Pažinti ir pamilti šventąjį Kazimierą...

Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas sveikina vyskupijos Šv. Kazimiero šventės dalyvius

Kiekviena tauta turi savo istoriją – tik jai būdingą, savitą, ypatingą... Išskirtinės tautos asmenybės ją garsina, tampa jos savastimi. Kai ką tekantis laikas nuneša užmarštin, didžius dalykus iškelia ir jie pasilieka tautos atminty, tampa vertybėmis būsimoms kartoms. Visuotinės Bažnyčios gyvenime ypač svarbią vietą užima šventųjų istorijos. Lietuva turi vieną kanonizuotą šventąjį Kazimierą. Jis globoja ir užtaria lietuvių tautą, jaunimą ir Panevėžio vyskupiją. Ar ne per mažai žinome apie jį ir skiriame dėmesio jam?.. Į šį klausimą verta atsakyti sau kiekvienam iš mūsų.

Panevėžio vyskupija kasmet mini Šv. Kazimiero dieną ir kviečia deramai gaivinti šio šventojo kultą parapijose. Ragina ypač jaunimą susidomėti šiuo šventuoju ir sekti jo pavyzdžiu. Tai – galbūt nelengvas iššūkis šių dienų jaunuoliams, bet mokytis ir ugdytis dorybes, bent panašias į šventojo Kazimiero, galėtų būti siektinas kiekvieno jauno žmogaus gyvenimo užmojis.

Šv. Kazimieras – Lietuvos 100-mečio šviesoje

Benjaminas Žulys

Šv. Kazimiero ordino nariai, projekto organizatoriai ir dalyviai

Lyg pavasario pranašas

Kovo 2-ąją Kauno Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo Bazilikoje buvo iškiliai ir nuotaikingai paminėtas šv. Kazimieras. Čia įvyko XVI Kauno miesto mokinių dailės projektas – meninė akcija „Šv. Kazimieras – lietuvių jaunimo globėjas“, o tema – „Šimtmečio šviesoje“. Tuo akcija įsiliejo į Lietuvos šimto metų jubiliejų, kuris Vasario 16-ąją buvo plačiai pamitėtas visoje mūsų šalyje bei už jos ribų ir toliau prisimenamas.

Bazilikos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius pasidžiaugė mokinių darbų gausa bei turiniu, skatinančiu nuo jaunų dienų mąstyti apie gyvenimo prasmę, dorą, meilės Dievui ir žmonėms siekimą. Šv. Kazimieras 1636 metais buvo paskelbtas Lietuvos globėju, o 1948 metais – ir pasaulio liatuvių jaunimo globėju ir ypatinguoju Lietuvos jaunimo globėju. Į jį galima kreiptis sunkią valandą, ir šventasis išties pagalbos ranką. Žmonės prisimena, kaip ne vienam jų, paprašius pagalbos Vilniaus Katedros Šv. Kazimiero kopyčioje, prie Šventojo palaikų, jos sulaukta. Šv. Kazimiero ordino riteris, Kauno miesto ceremonmeisteris Kęstutis Kazimieras Ignatavičius pastebėjo, kad Šv. Kazimiero šventė yra tarsi pavasario pranašas, kad, nors, tiesa, nenoriai, šis džiugus metų laikas ateina į mūsų širdis.

Nerealūs savaitgalio dalykai: linksma, patiko, įdomu

Rietavo klebonas kun. Antanas Gutkauskas (su žvake) dėkoja kun. Kęstučiui Balčiūnui ir liudytojui Arūnui Raudoniui (centre)

Vasario 2-osios pavakarę, nuo 17 val. iki kitos dienos 6 val. ryto, Rietavo Šv. arkangelo Mykolo parapijoje vyko jaunimui skirtas atsinaujinimo savaitgalis. Renginiui ruoštasi iš anksto ieškant rėmėjų, kad jaunimui naktis neprailgtų, neišalktų ir patirtų blaivaus laisvalaikio prasmingumą, gautų svarbių žinių, išgirstų tikėjimo liudijimų ir įveiktų kilusius iššūkius. Didžioji jaunimo dalis – sutvirtinamieji iš Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos 8–9 klasių. Jų susirinko net 43. Dar 10 žmonių iš Mažeikių bei Kretingos papildė rietaviškių gretas.

Vakaras prasidėjo mokinių registracija į darbo grupes. Paskui sočiai pavakarieniauta. Pasistiprinus rinktasi į parapijos salę ir klausytasi kun., relig. m. mgr., muz. mgr., eduk. m. dr. Sauliaus Stumbros pranešimo „Šlovinimas – kas tai?“. Paskui vyko šlovinimas, kuris sutvirtinamiesiems labai patiko. Į jį greitai įsijungė visi dalyviai. Paskui skirstytasi į darbo grupes. Užsiėmimai vyko dvi valandas, kad grupių dalyviai spėtų paruošti pristatyti savo veiklas. Veikė kelios darbo grupės: šlovinimo, sakralinių šokių, lipdymo ir meno meistrų, teatro ir bibliodramos, „vyriški pasikalbėjimai“ (skirta tik vaikinams). Paskui klausytasi pranešimų apie Krikšto, Ligonių, Švenčiausiąjį sakramentus, Švč. Mergelės Marijos, Nepaliaujamos Pagalbos, šv. Pranciškaus seserų kongregacijos vienuolės s. Brigitos Gramauskaitės, Arūno Raudonio liudijimų, kurie, išgirdus ir permąsčius apie tai, kas yra nuodėmė, kaip ji veikia mūsų elgesį ir gyvenimą, padėjo pasiruošti išpažintims. Klausyti išpažinčių į kambarėlius išėjo net šeši kunigai, kurie, kitaip nei įprasta bažnyčiose, klausė išpažinčių žvakių šviesoje, buvo galima drąsiai klausti ir net pasikalbėti svarbiomis temomis.

Igno Šeiniaus „Kuprelis“ – Kauno valstybinio lėlių teatro scenoje

Marija Gustainienė

Mokinių vaidinamo spektaklio „Kuprelis“ fragmentas

Šiandien visuomenėje vis labiau ryškėja socialinės problemos, kurios tampa skausmingos atstumtiesiems, silpniesiems, nesugebantiems apsiginti nuo brutalios jėgos asmenims, kitokiems – neįgaliesiems, vienišiems svajotojams. Kas atsitiko žmonėms, kad jau per dažnai kalbame apie susvetimėjimą, patyčias? O gal anksčiau taip nebuvo? Gal geresni žmonės gyveno? Deja...

Igno Šeiniaus, XX amžiaus pirmosios pusės rašytojo impresionisto, romanas „Kuprelis“ galbūt atsako į daugelį klausimų. Pagrindines problemas (kodėl mylėti galima tik vienintelį kartą gyvenime, kodėl kitoks žmogus slepiasi po vienišumo kauke) nagrinėjo Kauno ,,Aušros“ gimnazijos 1e gimnazijos klasės mokiniai, inscenizavę fragmentus iš rašytojo romano. Minispektaklis vyko Kauno valstybinio lėlių teatro mažojoje salėje, o geranoriškai laiką ir vietą skyrė direktorius Sigitas Klibavičius. Susirinkusiems mokinių tėveliams, gimnazijos administracijai ir paralelinės 1b gimnazijos klasės mokiniams su auklėtoja Edita Raile jaunieji aktoriai dovanojo gerą nuotaiką ir supratimą, kad meilė tebelieka pati gražiausia dvasinė vertybė, teikianti žmogaus gyvenimui prasmę. Keista, bet ji dažnai būna skaudi. Kodėl?

Žygis ir festivalis

Dauguose vyko septintasis dainuojamosios poezijos ir folkloro festivalis „Kaime žydi abrikosai“. Šiuometinio festivalio naujovė – istorinis pažintinis keturių valandų žygis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui, su Daugų kultūros klubu „Kitaip“. Susirinko 40 žygeivių. Lankyti istoriniai pastatai ir laisvės kovų vietos, klausytasi Vaidos ir Roberto Ožalinskų pasakojimų apie tikrus įvykius ir legendų. Džiaugsmas ir laimė buvo su jais susipažinti, išgirsti apie jų veiklas. Visai norėčiau vasarą paplaukioti tuo senovišku luotu, kuris, Roberto ir draugų išskobtas, ant ežero kranto iškeltas, laukia vasaros ir savo keleivių. Gal jaunimui būtų įdomu drauge su klubu „Kitaip“ pakeliauti paežerėmis, valtimis po Daugų ežerą paplaukyti.

Didysis šio festivalio abrikosas – Giedrius Arbačiauskas – teatro, televizijos ir kino aktorius, filmų garsintojas, dainų autorius ir atlikėjas. Džiaugėmės jo atliekamomis melodingomis dainomis ir skaitoma poezija. Renginį vedė Vilniaus dzūkulių asociacijos vadovas, Dzūkų kalendoriaus autorius, poetas Juozas Žitkauskas. Žiūrovams pasirodė jaunos dainuojamosios poezijos atlikėjos Justina Kaminskaitė ir Viktorija Pranaitytė, prof. Justinas Žilinskas, duetas „Riva“ bei mažoji dainininkė Fausta Vervečkaitė, energinga ir jaunatviška Merkinės folkloro studija „Kukumbalis“, o Druskininkų jaunimo ansamblis „Racilukai“ atliko dainų pagal S. Nėries, P. Širvio ir V. Mykolaičio-Putino eiles. Festivalyje kasmet dalyvauja kunigai. Šįkart mons. Vincas Baublys suteikė šventės dalyviams palaiminimą, o kun. Arūnas Simonavičius savo sielovadą atliko pradžiugindamas dainomis. Pasirodė Eičiūnų kaimo kolektyvai „Vieversa“ bei „Žolynai“. Vienas ryškiausių šio festivalio akcentų – Saulius Labanauskas-Spindi, pristatęs elektroninės muzikos bei dzūkiškų liaudies dainų pynę kartu su „Vieversos“ solistėmis Akvile ir Ieva. O pabaigoje scena buvo laisva ir atvira visiems. Kas atvažiavo dėl šokių, nenusivylė, nes naktišokiai tikrai pavyko.

„Žynys“ ir „Žyniukas“ – Lietuvai

Radviliškio Lizdeikos gimnazija 23-iąjį kartą organizavo Lietuvos mokinių konkursą „Žynys“ ir rajono mokinių konkursą „Žyniukas“. Šių konkursų tikslas – skatinti mokinius domėtis Lietuvos valstybės istorija, šiuolaikinio gyvenimo procesais ir logiškai mąstyti.

Į žinių konkursą iš Šiaulių, Panevėžio, Kauno, Tauragės ir Radviliškio rajonų sugužėjusius dalyvius lizdeikiečiai pasveikino menine kompozicija „Skiriu Lietuvai“.

Lizdeikos gimnazijos direktorė Ina Bajarauskaitė pastebėjo, kad šis konkursas kasmet sukviečia jaunus žmones, norinčius savo intelektą ir žinias skirti Lietuvai. Seimo narys, Radviliškio Garbės pilietis, Lietuvos mokinių konkurso „Žynys“ globėjas prof. Vytautas Juozapaitis, sveikindamas konkurso organizatorius ir dalyvius, akcentavo, kad Lizdeikos gimnazija kasmet suranda naujų meninės raiškos būdų, kaip nuoširdžiai ir gražiai paminėti Vasario 16-ąją.

Mažųjų dovana Lietuvai

Tirkiliškių lopšelio-darželio vaikai su auklėtojomis prie Istorinės Prezidentūros

Valstybės atkūrimo 100-mečio akivaizdoje praeitis suvokiama ne tik kaip priežastis iškilmingai paminėti svarbią sukaktį, bet ir kaip paskata susimąstyti apie praeities svarbą dabarčiai. Kauno Tirkiliškių lopšelio-darželio bendruomenė, organizuodama projektą „Dovana Lietuvai“, subūrė 14 Kauno ikimokyklinių ugdymo įstaigų drauge švęsti Lietuvos 100-metį. Vaikai susipažino su Lietuvos istorija, simboliais, mokėsi eilėraščių, diskutavo, mažomis rankutėmis gamino suvenyrines vėliavėles. užrašydami ar nupiešdami nuoširdžiausius linkėjimus savo Tėvynei. Vaikai rašė tai, ką diktavo jų širdelės: „Sveikinu proga gimimo dienos, lai nieko netrūksta tau niekados!“ (Vėjūnė, 6 metai), „Su gimimo diena, būk stipri ir tvirta!“ (Joris, 6 metai), „Tvirta būk lyg viršūnė kalnuos!“ (Smiltė, 5 metai), „Džiaukis, švęsk ir spindėk, kad pasaulis žinotų, kad esi mums brangi!“ (Adas, 7 metai). Linkėjimų buvo tiek daug, kad visų ir neišvardinsi, juk pagaminta 300 vėliavėlių.

Stiprinti mokyklos ir šeimos aljansą

Popiežiaus Pranciškaus pastabos Italijos katalikams mokytojams

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus bendrauja su Italijos katalikų mokytojų asociacijos nacionalinio kongreso dalyviais

Susitikimo kultūros vystymas

Šiuo metu, kai iškilo jaunosios kartos švietimo ir ugdymo mokykloje efektyvumo klausimas su naujais ideologinio kolonializmo bei smurto proveržio pavojais bei stengiamasi atkurti pedagogo profesijos prestižą, yra svarbu išgirsti vieningą katalikų mokytojų balsą, kviečiantį išsaugoti ir jaunimui perduoti tradicines krikščioniškas vertybes. Kaip tik šiuos klausimus aptarė popiežius Pranciškus neseniai susitikęs su Italijos katalikų mokytojų asociacijos (AJMS) 21-ojo nacionalinio kongreso dalyviais. Per moksleivių žiemos atostogas italai katalikai pedagogai buvo susirinkę Romoje į suvažiavimą, kurio tema – „Atmintis ir ateitis. Profesinio pažinimo paribiai ir perspektyvos“. Kaip teisingai pastebėjo kongreso atidaryme Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas Perudžos arkivyskupas kardinolas Galtieras Basetis (Gualtiero Bassetti), siekiant apginti kataliko pedagogo tapatumą šiandienos visuomenėje, reikia ryžtingai ir sutelktomis pastangomis pasipriešinti perdėtai supasaulėjusiam mentalitetui, rodyti didesnį reiklumą mokytojų gyvenimo būdui ir krikščioniškam liudijimui. Pasak ganytojo, reikia ne užsidaryti, atsiriboti ar ištirpti šiandienos pasaulio kontroversijose, bet toliau rodyti smalsumą ir aistringumą pažinimui, atvirumą tikrovei, jautrumą tiesos ir teisingumo poreikiui, stengtis, kad nė vienas su meile ir globa ugdomas jaunas žmogus neprarastų dvasinio ir intelektualinio augimo ir pateiktų savąjį įnašą į visų bendrąją gerovę.

Vien takais dorybės

Kaip elgėsi įvairių laikų krikščionys, patyrę lytinę prievartą, priekabiavimą – gundymą prieš skaistumą?

Neseniai buvo švenčiama Šv. Mergelės kankinės Sicilietės Agotos diena. Ji buvo kankinta, nupjautos krūtys, deginta, bet į kompromisus su nuodėme nėjo.

Sekmadienį minėjome mūsų karalaitį, skaistumo karžygį, šv. Kazimierą. Jam siūlė pergulėti su panele, neva, tai jį išgydytų. Jis griežtai atmetė tokią pagundą: „Verčiau mirsiu, bet nenusidėsiu“.

Šv. Tomo Akviniečio broliai, bandydami pakeisti brolio nusistatymą tapti vienuoliu, uždarė jį į bokštą ir pasiuntė gražią merginą, kad įtrauktų nuodėmėn. Bet jis paėmė iš krosnies nuodėgulį ir išvarė begėdę lauk.

Barbora Umiastauskaitė Žagarietė žuvo XVII amžiaus pradžioje savo garbę gindama nuo nedoro tėvo kėslų... Gelbėdamasi nuo baisaus pavojaus, ji iššoko pro langą iš antro aukšto. Jos negendantis kūnas ne vieną šimtmetį buvo garbinamas Žagarėje. O dabar Barborai užvesta šventumo byla.