Tikėjimas, šeima ir didžioji gimnastika

Mindaugas Buika

Žymiausia Jungtinių Amerikos Valstijų gimnastė Simona Bails pasirodo Rio de Ženeiro olimpiadoje

Simona su ją įvaikinusiais seneliais Nele ir Ronaldu Bailsais

Į katalikybę atsivertusi gimnastė Doninika Dos, ištekėjusi už katalikiškos gimnazijos mokytojo Džefo Tomsono, savo pavyzdžiu ima katalikų televizijos EWTN įkūrėją Motiną Andželiką

Žymiausia Jungtinių Amerikos Valstijų gimnastė Simona Bails pasirodo Rio de Ženeiro olimpiadoje

Rožinis sportiniame krepšyje

Perduodant žinias apie žymiausios Jungtinių Amerikos Valstijų gimnastės Simonos Bails (Simone Biles) sportinius pasiekimus, tarptautinėje žiniasklaidoje atkreiptas dėmesys į dramatiškus pokyčius jos šeimyniniame gyvenime ir gilų katalikišką tikėjimą.

Ši nedidukė (ūgis 1 m 45 cm) juodaodė devyniolikmetė mergina, pastarųjų trijų pasaulio čempionatų (2013–2015) nugalėtoja, neseniai pasibaigusiose Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse iškovojo net keturis aukso medalius ir vieną bronzos. Tokiu būdu ji pralenkė legendinę rumunę Nadią Komaneči (Nadia Comaneci), kuri 1976 metų Monrealio olimpiadoje irgi laimėjo penkis medalius, tačiau tik trys iš jų buvo aukso. Ir tai tuo labiau nuostabu, kadangi ankstyvoji Simonos vaikystė ne tik nežadėjo kokių nors sportinių perspektyvų, bet buvo kupina didelių pavojų. Ji 1997 m. lapkričio 20 d. gimė Kolumbo mieste (Ohajo valstija), narkomanų ir alkoholikų šeimoje, turėjusioje keturis vaikus. Jie buvo nuolat perkėlinėjami į socialinius vaikų namus, kadangi vieniša alkoholikė motina negalėjo jų išlaikyti. Priklausomybę nuo narkotikų turėjęs Simonos tėvas iš viso šeimą paliko vos jai gimus ir visiškai nedalyvavo vaikų gyvenime. Ši sunki situacija radikaliai pasikeitė, kai Simonos senelis (motinos tėvas) Ronas Bailsas su savo antrąja žmona Nele nusprendė ją įsivaikinti drauge su jos jaunesniąja seserimi (du vyresniuosius vaikus paėmė Rono sesers šeima). Taigi Simona persikėlė pas naujuosius tėvus (faktiškai senelius, bet juos ėmė vadinti tėčiu ir mama) į Hiustono priemestį Springą (Teksaso valstija). Buvo suteiktos visiškai naujos galimybės inteligentiškoje ir giliai tikinčioje šeimoje.

Iš prigimties labai sportiška mergaitė, naujųjų tėvų paskatinta, pradėjo lankyti prie Hiustono esantį gimnastikos centrą, kuris priklauso dar komunistų valdymo laikais iš Rumunijos į JAV pasitraukusiai buvusiai N. Komaneči trenerei. Ten Simonos talentą pastebėjo kita žymi gimnastikos trenerė Eimi Burman (Aimee Boorman), kuri iki šiol liko jos ugdytoja ir atvedė į didžiuosius pasiekimus. Pažanga buvo tokia sparti, kad Simoną norėta įtraukti į JAV gimnastikos rinktinę jau prieš 2012 metų Londono olimpiadą, tačiau jai dar nebuvo sukakę 16 metų. To reikalauja naujieji normatyvai (Nadia Komaneči savo olimpinį auksą laimėjo būdama vos keturiolikos metų, bet dabar perlenkimai su vaikų išnaudojimu profesionaliame sporte nutraukti). Tačiau jau 2013 metais Antverpene (Belgija) vykusiame pasaulio sportinės gimnastikos čempionate Simona buvo aiškiai pranašesnė už savo varžoves daugiakovėje. Pasaulio čempione ji tapo ir 2014 metais Nankine (Kinija), bei 2015 metais Glazge (Didžioji Britanija). Pagal bendrą iškovotų medalių skaičių, įskaitant Rio de Žaneiro olimpiadą, S. Bails yra nepralenkiama gimnastikos varžybų istorijoje.

Jauna, bet labai ryški gimnastikos žvaigždė yra įsitikinusi, kad būtent tikėjimas ir šeimos palaikymas (naujieji tėvai, dabar jau išėję į pensiją, visada šalia ir lydi į didžiąsias varžybas) jai padėjo pasiekti tokių sunkiai suvokiamų aukštumų. Simona su tėvais, ją įvedusiais į krikščionišką tikėjimą, kiekvieną sekmadienį (jeigu nebūna svarbių varžybų) eina į Springo Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią. Parapijos klebonas Čarlzas Semperis (Charles Semperi) žiniasklaidai patvirtino, kad Bailsai yra katalikiška gilaus tikėjimo šeima ir visada dalyvauja šventadienio pamaldose, kad Simona uoliai lankė katechetikos užsiėmimus ruošdamasi priimti Sutvirtinimo sakramentą. Dabar, turėdama žymią sportininkę, Bailsų šeima dažnai prašo parapijos bendruomenę ir kunigus per šv. Mišias ir privačiai pasimelsti už Simoną. Parapija jai irgi įteikė „medalį“ – kaklo vėrinį su šv. Sebastijono, atletų dangiškojo globėjo, atvaizdu. Kunigas Č. Semperis juokaudamas jai patarė to medalio nedėvėti per varžybas, nes jis gali trukdyti atlikti sudėtingus pratimus. Tačiau savo sportiniame krepšyje Simona visada laiko motinos dovanotą rožinį. „Mano mama Nelė man davė rožinį bažnyčioje, – sakė žymioji gimnastė žurnalistui, pasidomėjusiam jos krepšio turiniu. – Prieš varžybas aš rožinio nekalbu, tik trumpai pasimeldžiu, bet jis visada krepšyje“.

Motinos Andželikos pavyzdys

Norisi atkreipti dėmesį į neseniai, rugpjūčio viduryje, kitos žinomos JAV gimnastės Dominikos Dos (Dominique Dawes) šia tema duotą interviu Niujorko laikraščiui „The New York Times“, kuriame pabrėžtas jos dvasinis artumas su garsiąja televizijos pamokslininke Motina Andželika. Paklausta, su kokiu jau mirusiu asmeniu iš tų žmonių, kurių nekrologai buvo publikuoti tame didžiausiame JAV dienraštyje, ji norėtų pabendrauti prie pietų stalo, trijų Olimpiadų medalininkė sakė: „Aš pasikviesčiau Motiną Andželiką į savo namus, pasodinčiau prie stalo šalia savo vyro ir dviejų dukrelių, paprašyčiau palaiminimo ir paklausčiau kai kurių dalykų apie jos gyvenimo patirtį bei paprašyčiau patarimų dėl ateities, kad būtume tvirtesni“. Šiemet, kovo 27 dieną, Hansvilio (Alabamos valstija) slaugos namuose eidama 93-iuosus metus mirusi Andželika Rico (Angelica Ricco) išgarsėjo kaip populiarių jos įkurto didžiausio katalikiškos televizijos kanalo EWTN laidų vedėja. Žurnalas „Time“ ją 1995 metais buvo pavadinęs įtakingiausia JAV katalike, o 2006 metais, minint 25-ąsias EWTN veiklos metines, popiežius Benediktas XVI jai įteikė prestižinį Vatikano „Pro Ecclesia“ apdovanojimą. D. Dos, kuriai netrukus sukaks 40 metų, buvo pirmoji juodaodė JAV gimnastė, 1996 metų Atlantos Olimpiadoje laimėjusi aukso medalį. Ji dar yra viena iš dviejų pasaulio gimnasčių (antroji – rusė Liudmila Turiščeva), dalyvavusių paeiliui trijose Olimpiadose (Barselonos, Atlantos ir Sidnio) ir jose laimėjusi medalius.

Baigusi sportinę karjerą D. Dos užėmė įvairias atsakingas pareigas, propaguoja sveiką gyvenimo būdą ir šiuo metu vadovauja prezidento Barako Obamos (Barack Obama) įkurtai Fitneso, sportavimo ir sveiko maitinimosi tarybai. 2012 metais susižadėjusi su katalikų gimnazijos mokytoju Džefu Tomsonu (Jeff Thomson), už kurio netrukus ištekėjo, ji iš formalaus priklausymo baptistų konfesijai atsivertė į katalikybę ir dabar pabrėžia savo gilų tikėjimą pavyzdingame šeimos gyvenime. Minėtame interviu „The New York Times“ D. Dos sakė, kad jai didelį įspūdį paliko Motinos Andželikos ištvermingumas bei išmintis visuose gyvenimo iššūkiuose. Garsioji vienuolė vaikystėje buvo auginama vienišos motinos, nes tėvas šeimą buvo palikęs. „Kunigas kartą man sakė, kad labai sunku turėti ryšį su dangiškuoju Tėvu, kai žemiškasis tėvas tave yra apleidęs, – aiškino D. Dos. – Aš dažnai stebėjausi, kaip jai (Motinai Andželikai) pavyko įveikti šį trūkumą, gebėti atleisti tėvui ir visiškai pasitikėti Dievu“. Dominika sakė, kad susitikimui su Motina Andželika parengtų paprasto „sielos maisto“ su daržovėmis ir avižinėmis kruopomis, tai ji suprastų ir vertintų, nes išaugo vargingoje migrantų aplinkoje. Pokalbyje ji būtų paklausta, kaip gebėjo derinti narystę uždarame klauzūriniame vienuolyne su populiarių TV laidų, kurias visame pasaulyje stebėjo šimtai milijonų žmonių, vedimu. D. Dos sakė, kad yra uždaro charakterio ir jai buvo nelengva pasirodyti didžiulei žiūrovų auditorijai per varžybas, nes jausdavo tam tikrą baimę, nerimą. Galiausiai ji paklaustų, kaip galėtų padėti kitiems, kurie kenčia dėl depresijos, priklausomybių, fizinės negalios, apleidimo ar vienišumo, kaip tai darė Motina Andželika, kuri visą save paskyrė pagalbai tiems, kurie nieko neturi, netgi teisių, kuriems mūsų parama labai reikalinga.

© 2016 „XXI amžius“