„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2018 m. kovo 9 d., Nr.3 (220)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Vien takais dorybės

Kaip elgėsi įvairių laikų krikščionys, patyrę lytinę prievartą, priekabiavimą – gundymą prieš skaistumą?

Neseniai buvo švenčiama Šv. Mergelės kankinės Sicilietės Agotos diena. Ji buvo kankinta, nupjautos krūtys, deginta, bet į kompromisus su nuodėme nėjo.

Sekmadienį minėjome mūsų karalaitį, skaistumo karžygį, šv. Kazimierą. Jam siūlė pergulėti su panele, neva, tai jį išgydytų. Jis griežtai atmetė tokią pagundą: „Verčiau mirsiu, bet nenusidėsiu“.

Šv. Tomo Akviniečio broliai, bandydami pakeisti brolio nusistatymą tapti vienuoliu, uždarė jį į bokštą ir pasiuntė gražią merginą, kad įtrauktų nuodėmėn. Bet jis paėmė iš krosnies nuodėgulį ir išvarė begėdę lauk.

Barbora Umiastauskaitė Žagarietė žuvo XVII amžiaus pradžioje savo garbę gindama nuo nedoro tėvo kėslų... Gelbėdamasi nuo baisaus pavojaus, ji iššoko pro langą iš antro aukšto. Jos negendantis kūnas ne vieną šimtmetį buvo garbinamas Žagarėje. O dabar Barborai užvesta šventumo byla.

1890 metais vidurio Italijoje gimė mergaitė Marija Teresė Goreti (Goretti). Kai jai buvo 11 metų, į jos kambarį užėjo kaimynas Alesandras Serinelis, kuris, pamatęs, kad motinos nėra šalia, bandė mergaitę išprievartauti. Kai pasipriešino, Serinelis pradėjo badyti ją peiliu. Mažoji Marija išgyveno tik vieną dieną. Pasakojama, kad prieš mirtį ji atleido savo skriaudėjui bei palinkėjo patekti į dangų. 1950 metais popiežius Pijus XII paskelbė Mariją Teresę Goreti šventąja kankine, seksualinės prievartos aukų bei nekaltybės globėja.

1944 m. sausio 3 d. vakarą į Spirgevičių namus Kaune, Tvirtovės al. 91, įsibrovė keturi vyrai, pasivadinę policininkais. Įėję į kambarį jie ėmė puotauti, o apgirtę – siautėti. Motinos seserį Stasę Žukaitę vienas iš įsibrovėlių nušovė. Po to atėjūnai bandė priversti dukrą Eleną Spirgevičiūtę pasiduoti jų norams, priešingu atveju grasindami nužudysią. Nepaklususią, skaistumą gynusią ir mirtį pasirinkusią dvidešimtmetę merginą įsibrovėliai nušovė.

1970 metais gindama savo nekaltybę žuvo dvidešimtmetė moksleivė Danutė Burbaitė. Gegužės 23-iąją, šeštadienį, Danutė kartu su drauge Emilija Subačiute pasiprašė sunkvežimio vairuotoją jas pavežti iki Semaškų – arčiau namų. Be vairuotojo, kabinoje buvo dar vienas jaunas vyras. Mergaitės sulipo į sunkvežimio kėbulą, ir mašina nuvažiavo. Kai merginoms reikėjo išlipti, sunkvežimis nesustojo, bet važiavo šunkeliu vis giliau į mišką. Buvo 9 val. vakaro. Temo. Mergaitės suprato, kas jų laukia, kai prieš jų valią vyrai vežasi jas į mišką. Danutė ir Emilija dar bandė stabdyti mašiną, bet niekas į tai nekreipė dėmesio. Tada mergaitės turėjo skubiai apsispręsti: rizikuoti gyvybe, sveikata ar nekaltybe. Danutė pirmoji šoko iš mašinos per užpakalinį bortą ir, galva atsitrenkusi į žemę, liko gulėti ant kelio.

Katalikų Bažnyčioje ir Lietuvoje yra daug skaistybės kankinių. Tepadeda jie dabartiniam jaunimui eiti vien takais dorybės.

Kun. Robertas Skrinskas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija