Universitetas – dialogo vieta

Popiežiaus Pranciškaus pokalbis su akademiniu jaunimu

Mindaugas Buika

Šventasis Tėvas populiarus tarp jaunų žmonių

Kartais kelių šimtmečių veiklos tradicijas turintys universitetai nesulaukia žymių asmenybių apsilankymo, o štai Romos trečiasis valstybinis universitetas „Roma tre“, šiemet minintis tik 25 metų gyvavimo sukaktį, gali pasigirti jau dviejų popiežių vizitais. Jauniausiąją Italijos sostinės aukštąją mokyklą 2002 metais aplankė šventasis Jonas Paulius II, o vasario 17 dieną čia su džiaugsmu priimtas jaunų žmonių ypač mėgiamas popiežius Pranciškus.

Suprasti epochos pokyčius

„Roma tre“ nėra specializuota, bet tradicinių universitetinių studijų visumą siūlanti aukštoji mokykla su filosofijos, kalbų ir literatūros, politinių ir ekonominių mokslų, inžinerijos ir architektūros, tiksliųjų (matematika ir fizika) ir gamtos mokslų, pedagogikos fakultetais. Universitetas dabar turi 35 tūkstančius studentų ir pusantro tūkstančio dėstytojų bei administracijos darbuotojų, kurių atstovai rinkosi pasiklausyti Šventojo Tėvo minčių, atsakymų tiek į iš anksto, tiek ir į gyvai užduotus klausimus.

Kūrybos mintys su šv. Kazimieru

Benjaminas ŽULYS

Meninės akcijos dalyviai su savo kūryba šv. Kazimierui

Penkioliktą kartą

Graži, įspūdinga ir dvasinga šventė buvo surengta Kauno Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo Bazilikoje. Čia, konferencijų salėje paminėtas didis Lietuvos žmogus – šventasis Kazimieras. Tai buvo jau penkioliktasis Kauno miesto mokinių dailės projektas – meninė akcija iš ciklo „Šv. Kazimieras – lietuvių jaunimo globėjas“. Jos tema – „Lelijos žiedas šv. Kazimierui“. Akcijos organizatoriai – Kauno miesto švietimo skyrius, Kauno miesto dailės mokytojų metodinis būrelis bei Šv. Kazimiero Ordino Kauno skyrius, o pagrindinį, penkioliktąjį (kaip ir ankstesniuosius), kupiną dvasingumo krūvį prisiėmė Kauno Šv. Kazimiero progimnazijos ir Juozo Grušo meno gimnazijos dailės mokytojas ekspertas, Šv. Kazimiero ordino riteris Aidas Augustis. Kaip sakė ne vienas akcijos parodos svečias, šis pedagogas, jaunimo auklėtojas yra nesavanaudiškas, gėrio šviesą skleidžiantis žmogus. O A. Augustis už galimybę surengti akciją šioje Bazilikoje dėkojo klebonui mons. Vytautui Grigaravičiui.

Šv. Kazimiero šventumą paminėjus…

Akimirka iš susitikimo su Panevėžio A. Bandzos kūdikių ir vaikų namų auklėtiniais

Kovo 4 dieną Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios jaunieji giesmininkai, būsimieji ateitininkai ir patarnautojai, lydimi Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos muzikos mokytojos Rasos Stanulevičienės ir Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaro kun. Ernesto Želvio, vyko į Panevėžio vyskupijos globėjo šv. Kazimiero dienos minėjimo renginį. Šv. Kazimieras yra jaunimo šventasis globėjas, pasižymėjęs maldingumu, skaistumu, nuolankumu ir kitomis dorybėmis, dėl to tapęs šventuoju, pavyzdžiu jaunam žmogui. Šventę organizavo Panevėžio vyskupijos Jaunimo, Šeimos ir Katechetikos centrai, prieš tai pakvietę vyskupijos mokyklų vaikus dalyvauti įvairios veiklos programoje. Renginio iniciatorius ir siela – Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM.

Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje užsiregistravome kaip renginio dalyviai, jos kiemelyje apžiūrėjome konkurse dalyvavusių vaikų piešinių ekspoziciją, turėjome galimybę išrinkti mums labiausiai patikusį piešinį. Po tokios įžangos Katedroje vyko šventės atidarymas, kuriame sveikinimo žodį tarė vyskupas Linas Vodopjanovas. Paskui šventovėje vyko šlovinimas, adoracija, Susitaikinimo sakramento šventimas, giedant Vievio parapijos jaunimui. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikos klebonas kun. Erastas Murauskas vedė mokymą „Šventumas“. Kunigas ragino jaunus žmones pažvelgti į savo vidų ir surasti jame slypinčius lobius taip, kaip darė ir gyveno šv. Kazimieras. Iškilmių kulminacija tapo šv. Mišios, kurias aukojo vyskupas L. Vodopjanovas drauge su vyskupijos kunigais, atlydėjusiais jaunimą. Vyskupas pamoksle drąsino visus susirinkusius būti panašiais į šventąjį, nebijoti šio pasaulio staigmenų ir būti kitokiais, nei pasaulis nori mus matyti, tokiais, kaip šv. Kazimieras, kuris nebijojo mylėti visus žmones, o ypač atstumtuosius, kuris nebijojo melstis, būdamas jaunas ir turtingas, nesigėdijo būti skaistus iki pat mirties. „Būti kitokiam nereiškia būti prastesniam, kvailesniam, nevykusiam“, – įtikinamai kalbėjo vyskupas.

Jaunimas paliktas saviugdai?

Algimantas ZOLUBAS

Vienas iš 30 vokų (vokas) Kadangi į dailininko paskatą ministrė dar neatsiliepė, primename jai, kad ne tik mandagumas, bet ir Viešojo administravimo įstatymas valstybės institucijas įpareigoja į laiškus atsakyti per mėnesį

Daugelis dabartinių valdžios vyrų ir moterų dar nepamiršo pionieriškų kaklaraiščių, LKJS, PDG, DOSAAF ženklelių. Bent jau vienos iš partijų atstovai mėgsta dėvėti ir dabar jau ne pionierišką, tačiau modernų, pabrėžtinai raudoną kaklaraištį. Žinojo sovietiniai ideologai, kaip ugdyti komunizmo statytojus nuo jaunų dienų iki pasieks tarybinio mokytojo, tarybinio inžinieriaus ir net tarybinio kolūkiečio ar tarybinio darbininko lygį. Ir jiems sekėsi, jų pasėtos sėklos vaisiai kaip yla iš maišo tebekyšo visose mūsų priklausomo nuo sovietinio paveldo valstybės gyvenimo srityse.

Atsigręžę į tolimesnę praeitį, matysime, kad įvairius jaunimo organizacijų klausimus bei jų įtaką asmenybės ugdymui kėlė Pirmosios Lietuvos Respublikos filosofai ir rašytojai A. Maceina, S. Šalkauskis, Vydūnas, K. Puida, mokslininkai M. Barkauskaitė, mokytojai praktikai V. Balkevičienė, R. Vaitonienė, S. Urniežius, M. Navakauskaitė, K. Blankaitė ir kiti. Minėtų autorių nuostatos panašios: moksleivio veikla organizacijoje – galimybė juos įtraukti į prasmingą veiklą, istorines-kultūrines studijas, padėti atrasti savitą savirealizacijos kelią jų dvasiniam pasauliui, asmenybės individualybės plėtotei.

Švyturys prieblandoje

Mokslininko Romano Jono Vasiliausko kelias į pedagogikos dirvonus

Po paskutinių kraupių įvykių Lietuvoje imta ieškoti kaltų dėl grubių išpuolių prieš vaikus. Kalbant apie priežastis kažkodėl beveik neminima, kad svarbiausia – pamirštos ir apleistos pedagogikos versmės, tarsi jos per ilgus ir sunkius mūsų valstybės gyvavimo metus būtų dingusios ar iš viso nebūtų sukurtos. Juk žymiausieji lietuviškos pedagogikos mokslininkai kvietė valstybę nuo pat atsikūrimo bei atgimimo metais susikaupti prie šios temos. Bet į juos deramai nesikreipta, neparodytas reikiamas dėmesys, nesistengta jų darbus įgyvendinti praktikoje. Pabandysiu supažindinti tėvus ir visuomenę su edukologu, profesoriumi, habilituotu daktaru Romanu Jonu Vasiliausku.

Profesorius, habil. dr. R. J. Vasiliauskas su jam būdinga šypsena mielai sutinka pabendrauti, išsakyti savo požiūrį į mūsų dienų vaikų ir jaunimo ugdymą. Vaikystės neidealizuoja, vertina jos šviesiąsias ir niūresnes spalvas mokslininko žvilgsniu – santūriu, bet reikliu. Jis gimė Patulės k. Skaudvilės r., mokėsi Upynos, Skaudvilės mokyklose, vėliau – Vilniaus pedagoginiame institute ir Vilniaus universitete, kuriuose studijavo lietuvių ir anglų kalbas. Švietimo problemomis pradėjo domėtis dirbdamas mokytojams skirtame pedagogikos klausimais rašiusiame žurnale. Nuo Skaudvilės vidurinės mokyklos mokslininko kelias vingiavo į aukštuosius mokslus. Tėvų ir žmonių mylimas berniukas, vėliau paauglys, jaunuolis ėjo drąsiai, žengdamas per kliūtis, kurios laukė kiekvieno sovietinių laikų vaiko.

Įsimylėjimo prasmė

Renginio organizatoriai su klebonu kan. dr. Algiu Genučiu ir meru Jonu Gudausku

Vasario 15 dieną Šilalės bendruomenei pirmą kartą vyko renginys Šv. Valentino dienai „Įsimylėjimo prasmė“. Jį organizavo Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos aktyvistai. Organizatoriai kvietė visus, kurie myli, mylėjo ar įsimylės, draugus, sužadėtinius, sutuoktinius, visus tuos, kurie myli ir nori būti mylimi. Renginį Šilalės švietimo pagalbos tarnybos salėje vedė svečiai Arūnas ir Lina Raudoniai. Arūnas yra žinomas kaip giesmių autorius, atlikėjas ir rekolekcijų vedėjas, neseniai įgijo šeimotyros magistro laipsnį. Abu su žmona augina keturis vaikus. Svečiai dalinosi asmeniniais liudijimais, skaitė paskaitą apie tikrąją meilės prasmę, atsakinėjo į klausimus, dainavo ir grojo gitara. A. Raudonius giliai pažvelgė į vyro ir moters pilnatvę, remdamasis Šventuoju Raštu, kalbėjo apie tai, jog žmogui negera būti vienam, atskleidė įsimylėjimo esmę. Įsimylėjęs žmogus dažnai mato tik projektą, o ne tai, kaip yra iš tikrųjų. Būtina dar iki santuokos sakramento pažinti visus žmogaus trūkumus, silpnumus, o ne tik jo gerąją pusę, pačiam būti atviram prieš kitą. Lektorius dalinosi įžvalgomis, jog ir šeimoje žmonės turi pamatyti, kam yra pašaukti Dievo, netrukdyti Jo projektui, čia ir prasideda tikroji santuokos statyba – kiekvienas turi tapti tuo, kuo turi tapti. Svečias kalbėjo apie tėvų meilę vaikams. Tėvų pareiga – atskleisti vaiko talentą ir jį nukreipti teisinga kryptimi, nes jie mylėdami geriausiai jį pažįsta, mato, kam Dievas jį sukūrė. Remdamasis Šventuoju Raštu, Arūnas priminė, kokia tikroji meilė „kantri, meilė maloninga, ji nepavydi, nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia“ (1 Kor 13, 4–8). Šiltą susitikimo vakarą baigė giesme „Himnas meilei“.

Istorijos popietės

Gimnazijos direktorė Nijolė Šimienė (kairėje) su svečiais apžiūri mokyklos erdvėse eksponuojamus mokinių darbus

Vasaris pražysta trispalvėmis vėliavomis, žiedais, prisiminimais vartant istorijos puslapius, gilinantis į valstybingumo paslaptis. Istorinė atmintis – versmė, kuri įkvepia prasmingai gyventi ir kurti ateitį.

Vasario 14 dieną Kauno Juozo Grušo meno gimnazijoje vyko istorijos pamoka, kurios metu I–III klasių gimnazistai susitiko su istoriku Zigmu Tamakausku, žiūrėjo filmą apie prezidentą Aleksandrą Stulginskį. Svečias įtaigiai pasakojo apie sudėtingas Lietuvos valstybės kūrimosi aplinkybes, valstybės pagrindų įtvirtinimą, tarpukario prezidentų vaidmenį Lietuvos istorijoje. Gimnazijos direktorė Nijolė Šimienė pasveikino gimnazistus su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, padėkojo svečiui už suteiktą galimybę atsakingiau ir detaliau prisiliesti prie istorijos įvykių.