Kūrybos mintys su šv. Kazimieru

Benjaminas ŽULYS

Meninės akcijos dalyviai su savo kūryba šv. Kazimierui

Šv. Kazimiero ordino nariai su kun. Juliumi Grigoniu

Mokinių kūriniai šv. Kazimierui Kristaus Prisikėlimo Bazilikoje

Lelijos žiedas šv. Kazimierui

Meninę programą atlieka Kauno J. Grušo meno gimnazijos folkloro ansamblis „Dzingulis“

Penkioliktą kartą

Graži, įspūdinga ir dvasinga šventė buvo surengta Kauno Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo Bazilikoje. Čia, konferencijų salėje paminėtas didis Lietuvos žmogus – šventasis Kazimieras. Tai buvo jau penkioliktasis Kauno miesto mokinių dailės projektas – meninė akcija iš ciklo „Šv. Kazimieras – lietuvių jaunimo globėjas“. Jos tema – „Lelijos žiedas šv. Kazimierui“. Akcijos organizatoriai – Kauno miesto švietimo skyrius, Kauno miesto dailės mokytojų metodinis būrelis bei Šv. Kazimiero Ordino Kauno skyrius, o pagrindinį, penkioliktąjį (kaip ir ankstesniuosius), kupiną dvasingumo krūvį prisiėmė Kauno Šv. Kazimiero progimnazijos ir Juozo Grušo meno gimnazijos dailės mokytojas ekspertas, Šv. Kazimiero ordino riteris Aidas Augustis. Kaip sakė ne vienas akcijos parodos svečias, šis pedagogas, jaunimo auklėtojas yra nesavanaudiškas, gėrio šviesą skleidžiantis žmogus. O A. Augustis už galimybę surengti akciją šioje Bazilikoje dėkojo klebonui mons. Vytautui Grigaravičiui.

Pagrindiniai šios šventės dalyviai buvo Kauno miesto moksleiviai, atvykę daugiau nei iš dvidešimties mokyklų. Juos ir jų pedagogus pasveikino Prisikėlimo Bazilikos vikaras kun. Julius Grigonis. Be kitų pastebėjimų, jis atkreipė dėmesį, kad Šv. Kazimiero diena, kovo ketvirtoji, minima tada, kai būsimasis šventasis išėjo į Amžinybę 1484 metais, būtent kovo 4-ąją. Toji mirtis – grįžimas į Dangų pas Amžinąjį Dievą. Šventės svečias, Lietuvos Seimo narys Kazys Starkevičius pasakojo, kad jo giminėje daugiau nei šimtą metų gyvuoja Kazimiero vardas. Ir jis pats neapleidžiąs Šv. Kazimiero švenčių Kaune, dalyvauja nuo senų laikų rengiamose Kaziuko mugėse, anksčiau dar vadintose kermošiais. K. Starkevičius sakė, kad jį visada savo nuoširdumu ir dvasingumu žavėjo jaunųjų kūrėjų darbai. Seimo narys pažadėjo pasistengti, jog Šv. Kazimiero šventės moksleivių kūryba būtų pademonstruota Seimo rūmuose.

„Gražiausių dorybių gėlynas“

Šventėje buvo prisimintas nors neilgas, tačiau taurus ir dvasingas šv. Kazimiero gyvenimo kelias. Kaip savo publikacijoje apie jį pasakoja K. Paltarokas, M. Čiurinskas, P. Rabikauskas, būsimasis šventasis gimė 1458 metais Krokuvoje, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero ir Austrijos imperatoriaus Alberto II dukters Elžbietos šeimoje, buvo antras vaikas iš vienuolikos. Jaunuolis gavo gerą išsilavinimą, mokėjo kelias kalbas, buvo imlus mokslams, troško žinių.Valdovas paskyrė jį savo Vilniaus vietininku, o vėliau – savo vietininku Lenkijoje, faktiškuoju tos valstybės vadovu. Karalaitį pažinojusieji jam pranašavo karaliaus karūną, didelę valdžią, turtus, šlovę. Tačiau Dievo valia buvo kitokia. Aukščiausiasis nutolino jį nuo šalies sosto ir pastūmėjo rinktis kitą kelią. Karalaitis atkakliai teigė, kad Viešpats Dievas sutvėrė jį kitai karalystei, kurią Kristus parengė jam savo kančia ir mirtimi... Karalaitis Kazimieras pagrįstai vadinamas „gražiausių dorybių gėlynu“. Jis suvokė laikinųjų žemiškų dalykų praeinamumą, sakė, kad nieko nėra garbingesnio aukščiausiems pasaulio valdovams kaip tarnavimas Kristui, padedant vargdieniams, elgetoms, ligoniams, ir laikąs aukščiausia garbe jiems tarnauti.

Konferencijoje priminta, kad karalaitis nakčia keldavosi iš miego ir eidavo prie Vilniaus Katedros durų slenksčio, ten uoliai melsdavosi kreipdamas savo mintis į Amžinąjį Dievą, Jėzų Kristų. Jis uoliai tarnavo žmonėms, nesiekdamas sau jokios asmeninės naudos. Niekas jo negirdėjo apkalbant artimuosius, tuščiažodžiaujant. Susivaldymo dorybė itin reiškėsi skaistumo laikymusi. Karalaitis Kazimieras buvo nepaprastai atsidavęs visiems šventiesiems, ypač Švenčiausiajai Mergelei Marijai.

Susirgęs džiova 1484 m. kovo 4 d. mirė Gardine. Palaidotas Vilniuje, Arkikatedros koplyčioje. Šimtai, tūkstančiai maldininkų lanko šv. Kazimiero amžinojo poilsio vietą, prašydami jo tarpininkavimo pas Dievą malonių. Yra žinių, kad ne vieną prašymą šv. Kazimieras išpildė.

1602 metais popiežius Klemensas VIII kanonizavo jį šventuoju, o 1636 metais karalaitis Kazimieras buvo paskelbtas Lietuvos globėju, 1948 m. birželio 11 d. – Ypatinguoju Lietuvos jaunimo globėju. Šv. Kazimiero vardu yra pavadinta keliolika bažnyčių Lietuvoje ir Lenkijoje. Šv. Kazimiero atminimas pasklido po šalį krikšto vardais, įaugo į liaudies kūrybą. Jo statulas ir paveikslus randame bažnyčiose, koplytėlėse, miestų herbuose. Dažniausiai jis vaizduojamas su kryžiumi ir trižiede lelija rankose. Šv. Kazimiero kultas paplitęs ir Italijoje, Nyderlanduose.

Kūrėjai ir jų mokytojai

Kiekviena jaunųjų menininkų akcija turi savo temą. Pavyzdžiui, tryliktoji vadinosi „Šv. Kazimieras lietuvių liaudies kūryboje“, keturioliktoji, vykusi pernai, buvo skirta Bendruomenių metams. Akcijos tikslas – įvairiomis meninėmis priemonėmis atskleisti sakralumo gyvastingumą, atkaklumą šiandieniniame gyvenime, ugdyti mokinių vertybines nuostatas, kūrybinę iniciatyvą, estetinį suvokimą, atsiskleisti mokinių individualybei, supažindinti visuomenę su mokinių visuomenine veikla, jų užimtumu. Štai „Aušros“ gimnazijos moksleivė Aušra Balčiūnaitė nusprendė tapti architekte, ji savo darbą parodoje atliko mišria technika. Jos dailės mokytoja – Jūratė Milkevičiūtė. Kauno aplinkos centro devintokė Barbora Vaitkevičiūtė (mokytoja – Reda Stulpinienė) darbą atliko koliažo būdu. Kauno Jėzuitų gimnazijos moksleivės Aurėja Frolovaitė, Neda Aleksiejūtė, padedamos mokytojos Rasos Aitmanienės, savo darbus išreiškė karpiniais. Kauno Šv. Kazimiero progimnazijos mokinės Evelina Milenytė, Karolina Turčinskaitė ir Aistė Rainytė savo kūrinį pavadino „15 lelijos žiedų šv. Kazimieui“. Jų mokytojas – A. Augustis. Šančių mokyklai-daugiafunkciam centrui atstovavo Gabija Budrytė, Grantas Lukoševičius, atlikę kūrinius koliažo būdu. Iš Šv. Mato gimnazijos į akciją atvyko ir savo darbais džiugino Eglė Perminaitė, iš „Varpo“ gimnazijos – Dina Ramanauskaitė, iš Juozo Grušo meno gimnazijos – Viktorija Kuncaitė ir kiti. Visi dalyviai parodoje piešė, tapė, karpė. Darbo techniką buvo galima rinktis laisvai. Ne vienas dalyvis sakė, kad dar nėra aišku, kokį gyvenimo kelią pasirinks, kai baigs mokyklą, bet menas jiems esąs įdomus, prasmingas užsiėmimas. Savo mokinėmis džiaugėsi pedagogės: Dailės mokytojų pedagoginio būrelio pirmininkė Birutė Ulanavičienė, dailės mokytojai Rasa Ušinskaitė, Ramunė Juknevičiūtė, Rasa Jazerskienė, Juozas Kvietinskas, Ana Deduchova. Jų moksleivių darbams neliko abejingi renginio svečiai kazimieriečiai bei globėjai Šv. Kazimiero ordino riteris Kęstutis Kazimieras Ignatavičius, Ordino dama Gertrūda Kliučinskienė, Alė Jurgaitienė, Gražina Petrošienė, Petras Marcinkevičius, Nijolė Šabaniauskienė, kiti bendruomenės nariai.

Meninėje programoje susirinkusieji stebėjo 15 metų fotografijos archyvo retrospektyvą. Joje parodytas ir šviesios atminties buvusio „XXI amžiaus“ laikraščio žurnalisto Kazimiero Dobkevičiaus publikacijos apie šv. Kazimierą atvaizdas.

Prisiminta, kad ankstesnės šv. Kazimiero šventės vyko Kauno arkivyskupijos Jaunimo centre, Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, Kauno rotušėje, Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje.

Beje, pats A. Augustis yra ne vien tokių renginių organizatorius, bet pirmiausia – menininkas, surengęs dešimt savo tapybos ir grafikos parodų. Jis netvirtino, kad visi parodos dalyviai būtinai taps profesionaliais menininkais, nors tikriausiai bus ir tokių. Svarbiausia, kad moksleiviai išsiugdytų savyje gėrį, grožį, meilę Dievui ir žmonėms.

Meninės programos metu susirinkusiesiems koncertavo Kauno Juozo Gruodžio meno gimnazijos folkloro ansamblis „Dzingulis“, vadovaujamas Artūro Sinkevičiaus. Šventės dalyviai apdovanoti atvirukais su projekto mokinių kūryba iš praėjusių renginių. Jų leidybą jau aštuoneri metai remia Šv. Kazimiero ordino Kauno komtūrija.

© 2017 „XXI amžius“