Proto mūšis „Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius Matulionis – Dievo gailestingumo liudytojas“

Mons. Vincas Baublys mokiniams pristatė kompoziciją apie Teofilių Matulionį

Lietuvos tikintieji viltingai laukia, kada turės antrą oficialiai Popiežiaus paskelbtą šventąjį. Iki šiol vienintelis Lietuvos šventasis buvo šv. Kazimieras. Turime ir palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį. Gruodžio 1 dieną kankiniu paskelbtas Kaišiadorių vyskupijos atstovas arkivyskupas Teofilius Matulionis, kuris dėl tikėjimo buvo nuteistas tris kartus ir kalėjo net šešiolika metų. Ypač sunkus buvo trečiasis arkiv. T. Matulionio kalinimas ir bandymas nunuodyti. Bet Dievo apvaizda vedė šį iškilų žmogų per visas kančias, vargus, pažeminimus ir neleido suklupti – išsižadėti Dievo, tapti KGB agentu.

Norėdami labiau pažinti šį iškilų žmogų, Kaišiadorių vyskupijos Alytaus dekanato mokyklų ir gimnazijų mokiniai dalyvavo proto mūšyje „Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius Matulionis – Dievo gailestingumo liudytojas“, kurį organizavo Alytaus dekanato dekanas, Pivašiūnų parapijos klebonas mons. Vincas Baublys ir Butrimonių gimnazijos tikybos mokytoja Virginija Virmauskienė. Renginys vyko Pivašiūnų piligrimų centre, mons. V. Baublys mokiniams pristatė kompoziciją apie Teofilių Matulionį, papasakojo svarbiausius jo gyvenimo įvykius. Pažiūrėję dokumentinį filmą „Žvilgsnis į arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimą“, mokiniai atsakinėjo į mokytojos V. Virmauskienės paruoštus klausimus, atliko pateiktas užduotis. Dalyvių darbus vertino Kaišiadorių vyskupijos centro darbuotojos ir mons. V. Baublys. Visos komandos buvo apdovanotos padėkos raštais ir atminimo prizais.

Džiugu, kad mokiniai arkivyskupo asmenyje įžvelgė daug savybių, kurias ir patys norėtų ugdytis. Visi pastebėjo visišką arkivyskupo pasitikėjimą Dievu, atlaidumą, dvasinę stiprybę ir ramybę, susivaldymą, drąsą, artimo meilę, asketizmą.

Arkivyskupas Teofilius Matulionis savo gyvenimu liudijo Dievo ir artimo meilę bei gailestingumą, jis yra pavyzdys visiems krikščionims, o ypač jaunimui, kuriam reikia autoritetų, kad turėtų, į ką lygiuotis ir mokytis, kad taptų tikrais ŽMONĖMIS.

Virginija Virmauskienė

© 2016 „XXI amžius“