„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2018 m. vasario 9 d., Nr.2 (219)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Studentei iš Indijos lengva dalyvauti Lietuvos katalikų apeigose

Kaune mediciną studijuojanti
Jane Velda Crasto ir Nisika iš Indijos
Edvardo ŠIUGŽDOS nuotrauka

Kauno Prisikėlimo Bazilikoje kiekvieną sekmadienį sutinkame dvi jaunas merginas, kurios, kaip aiškiai matėsi, yra ne vietinės, o iš kitos šalies. Pakalbinę vieną jų sužinojome, kad ji atvykusi iš Indijos, Kaune studijuoja mediciną. Tai – Jane Velda CRASTO. Ji maloniai sutiko atsakyti į „XXI amžiaus“ klausimus.

Dažnai Jus matome Kauno Prisikėlimo Bazilikoje. Taigi, kaip mes galime suprasti, esate katalikė. Koks yra jūsų vardas ir pavardė?

Mano vardas yra Jane, pavardė – Crasto. Pilna mano pavardė yra Jane Velda Crasto.

Iš kokios šalies esate atvykusi ir ką čia veikiate? Tikriausiai, mokotės. Koks yra jūsų mokymosi tikslas?

Esu atvykusi iš Indijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune (LSMU, angl. LUHS) studijuoju mediciną. Mano tikslas – tapti rūpestinga gydytoja. Į Lietuvą atvykau prieš pustrečių metų.


Neprarasti ryšių su Jėzumi

Popiežiaus Pranciškaus susitikimas su Čilės jaunimu

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus laiko jaunų žmonių
jam įteiktą Čilės nacionalinę vėliavą
ir dalinasi bendru susitikimo džiaugsmu

Jaunųjų misionierių darbai

Artėjant šių metų rudenį popiežiaus Pranciškaus sušauktai jaunimo sielovadai ir pašaukimo problemoms skirtai Vyskupų Sinodo asamblėjai, jo bendravimas su jaunimu susilaukia vis didesnio dėmesio visoje Katalikų Bažnyčioje. Kaip tik toks susitikimas Šventojo Tėvo apaštalinio vizito į Čilę, vieną labiausiai sekuliarizuotų Lotynų Amerikos šalių (tuo ji panaši į Europą), metu, sausio 17 dieną įvyko sostinės Santjago priemiestyje Maipu esančioje žymioje Dievo Motinos šventovėje. Ta vieta turi istorinę reikšmę 200-ąsias valstybinės nepriklausomybės metines švenčiančiai Čilei ir Popiežiaus Pranciškaus gimtajai Argentinai. Mat 1818 metų balandį Maipu vykusiame mūšyje čiliečių ir argentiniečių patriotinės pajėgos galutinai įveikė kolonizatorių ispanų kariuomenę ir tai reiškė abiejų broliškų tautų, kurias skiria didingi Andų kalnai, laisvės siekio realizavimą. To istorinio įvykio atminimui vietos katalikai nusprendė Maipu pastatyti didingą Karmelio Švč. Mergelei Marijai dedikuotą šventovę, kuri tapo svarbiausia Čilės tikinčiųjų maldingų ir patriotinių susitikimų vieta.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija