį nusiteikęs išgirsti žodį, kuris ilgai šildys kaip šviesa, prie kurio mintimis norėsis grįžti, kai reikės atramos ar stiprybės įveikti kliūtis arba tiesiog pabūti su žodžiu kaip gerumu, kuris  paguodžia ir nuramina.

Šventės pradžią paskelbusi progimnazijos direktorė Vilma Petrulevičienė sakė, jog progimnazijos bendruomenė auga su kunigo žodžiu, kad kiekvieno augimas yra mažas stebuklas, kurį paliko kunigas kaip gėrį visiems, tad kasmet grįždami prie kun. A. Lipniūno gyvenimo, minčių ir žodžių tampame tauresni, atidžiau įsižiūrime į šalia gyvenantį ir iš mažų kasdienybės smulkmenų lipdome gražų progimnazijos bendruomenės gyvenimo kelią, kuriuo einame su Dievo ir kunigo žodžiu. Direktorė pakvietė visus į didžiąją gėrio šventę, kurią pradėjo progimnazijos mergaičių choras bažnytine giesme. Trijų paveikslų inscenizacija progimnazijos septintokai ir aštuntokai bei kun. Domingo Avellaneda IVE priminė tris svarbias gyvenimo pamokas: pareigą būti gailestingam, kad netektų prarasti visko, ką žmogus turi, atsakomybę ieškančiam vietos gyvenime, kad nereikėtų mėgautis tuštybe ir vienadieniu malonumu bei meilę žmogui ir kasdienei savo veiklai, kad neiškiltų būtinybė skaičiuoti, kiek yra tave mylinčių, ir jaustis skolingam už parodytą meilę. Mokiniai pasekė pasaką apie tris riešutus, lemiančius turtą, grožį bei išmintį, patys savęs ir sėdinčiųjų salėje klausė, kurį riešutą žmogui pasirinkti pirmiausia, o varno kranksėjimas vis primindavo kasdienius žemiškus paklydimus, kurie irgi reikalingi, ieškant kelio į didžiąją tiesą ir gėrį.

Jaunieji kadetai prisiekė Tėvynei

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė su grupe Generolo Povilo Plechavičiaus mokyklos kadetų

Kovo 27 dieną Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Kauno Vienybės aikštėje prie Karo muziejaus pasveikino Generolo Povilo Plechavičiaus mokyklos kadetus ir priėmė jų priesaikas.

„Šiandien, kai Laisvės išsaugojimas vėl tampa realiu iššūkiu, jūsų ryžtas tarnauti Lietuvai dar labiau stiprina mūsų vienybės jausmą. Jis skatina tikėti, kad esame ir būsime nepalaužiami, nes visada priimsime pareigą saugoti ir ginti savo Tėvynę“, – sakė Prezidentė. Šalies vadovės teigimu, šis jaunų žmonių įsipareigojimas Lietuvai yra suvokiamas kaip svarbiausias, visus sutelkiantis tikslas, drąsos, atsidavimo ir pilietinės brandos požymis. Daugumai jaunųjų kadetų ši priesaika yra pirmoji gyvenime. Ji, pasak Prezidentės, reiškia apsisprendimą eiti nelengvu, tačiau garbingu keliu. Tai – galimybė tapti pavyzdžiu kitiems jauniems žmonėms. Valstybės vadovė moksleiviams palinkėjo būti kantriems ir visada tikėti ir didžiuotis savo Tėvyne.

Ką pamatėme Ispanijoje

Marijampoliečių akimirkos Ispanijoje

Kovo 14–18 dienomis septyni Marijampolės marijonų gimnazijos moksleiviai, direktorė ir trys mokytojos turėjo galimybę nukeliauti į saulėtąją Ispaniją ir dalyvauti paskutiniame Comenius projekte „European passport to Employbility“. Čia susitiko su draugais iš Ispanijos, Belgijos, Airijos ir Vokietijos.

Keliauta net 20 valandų, kol pasiektas Onilo miestelis, kuriame ir praleistos visos likusios dienos. Laukdami traukinio, vyksiančio į mainų programos vietą, nepabūgę lietaus, lietuviai aplankė didžiausias Barselonos įžymybes. Kitą rytą vėl leidosi į kelią ir aplankė netoliese esantį kurortinį miestą Alikantę. Čia apžiūrėta „Castillo de Santa Barbara“ pilis. Gražus oras, gera nuotaika ir nuostabos šūksniai lydėjo lietuvius visą dieną. Kitą dieną apsilankyta mokykloje, stebėti visų mainų programoje dalyvaujančių šalių moksleivių prisistatymai. Galime pasidžiaugti, kad ir mūsų prisistatymas pavyko puikiai. Susipažinę su mokykla bei projekto dalyvius sudominę lietuvišku žaidimu „Trečias bėga“, turėjome dar atlikti orientacinę užduotį po Onilo miestelį.

Gražiausiai dailyraščiu Lietuvoje rašo „ąžuolai“

Bendra Nacionalinio Vinco Kudirkos dailyraščio konkurso „Rašom!“ dalyvių nuotrauka

Kovo 6-ąją Lietuvos mokslų akademijoje išrinkti penktojo Nacionalinio Vinco Kudirkos dailyraščio konkurso „Rašom!“ nugalėtojai. Tarp prizininkų pateko net trijų „ąžuolinių“ mokyklų atstovės. Pirmąsias vietas 3–6 ir 7–12 klasių grupėse iškovojo Elektrėnų „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos mokinė Kotryna Cibulskaitė ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos atstovė Urtė Aušrinė Lembartaitė. Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos mokinė Rugilė Užusėnaitė laimėjo antrą vietą 7–12 klasių grupėje. 3–6 klasių grupėje antrą vietą iškovojo Augustė Marija Jakimavičiūtė (Vilniaus Petro Vileišio progimnazija), trečią – Goda Bradauskaitė (Palangos „Baltijos“ pagrindinė mokykla). 7–12 klasių grupėje trečia vieta atiteko Erikai Reklaitytei (Alytaus Vidzgirio pagrindinė mokykla). Suaugusiųjų grupėje pirmąją vietą iškovojo Rita Zinevič (Grigiškės), antrąją – Diana Kindurienė (Ignalina), trečią – Auksė Kriščiokaitienė (Šakių r.). Originaliausio darbo autore finale buvo išrinkta Vaiva Stankutė (Šiauliai), antroji viena atiteko Dalytei Stasiūnienei (Elektrėnai), trečioji – Jūratei Krunglevičiūtei (Alytus). Visi dalyviai turėjo dailyraščiu perrašyti jiems parinktus tekstus. Komisija darbus vertino pagal tekstų išsidėstymą, rašto aiškumą ir tolygumą, darbo estetiką bei taisyklingumą.

Geriausiai lietuvių kalbą mokančius mokinius pasveikino Prezidentė

Kovo 16-osios popietę geriausiai nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“ pasirodę moksleiviai ir jų mokytojai rinkosi Prezidentūros Baltojoje salėje. Dalyvius pasveikino Prezidentė Dalia Grybauskaitė, čia jiems buvo įteikti apdovanojimai už puikias lietuvių kalbos žinias. Konkurse šiemet pasirodė ir kompiuterį lietuviškai prakalbinti bandė rekordinis, beveik 12 tūkstančių dalyvių skaičius. Kaip sakė renginio globėja D. Grybauskaitė, „švari kalba – žmogiškos brandos ir pilietinio sąmoningumo simbolis, todėl šiandien, Knygnešio dieną, iš naujo suvokime gimtosios kalbos reikšmę ir saugokime tai, kas sujungia mus visus į taikią, vieningą ir nepalaužiamą tautą“, – savo sveikinimo kalboje sakė Prezidentė. Pasak šalies vadovės, kalba yra kiekvienos tautos savitumo ženklas, kurioje slypi istorija, pasipriešinimo kovos ir laisvės pergalės. Prezidentės teigimu, Nepriklausomybės kartos rūpestis mūsų kalba – visos Lietuvos viltis, kad išliksime, stiprėsime ir niekada nepamiršime savo šalies ir kalbos. Šventės metu visiems konkurso dalyviams ir nugalėtojams Valstybės vadovė palinkėjo saugoti savo kalbą, laisvę ir Lietuvą.

Lietuvoje daugėja santuokų

2014 metais Lietuvoje įregistruotos 22 908 santuokos (užpernai – 21 349). Didesnė jų dalis (13 888) buvo registruota civilinės metrikacijos skyriuose, reprezentacinėse arba pačių jaunavedžių pasirinktose vietose. Likusios santuokos buvo registruotos bažnyčiose (6 310) arba užsienyje (2 710) ir vėliau įtrauktos į apskaitą.

„Nors, kaip skelbia statistika, Lietuvoje gyventojų mažėja, tačiau mus džiugina žinia, kad pernai įregistruota maždaug pusantro tūkstančio santuokų daugiau negu ankstesniais metais. Tai rodo, kad Lietuvos gyventojai vis labiau pradeda vertinti santuokos ir šeimos svarbą“, – pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Santuokos registravimo ceremonija gali būti organizuojama savivaldybės tarybos nustatytose reprezentacinėse vietose santuokoms registruoti. Jeigu jos nėra nustatytos, santuokos registravimo ceremonija gali būti organizuojama pasirinktoje norinčiųjų susituokti vietoje, jeigu tai neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nekelia pavojaus gyvybei ar sveikatai.