Jaunimas paliktas saviugdai?

Algimantas ZOLUBAS

Vienas iš 30 vokų (vokas) Kadangi į dailininko paskatą ministrė dar neatsiliepė, primename jai, kad ne tik mandagumas, bet ir Viešojo administravimo įstatymas valstybės institucijas įpareigoja į laiškus atsakyti per mėnesį

Daugelis dabartinių valdžios vyrų ir moterų dar nepamiršo pionieriškų kaklaraiščių, LKJS, PDG, DOSAAF ženklelių. Bent jau vienos iš partijų atstovai mėgsta dėvėti ir dabar jau ne pionierišką, tačiau modernų, pabrėžtinai raudoną kaklaraištį. Žinojo sovietiniai ideologai, kaip ugdyti komunizmo statytojus nuo jaunų dienų iki pasieks tarybinio mokytojo, tarybinio inžinieriaus ir net tarybinio kolūkiečio ar tarybinio darbininko lygį. Ir jiems sekėsi, jų pasėtos sėklos vaisiai kaip yla iš maišo tebekyšo visose mūsų priklausomo nuo sovietinio paveldo valstybės gyvenimo srityse.

Atsigręžę į tolimesnę praeitį, matysime, kad įvairius jaunimo organizacijų klausimus bei jų įtaką asmenybės ugdymui kėlė Pirmosios Lietuvos Respublikos filosofai ir rašytojai A. Maceina, S. Šalkauskis, Vydūnas, K. Puida, mokslininkai M. Barkauskaitė, mokytojai praktikai V. Balkevičienė, R. Vaitonienė, S. Urniežius, M. Navakauskaitė, K. Blankaitė ir kiti. Minėtų autorių nuostatos panašios: moksleivio veikla organizacijoje – galimybė juos įtraukti į prasmingą veiklą, istorines-kultūrines studijas, padėti atrasti savitą savirealizacijos kelią jų dvasiniam pasauliui, asmenybės individualybės plėtotei.

1918 metais Vilniuje kapitonas Petras Jurgėla įkūrė pirmą mišrią skautų skiltį iš dešimties skautų ir dviejų skaučių. Skautybė labai greitai plėtėsi. 1923 metais Šiauliuose pradedamas leisti „Skautų aidas“. Prezidento Antano Smetonos laikais skautai buvo labai populiarūs visuomenėje. 1930 metais skautų šefas buvo pats A. Smetona. Vyriausieji skautininkai, vienetų vadovai buvo net karinių padalinių vadai. Vyriausiuoju skautininku yra buvęs Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas Stasys Raštikis. 1930 metais tautinės stovyklos organizavimas ir kiti svarbūs skautų reikalai būdavo sprendžiami vyriausybės posėdžių metu.

1909–1910 metais Kaune įkuriama ateitininkų organizacija. 1910 metais pasirodė 6 klasės moksleivio Kazio Bizausko ranka rašytas „Ateities“ laikraštis, davęs vardą judėjimui. 1927 metais įkuriama Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“ (jaunalietuviai). 1919 m. birželio 27 d. Kaune įkurta Lietuvos šaulių sąjunga, įkūrėjas – Vladas Putvinskis-Pūtvis.

Moksleiviai į įvairių organizacijų veiklą jungėsi pagal siekius, įsitikinimus, pasaulėjautą. Organizacijos telkė lietuvių jaunuomenę, žadino ir stiprino jos tautinę, valstybinę sąmonę, siekė, kad jie augtų darbštūs, ryžtingi, dori, formavo socialinius įgūdžius, plėtė kultūrinę erdvę.

Verta paminėti šveicaro, didžio Lietuvos patrioto prof. Juozo Ereto nuopelnus jaunuomenei ugdyti. Jis itin aktyviai reiškėsi jaunimo blaivybės ir sporto organizacijose 1919–1928 metais, daug nuveikė, kad 1921 metais būtų atgaivinta Lietuvių katalikų blaivybės draugija, įkurtas jos laikraštis „Sargyba“. J. Eretas, atstovaudamas Lietuvai tarptautiniuose blaivybės renginiuose (1921 metais – Lozanoje, 1922 metais – Berlyne), įtraukė ją į tarptautinį blaivystės draugijų judėjimą, įkūrė vaikų „Angelo Sargo“ (angelaičių) draugiją ir jos leidinį „Angelas Sargas“, vėliau pavadintą „Žvaigždute“. Draugija ir leidiniai ugdė būsimus blaivybės skatintojus.

Užteko to Pirmosios Lietuvos respublikos ugdymo užtaiso dešimtmetį trukusiame partizaniniame kare, atėjimui į Baltijos kelią ir Kovo 11-ąją. Tačiau nebeužteko jėgų ugdyti naują kartą, palikus ją saviugdai valstybės patvoryje. O saviugdą ištvirkavimo srautu dosniai aprūpina internetas, kur mokinukas, nuspaudęs mygtuką ties užrašu man jau 18 gali grožėtis žaidimais miegamajame: seksas prancūziškai, ispaniškai, o gal arabiškai arba rasti neskausmingo nusižudymo būdus. Vis naujų sekso pamokėlių kasdien galima rasti ir populiariame žurnalistės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės redaguojamoje svetainėje Delfi.lt. Tik pavieniai patriotai dar bando pralaužti nors plyšelį betoninėje sienoje, kuria apsitvėrė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), kad jaunimas ne tik išmoktų skaityti, rašyti bei internete naršyti, bet ir patirtų visavertį ugdymą.

Antai 1941 metų tremtinys, buvęs Kazlų Rūdos vidurinės mokyklos istorijos mokytojas, dabar Marijampolės Tauro apygardos partizanų muziejaus darbuotojas Algimantas Lelešius jau 15 metų „bylinėjasi“ su ŠMM dėl patriotinio jaunimo ugdymo mokyklose. Per šį laikotarpį jau galėjo būti išugdyta sąmoninga Tėvynei atsidavusio jaunimo karta. A. Lelešius yra profesionaliai parengęs metodinę medžiagą istorijos mokytojams, lieka įvesti bent 18 papildomų istorijos pamokų ir privalomą nesunkų egzaminą. Šią iniciatyvą palaiko ne tik buvę politiniai kaliniai bei tremtiniai, bet ir daugelis visuomeninių ir politinių organizacijų. Naujų grėsmių mūsų valstybės saugumui akivaizdoje ignoruoti minimą iniciatyvą būtų nepilietiška, nedora, net smerktina. Į paskutinį A. Lelešiaus laišką, rašytą 2015 m. liepos 7 d., ŠMM, pripažinusi, kad „laisvės kovų istorijos tema reikalauja išskirtinio dėmesio“, tik pavardino, kiek nupirko ir perdavė švietimo skyriams laisvės kovų tema filmų, knygų, albumų, kompaktinių plokštelių, plakatų. Deja, atrodo, kad pinigai paleisti vėjais, nes tos gėrybės lieka lentynose neįdarbintos, jų panaudojimo niekas nekontroliuoja, egzamino nėra, todėl ir poreikio tarsi nėra.

O kieno priedermė steigti arba puoselėti jau įsteigtas jaunimo organizacijas? Tokių iniciatyvų iš ŠMM neteko girdėti. Ką Ministerija pasiūlė jaunimui vietoj pionierių vadovų ir VLKJS sekretorių?

Dailininkas ir publicistas Antanas R. Šakalys 2017 m. sausio 29 d. skautijos reikalu parašė laišką Švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei:

Patriotinės bei pilietinės pareigos ir atsakomybės skatinamas, kreipiuosi mokinių, tėvų ir mokytojų santykių gerinimo reikalu. Esu įsitikinęs, kad santykių darna būtų pasiekta arba iš esmės pagerinta per skautų organizacijas. Jos yra paplitusios pasaulyje, veikė Pirmojoje Lietuvos Respublikoje, tačiau kažkodėl nepelnytai pamirštos ir nepuoselėjamos. Būtina jas atkurti, nes jos sutelktų visų kartų atstovus, ypač senolius, kurie dar mena Pirmosios respublikos laikus, kai skautija esmingai rūpinosi jaunimo dorove ir drausme. Skautai būtų drauge pilietinės visuomenės ugdymo pradžiamokslis, formuojamos pilietinės, tautiškai susipratusios visuomenės pagrindas.

Čia dera pridurti, kad vienas mūsų tautos istorijos puslapių – Lietuvos skautijos, įkurtos 1918 metais ir subūrusios savo gretose per 100 tūkst. berniukų ir mergaičių, – atgimė dailininko A. R. Šakalio mažosios grafikos – pašto vokų – cikle „Lietuvos skautijos istorija“. Jame – 30 vokų su įvairiais, skautijai skirtais paveikslėliais. Šis mažosios grafikos ciklas, skirtas Lietuvos skautijos šimtmečiui (1918–2018) paminėti, jau platinamas, kiekvienas naujo voko pavyzdys siunčiamas Prezidentei.

© 2017 „XXI amžius“