Neprarasti ryšių su Jėzumi

Popiežiaus Pranciškaus susitikimas su Čilės jaunimu

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus laiko jaunų žmonių jam įteiktą Čilės nacionalinę vėliavą ir dalinasi bendru susitikimo džiaugsmu

Šventasis Tėvas prie jaunųjų Čilės misionierių jam atnešto kryžiaus

Popiežiaus nori išklausyti jaunųjų katalikų nuomones, kurios svarbios siekiant Bažnyčiai atsinaujinti

Jaunųjų misionierių darbai

Artėjant šių metų rudenį popiežiaus Pranciškaus sušauktai jaunimo sielovadai ir pašaukimo problemoms skirtai Vyskupų Sinodo asamblėjai, jo bendravimas su jaunimu susilaukia vis didesnio dėmesio visoje Katalikų Bažnyčioje. Kaip tik toks susitikimas Šventojo Tėvo apaštalinio vizito į Čilę, vieną labiausiai sekuliarizuotų Lotynų Amerikos šalių (tuo ji panaši į Europą), metu, sausio 17 dieną įvyko sostinės Santjago priemiestyje Maipu esančioje žymioje Dievo Motinos šventovėje. Ta vieta turi istorinę reikšmę 200-ąsias valstybinės nepriklausomybės metines švenčiančiai Čilei ir Popiežiaus Pranciškaus gimtajai Argentinai. Mat 1818 metų balandį Maipu vykusiame mūšyje čiliečių ir argentiniečių patriotinės pajėgos galutinai įveikė kolonizatorių ispanų kariuomenę ir tai reiškė abiejų broliškų tautų, kurias skiria didingi Andų kalnai, laisvės siekio realizavimą. To istorinio įvykio atminimui vietos katalikai nusprendė Maipu pastatyti didingą Karmelio Švč. Mergelei Marijai dedikuotą šventovę, kuri tapo svarbiausia Čilės tikinčiųjų maldingų ir patriotinių susitikimų vieta.

Susitikime su Šventuoju Tėvu Maipu šventovėje tarp daugybės jaunųjų piligrimų dalyvavo keli trūkstančiai Čilės studentiško Jaunųjų misionierių sąjūdžio narių. Šie vaikinai ir merginos Santjago arkivyskupo kardinolo Rikardo Ecačio (Ricardo Ezzati) ir kitų ganytojų paraginti, laukdami popiežiaus Pranciškaus apsilankymo, Čilėje surengė naujojo evangelizavimo akciją. Jie vyko į kaimiškąsias šalies parapijas, organizavo katechezės paskaitas, stengėsi pagyvinti vietos gyventojų, ypač šeimų, bažnytinę bendruomenišką veiklą, padėjo vietiniams klebonams sutvarkyti, suremontuoti maldos namus ir aplinką, tolimose periferijose statė naujas koplyčias. Į susitikimą atvykusiam Šventajam Tėvui jie papasakojo apie savo darbus, patvirtindami, kad Čilės Bažnyčia yra jaunatviška ir gyva, atnešė palaiminti misijinį kryžių ir kitus krikščioniškos organizacijos simbolius.

Įveikti beviltiškumo pagundas

Kreipdamasis į jaunuosius katalikus popiežius Pranciškus pirmiausia nurodė istorinį Maipu šventovės kontekstą, pabrėždamas, kad Dievo Motina katalikišką čiliečių tautą lydėjo visą valstybės egzistencijos laikotarpį. Ji ir dabar nori palaikyti jaunųjų šalies piliečių, svajones, kurias Viešpats sudėjo į širdis, laisvės, prasmingo gyvenimo, geresnės ateities viltis, siekį būti tikrais savo tautos atsinaujinimo šaukliais. Karmelio Švč. Mergelė Marija, paskelbta Čilės karaliene, palaiko ir stiprina tokį entuziastingą jaunųjų katalikų širdžių plakimą, nuotykių ir iššūkių troškimą, nuostabų gebėjimą susitelkti išbandymuose, jaunoms širdims būdingą dosnumą, atsiliepiant į vargo ištiktų tautiečių poreikius, kitas nelaimes, teisingumo stoką. „Savo, kaip vyskupo, tarnystėje, aš matau, kiek daug jauni žmonės mintyse ir širdyse turi gerų idėjų“, – pripažino Šventasis Tėvas. Kita vertus, jis žino, kad suaugę žmonės dažnai sako, jog tas jaunatviškas entuziazmas laikui bėgant praeina, kai idealizmas susiduria su realia patirtimi, kai paaiškėja, jog „kakta sienos nepramuši“, ir tenka susitaikyti su neteisingumu, su tuo, kad nieko pakeisiti neįmanoma.

Nurodydamas šią prieštaringą patirtį ir žinodamas, jog yra labai svarbu paremti jaunų katalikų siekį įgyvendinti savo svajones, popiežius Pranciškus sakė, jog dėl to ir ryžosi sušaukti istorinę, jaunimui skirtą Vyskupų Sinodo asamblėją. Šventasis Tėvas pabrėžė, kad reikia išlaikyti jaunatvišką Bažnyčios veidą, nes tik taip įmanomas esminis, o ne paviršutiniškas (kosmetinis) atsinaujinimas, siekiant, jog bažnytinė bendruomenė liktų ištikima Evangelijai sudėtingomis dabarties dvasingumo sąlygomis. Pasaulio ganytojai turi išklausyti jaunųjų katalikų pastabas, jų troškimą būti teisingais ir dosniai sąveikauti su Jėzumi. Patvirtinęs, jog Jėzus yra pagrindinis energijos šaltinis, popiežius Pranciškus tai vaizdingai palygino su mobilaus telefono baterijos pakrovimu. Juk šiandienos žmogui, jeigu nėra mobilaus ryšio dėl nusilpusios baterijos atrodo, tarsi jis būtų visai atitrūkęs nuo pasaulio, izoliuotas, sutrikęs ir bejėgis. Panašiai nutinka ir esant mūsų nusilpusiam tikėjimui, kai prarandamas ryšys su Jėzumi. Tada pradedame blaškytis, klaidžioti ir iškyla abejonių, nepasitikėjimo realizuojant savo siekius ir gražiausias svajones.

Jauni krikščionys natūraliai nori būti ryžtingi, tačiau nutrūkus bendrystei su Jėzumi, pajunta, kad nėra jokio skirtumo tarp veiklos ir nieko nedarymo, atsiranda nusiminimas, galvojimas, jog nieko pozityvaus negali kitiems pasiūlyti, ir patys niekam nerūpi. Kviesdamas nepasiduoti tokioms pavojingoms nuotaikoms ir nusivylimui, Šventasis Tėvas priminė žymiojo Čilės jėzuito, kunigo, šv. Alberto Urtado (Alberto Hurtado) perspėjimą, kad būtent velnio balsas šnabžda sielai, jog esame beverčiai ir silpni, todėl reikia palikti viską, kaip yra, nesipriešinti blogiui, nes vis tiek nieko nepakeisime. Ragindamas nepasiduoti tokioms šėtoniškoms beviltiškumo pagundoms popiežius Pranciškus jauniesiems čiliečiams nurodė ryšį su pagrindiniu energijos šaltiniu – Evangelija, kuri palaiko gyvą liepsną širdyse. Aiškindamas tos dienos Šventojo Rašto skaitinį apie pirmuosius du Jėzaus mokinius, jis atkreipė dėmesį, jog tarp jų minimas Simono Petro brolis Andriejus (Plg Jn 1, 41), o antrojo vardas nepateikiamas. Tas antrasis mokinys gali būti kiekvienas iš mūsų, ieškantis slaptažodžio (kaip prisijungiant prie kompiuterio ryšio), kuris susietų su Jėzumi, tikruoju „keliu, tiesa ir gyvenimu“ (Plg 14, 6).

Ryšio su Jėzumi slaptažodis

Šį ryšį pirmiesiems Evangelijos mokiniams parodė šv. Jonas Krikštytojas, tačiau ir kiekvienas iš mūsų gali turėti savo asmeninį globėją Danguje, didį šventąjį, kurio pavyzdžiu, mokymu ir užtarimu gali suartėti ir susitikti su Viešpačiu. Šventasis Tėvas vėl pasitelkė šventojo A. Urtado SJ mokymą, kurio slaptažodis buvo labai paprastas: visada klausti, „kaip pasielgtų Jėzus, būdamas mano vietoje?“ Reikia, kad kiekvienas jaunas žmogus bet kurioje gyvenimo vietoje – mokykloje, universitete, namuose, tarp draugų, dirbdamas ar pramogaudamas, – užduotų sau šį klausimą ir atitinkamai veiktų. „Tas slaptažodis yra energijos šaltinis, kuris pakrauna mūsų širdis, gaivina tikėjimą, įžiebia šviesą mūsų akyse, ir tai skatina tapti istorijos kūrėjais“, – aiškino popiežius Pranciškus. Pasak jo, tai skatina atrasti Jėzų mūsų gyvenimo reikaluose, gaivinti viltį Jo pagalba ir mokymu, suvokiant, jog esame vertingi ir galime daug nuveikti, darydami taip, kaip elgtųsi Jėzus būdamas mūsų padėtyje.

Šio slaptažodžio negalima užmiršti niekada, kad galėtume jausti, jog „mūsų širdys plaka kaip Jėzaus širdis“, tvirtino Šventasis Tėvas. Ir tam nepakanka išklausyti pamokslą šv. Mišiose ar išmokti atitinkamą Katekizmo teiginį: reikia norėti gyventi taip, kaip gyveno Jėzus. Neatsitiktinai pirmieji Jėzaus mokiniai, kurie irgi buvo jauni žmonės, kaip rašo Evangelija, pirmiausia uždavė klausimą: „Mokytojau, kur gyveni?“ (Jn 1. 38). Kaip atsakymas, pasigirdo kvietimas: „Ateikite ir pamatysite“ (Jn 1, 39). Būtent toks artumas, susitikimas, pamatymas ir yra tas brangus ryšys, energijos šaltinis, kurį reikia užtikrinti. Reikia visuomet išlaikyti Jėzaus ir Jo Motinos artumą ir globą, ryšį su bendruomene, kuris nėra tobulas, bet gali daug padėti solidarumu ir meile, kaip ir mes patys galime daug duoti kitiems, save įprasmindami.

Popiežius Pranciškus paprastais ir suprantamais žodžiais kreipdamasis į jaunuosius čiliečius ir pavadinęs juos brangiais draugais, kvietė būti tokiais drąsiais ir ištikimais Jėzaus mokymui kaip Evangelijos herojai. „Būkite jaunaisiais samariečiais, kurie niekada nepraeina pro šalikelėje gulintį bejėgį ir kenčiantį žmogų. Būkite jaunaisiais kireniečiais, kurie padeda Kristui nešti kryžių, palengvina sunkumų naštą broliams ir seserims. Būkite, kaip Zachiejus, kuris atplėšė savo širdį nuo materializmo ir nukreipė į solidarumą. Būkite kaip jaunoji Magdalena, karštai troškusi meilės ir radusi ją Jėzaus atsiliepime. Turėkite širdį Petro, kad galėtumėte, kaip jis, palikti tinklus prie ežero ir sekti Juo. Turėkite širdį Jono, kad galėtumėte visus rūpesčius patikėti Viešpačiui. Turėkite Marijos atvirumą, kad galėtumėte džiugiai šlovinti Dievą ir paklusti Jo valiai“. Su tokiais palinkėjimais Šventasis Tėvas dėkojo už jam brangų jaunimo priėmimą, neslepiamą entuziazmą, prašydamas prisiminti jį maldoje.

© 2018 „XXI amžius“