|
Tikėjimas, šeima ir didžioji gimnastika
Mindaugas Buika
|
Žymiausia Jungtinių Amerikos
Valstijų gimnastė Simona Bails
pasirodo Rio de Ženeiro olimpiadoje
|
Rožinis sportiniame krepšyje Perduodant žinias apie žymiausios Jungtinių Amerikos Valstijų gimnastės Simonos Bails (Simone Biles) sportinius pasiekimus, tarptautinėje žiniasklaidoje atkreiptas dėmesys į dramatiškus pokyčius jos šeimyniniame gyvenime ir gilų katalikišką tikėjimą. Ši nedidukė (ūgis 1 m 45 cm) juodaodė devyniolikmetė mergina, pastarųjų trijų pasaulio čempionatų (20132015) nugalėtoja, neseniai pasibaigusiose Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse iškovojo net keturis aukso medalius ir vieną bronzos. Tokiu būdu ji pralenkė legendinę rumunę Nadią Komaneči (Nadia Comaneci), kuri 1976 metų Monrealio olimpiadoje irgi laimėjo penkis medalius, tačiau tik trys iš jų buvo aukso. Ir tai tuo labiau nuostabu, kadangi ankstyvoji Simonos vaikystė ne tik nežadėjo kokių nors sportinių perspektyvų, bet buvo kupina didelių pavojų. Ji 1997 m. lapkričio 20 d. gimė Kolumbo mieste (Ohajo valstija), narkomanų ir alkoholikų šeimoje, turėjusioje keturis vaikus. Jie buvo nuolat perkėlinėjami į socialinius vaikų namus, kadangi vieniša alkoholikė motina negalėjo jų išlaikyti. Priklausomybę nuo narkotikų turėjęs Simonos tėvas iš viso šeimą paliko vos jai gimus ir visiškai nedalyvavo vaikų gyvenime. Ši sunki situacija radikaliai pasikeitė, kai Simonos senelis (motinos tėvas) Ronas Bailsas su savo antrąja žmona Nele nusprendė ją įsivaikinti drauge su jos jaunesniąja seserimi (du vyresniuosius vaikus paėmė Rono sesers šeima). Taigi Simona persikėlė pas naujuosius tėvus (faktiškai senelius, bet juos ėmė vadinti tėčiu ir mama) į Hiustono priemestį Springą (Teksaso valstija). Buvo suteiktos visiškai naujos galimybės inteligentiškoje ir giliai tikinčioje šeimoje.
|
|
Dievo palaima naujiems mokslo metams
|
Klebonas kun. Artūras Stanevičius
su mokyklos-darželio direktore
Renata Zigmantavičiene,
pavaduotoja, mokytojomis,
auklėtojomis ir mokiniais,
rankose laikančiais atnašas
|
Paskutinį besibaigiančios vasaros sekmadienį Kėdainių
mokyklos-darželio Obelėlė bendruomenė rinkosi į šv. Mišias Šv.
Jurgio bažnyčioje. Jau tapo tradicija pradėti mokslo metus bendruomenės
dalyvavimu šv. Mišiose. Jas aukoja klebonas kun. Artūras Stanevičius.
Tą sekmadienį šv. Mišiose dalyvavo mokyklos-darželio Obelėlė pedagogai,
mokinukai, jų tėvai ir šeimų nariai. Trečiokas Justas Vitkauskas
į bažnyčią atsivedė visus savo šeimos narius, o Kamilė Truskauskaitė
ir Rugilė Širvinskaitė atėjo drauge su savo senelėmis. Šventojo
Rašto skaitinius skaitė mokyklos-darželio Obelėlė direktorė Renata
Zigmantavičienė ir jos pavaduotoja Danutė Navajauskienė. Visuotinėje
maldoje melstasi už mokyklos-darželio Obelėlė administraciją,
mokytojas, auklėtojas prašant joms ištvermės, kantrybės ir sveikatos,
organizuojant ugdymo procesą, vedant ugdytinius pažinimo ir doros
keliu. Melstasi už mokyklos-darželio Obelėlė ugdytinius, prašant
jiems sveikatos, susiklausymo, atsakingumo, kūrybiškumo, pagarbos
vienų kitiems bei savo mokytojoms, auklėtojoms ir visai mokyklos-darželio
bendruomenei, už visą aptarnaujantį įstaigos personalą pasitinkant,
globojant, maitinant, saugant, ugdant, išleidžiant, vedant už rankų
tėvų jiems patikėtus mažus žmogučius, prašant Gerojo Dievo palaimos,
už ugdytinių tėvelius, senelius, globėjus, jų šeimas, kad jie, bendradarbiaudami
su mokykla, bažnyčia, augintų ir auklėtų, kūrybingus, dorus, darbščius,
sąžiningus Tėvynės piliečius, už visą mokyklos bendruomenę, kad
Viešpaties Dievo laiminami vieningai visi dirbtų kaip viena didelė
šeima, kad Naujieji mokslo metai visiems būtų laimingi, sėkmingi
ir saugūs.
|
|
Bukonių parapijos vaikų kelionė į Klaipėdą
|
Dionyzo Varkalio užduotis vaikams
apie tikrus brangakmenius
|
Rugpjūčio 24 dienomis Jonavos dekanato Bukonių Šv. arkangelo Mykolo parapijos vaikai, vadovaujami savo tikybos mokytojos sesers Pranciškos FDCJ, pavasarį apsilankiusių misionierių iš Klaipėdos pakviesti susirengė išvykai į pajūrį, nes daugelis ten nėra buvę. Grupę sudarė 18 įvairaus amžiaus vaikų ir 4 suaugusieji. Trijų dienų iškyla buvo pilna labai intensyvios veiklos, patirties, kupina džiaugsmingų akimirkų. Nemažai daliai vaikų dauguma čia išgyventų patirčių buvo pirmos gyvenime. Lankėmės muziejuose, susitikome su įdomiais žmonėmis, keliavome po Juodkrantę ir Nidą, maudėmės jūroje, kasdien šventėme šv. Mišias. Apsistojome Klaipėdos krikščioniškoje Vaivorykštės tako gimnazijoje. Mumis kasdien Virginija, Agnė ir Saulė mūsų globėjos. Dar pirmąjį vakarą, po Porciunkulės šv. Mišių didingoje Šv. Pranciškaus onkologijos centro koplyčioje, puikų įspūdį paliko susitikimas su Aido ir Ingos šeima, kuri savo atokioje sodyboje augina hailendus gauruotus ir dar nelabai pažįstamus galvijus bei draugišką dalmatinų veislės šunį. Ši šeima padovanojo vaikams vakarienę pavaišino skanumynais. Patyrėme geros valios žmonių paprastumą, meilę, šilumą, dėmesį, vaišingumą. Vakaro metu bendravome, žaidėme, šokome.
|
|
Kartu mes esame jėga
|
Katalikiškos vaikų stovyklos dalyviai
su Šiaulių vyskupu Eugenijumi
Bartuliu Pašvitinio bažnyčioje
|
Kartu mes jėga: esame palaiminti, kai esame gailestingi, toks šūkis lydėjo stovyklautojus Pašvitinyje. Katalikiškoje stovykloje, kurią organizavo Joniškio dekanas kun. Eduardas Semaška, Pašvitinio klebonas kun. Vaidas Mikalčius, ir Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos Tarnaičių Vienuolijos seserys, ir Pašvitinio parapijos namuose visą savaitę vyko intensyvus gyvenimas. Į jau tradicine tampančią katalikišką stovyklą susirinko vaikai iš įvairių Joniškio rajono kaimų Rudiškių, Jankūnų, Gataučių, Lydekių, Beržininkų, Linkaičių ir iš kitų Lietuvos vietovių. Maloniai sutikti klebono Vaido, seserų vienuolių stovyklautojai savaitę mokėsi gailestingumo, gauti Dievo dovanas, kad gebėtų perduoti kitiems. Ryte išklausę liudijimą apie vieną iš gailestingumo darbų, aptardavo, o po pietų darbą atlikdavo praktiškai. Jei ryte aptarė, kad reikia ligonius lankyti, o popiet sesių lydimi vyko į Joniškio senelių namus aplankyti ten gyvenančių garbaus amžiaus žmonių. Ryte įsigilinę į temą Mirusius palaidok, vakarop tvarkė apleistus mirusiųjų kapus.
|
|
Spalvota džiaugsmo, padėkos ir vežimėlių šventė
|
Ekumenizmas. Trijų konfesijų
atstovai (iš kairės): Biržų
Šv. Jono Krikštytojo parapijos
klebonas ir dekanas kun. Algis
Neverauskas, Biržų Jungtinės
Metodistų Bažnyčios kun. Giedrius
Jablonskis su savo vaikais
ir Lietuvos Evangelikų Liuteronų
Bažnyčios kun. J. Mišeikio
žmona su dukra
|
Rugpjūčio 28-ąją, sekmadienį, Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia atrodė kiek neįprastai: buvo daug mažylių, ramiai snaudžiančių vežimėliuose, jau šiek tiek ūgtelėjusių, kuriuos jauni tėveliai ar močiutės vedėsi ar atsinešė ant rankų, ir jau strakaliojančių po bažnyčią, mielai besišypsančių, bendraujančių sava kalba tarpusavyje. Bažnyčia atgijo, prisipildė vaikų šurmulio, klegesio. Jokios įtampos ar susierzinimo ramybė, gerumas, džiaugsmas ir padėka Dievui. Taip prasidėjo jau trečioji tradicinė kunigo Ernesto Želvio sumanyta Vaikų palaiminimo šventė. Ką tik baigęs rikiuoti paskutinius pasiruošimo darbus, dar spėjęs pakalbinti bažnyčioje ir šventoriuje besirikiuojančius tėčius ir mamas, kunigas jau dėkojo Dievui už mažuosius ir jų tėvelius Šv. mišių aukoje.
|
|
Iš Sibiro grįžęs VDU doktorantas: istoriniai įvykiai padeda perprasti dabartį
|
Prezidentė Dalia Grybauskaitė
liepos 14-ąją susitiko su į ekspediciją
Misija Sibiras 2016 išvyksiančiais
dalyviais. Prezidentė jiems perdavė
laiškus, skirtus ekspedicijoje
sutiktiems Sibiro lietuviams,
jų bendruomenėms. Dešinėje
Simonas Jazavita
Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka
|
Ekspedicija Misija Sibiras reiškia daugiau nei dviejų savaičių trukmės išbandymą tvarkant Lietuvos tremtinių kapavietes. Tai pilietinės raiškos būdas, skatinantis diskusijas apie istorinės atminties svarbą ir ugdantis sąmoningumą istoriją vertinti su didele atsakomybe bei pagarba, teigia šių metų Misija Sibiras ekspedicijos dalyvis, Kauno miesto muziejuje dirbantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorijos mokslų doktorantas Simonas Jazavita. 25 metų istoriko nuomone, jau mokykloje reikia atkreipti dėmesį, kad tinkamai įvertinus praeities įvykius, jų ryšius su dabartimi, galima lengviau nusakyti ir tam tikras netolimos ateities raidos tendencijas. Posakis, kad istorija turi polinkį kartotis, yra labai tikslus, pasakoja VDU mokslininkas S. Jazavita.
|
|
|