Ačiū, kad esu...

Kun. Ernestas Želvys Nemunėlio Radviliškio pagrindinėje mokykloje

Mokinių meninė kompozicija

Tokius žodžius galime kiekvienas iš mūsų tarti Dievui, mamai ir tėvui. Turime dėkoti ir džiaugtis, kad esame pašaukti gyventi, įpareigoti kurti savo gyvenimą ir juo dalintis su kitais.

Panevėžio vyskupijos Šeimos centras kasmet lapkričio 23-iąją mini Negimusio kūdikio dieną. Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapija, pritardama šiam siūlymui, ir šiais metais ėmėsi organizuoti renginius. Idėjos įgyvendinimu rūpinosi kun. Ernestas Želvys. Lapkritį Bažnyčioje baigėsi Popiežiaus skelbtieji Gailestingumo metai. Kunigas Ernestas susiejo dvi iniciatyvas ir jas sujungdamas sukūrė projektą Biržų dekanato mokyklose ir parapijose. Dvi savaites Kaštonų pagrindinėje mokykloje kabėjo Gailestingumo paveikslas, vyko Gerumo akcija. Mokytojai su mokiniais darė gerumo ir gailestingumo darbus.

Kunigas pasiūlė projekte dalyvauti aptarnaujamoje parapijoje esančiai Nemunėlio Radviliškio pagrindinei mokyklai. Čia gausu įvairiausių renginių, bet šis pasiūlymas direktorei Editai Timukienei pasirodė ypač unikalus ir priimtinas. Tokia tematika iki šiol nei čia, nei kitoje kurioje dekanato mokykloje nėra organizuota renginių. Todėl mokyklos bendruomenė ėmėsi šiek tiek neįprastos veiklos. Mokyklos aktualijų kampelyje buvo pakabintas Gailestingumo paveikslas ir mokiniai, vadovaujami savo mokytojų, irgi dvi savaites vykdė Gerumo akciją miestelyje bei už jo ribų. Kiekviena klasė vykdė skirtingą veiklą. Vieni lankė senelių namus ir dovanojo savo rankų darbelius, kiti – vienišus miestelio senolius, siūlydami pagalbą darbu. Buvo renkami žaislai vaikams, knygos bibliotekai, maistas Biržų beglobių gyvūnų namams. Į akciją noriai įsijungė vaikų tėvai, miestelyje gyvenantys žmonės, nes projektas buvo paskelbtas visai vietos bendruomenei. Baigiamajame renginyje iškalbingai pristatytos įvykdytos veiklos. Tuo pat metu mokykloje visų klasių mokiniai piešė piešinius Negimusiam kūdikiui, ruošdamiesi baigiamajam renginiui. Darbai pranoko organizatorių lūkesčius. Vertinimo komisijai teko nelengvas uždavinys išrinkti geriausią iš klasės, nes vaikai piešdami atskleidė savo kūrybinius gebėjimus, sielos jautrumą, tad parodoje buvo galima džiaugtis visais darbeliais.

Minėjime dalyvavo visa mokyklos bendruomenė, svečiai iš miestelio bei Germaniškio daugiafunkcio centro-mokyklos. Jie, vadovaujami muzikos mokytojos Rasos Stanulevičienės, giedojo giesmes ir dainavo. Radviliškiečiai penktokai, padedami lietuvių kalbos mokytojos Jolantos Matusevičienės, pristatė meninę kompoziciją, skaitė laiškus, kuriuose nuskambėjo daug padėkos žodžių Mamai už dovanotą gyvybę. „Angeliukai“ išdalijo salėje buvusioms mamoms ir tėčiams laiškus – padėkos simbolius. Suaugusieji turėjo galimybę bendrauti ir diskutuoti prie vaišių stalo, o vyresniųjų klasių mokiniams paskaitą skaitė lektorė Ingrida Butkevičiūtė.

Daug kalbėta ir veikta ypač jautria tema – apie gyvybę ir gerumą. Organizatoriai įsitikinę, kad tos dvi savaitės mokiniams pasėjo veiksmingą gerumo, atjautos, supratingumo sėklą. Jie įgijo didelį sąmoningumo kraitį, kalbėta, kaip verta branginti gyvybę. Mokykloje vyko pamokos, ugdančios jautrumą, meilę, pagarbą Dievui ir žmogui.

Mokykla dėkinga kunigui Ernestui, o kunigas dėkingas mokyklai. Kiekvienas projekto dalyvis paliko jame dalelę širdies. Vyko gražus ir prasmingas bendradarbiavimas tarp pedagogų, mokinių ir Bažnyčios. Prasminga visiems aktualius klausimus gvildenti drauge. Nemunėlio Radviliškio mokyklos vadovės projektą įvardijo kaip naują pradžią vertybių pamatams statyti.

Gailestingumo paveikslas perduotas Germaniškio mokyklai. Prasidėjo Adventas. Gerumas tęsiasi. Jo reikia nuolat ir visiems. Germaniškiečiai dovanos gerumo darbus aplinkiniams...

Negimusiems kūdikiams atminti skirtos dienos vakare Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, melstasi ir už šeimas, patyrusias šiuos išbandymus. Kun. E. Želvys apeigų pradžioje perskaitė jautrų laišką gyvybės tema. Bažnyčios viduryje išdėliota kompozicija su tuščiu lopšiu ir žaislais vertė susimąstyti kiekvieną moterį, būsimą motiną. Šv. Mišių dalyviai degė žvakutes ir iš jų sudėliojo didelę širdį. Ne vienas braukė ašarą, žmonės skirstėsi susimąstę.

Ši diena daugeliui buvo kitokia – pamokanti, jautri, palietusi sielos gelmę ir pakvietusi apmąstyti gyvenimo vertybes. Ji leido dar kartą suprasti, kad mes – tie, kurie gyvename, džiaugsmingai, turime sakyti: „Ačiū, kad esu...“

Sandra Balodytė,
Biržų dekanato referentė

Pauliaus Paškausko nuotraukos

© 2016 „XXI amžius“