Pamąstymai apie procentus

Kun. Robertas Skrinskas

Popiežius Pranciškus per susitikimą su Čilės kunigais, pašvęstaisiais asmenimis ir seminaristais šiemet sausio 6-ąją kalbėjo: „Man visada patiko, kad evangelijose įvykiai nei gražinami, nei švelninami, nei tapomi gražiomis spalvomis. Jose gyvenimas parodomas toks, koks yra, o ne toks, koks turėtų būti“ („Bažnyčios žinios“, 2018, Nr. 2). Padrąsintas Bažnyčios vadovo žodžių, kad nereikia bijoti tikrovės, nenorėdamas kritikuoti, bet siekdamas ieškoti geriausio sprendimo ir jausdamas atsakomybę, noriu pasidalinti pamąstymais apie vienpusišką tikybos pamokų lankomumo vertinimą.

Per vyskupijų metines ataskaitas pateikiamas ir „Tikybos pamokų lankomumo“ procentas.

Per tikėjimo ugdymui skirtas konferencijas pristatoma Katechetikos centro veikla, parengtuose stenduose ir diagramose rodomas tikybos pamokų lankomumas bei tikybos mokytojų kvalifikacijos kėlimo progresas. Bet ar toks tikybos pamokų vertinimas tik pagal kiekybę yra visapusiškas, išmintingas ir naudingas Bažnyčiai?

Manau, kad Atgimimo pradžioje, kai buvo leista dėstyti tikybą, lankomumo procentas buvo reikšmingas bendram situacijos vaizdui susidaryti. Bet dabar taip vertinti (net nežinia, ką tuo vertinimu norima parodyti: pamokų ar mokytojo darbo kokybę, vaikų religingumą ar tikėjimą), manau, yra regresas ir stagnacija, vyresnio amžiaus žmonėms primenanti socializmo laikus, kai buvo giriamasi kiekybe, augančiais skaičiais ir procentais, o ne kokybe. Medį pažinsi iš vaisių. Jei Atgimimo laiku medeliai buvo pasodinti, tai jau laikas pažiūrėti, kokius vaisius jie neša. O iš inercijos ir toliau skaičiuojami ne vaisiai, o medelių skaičiai.

Kam tokia vertinimo sistema yra naudinga? Nebent patiems tikybos mokytojams, nes kuo daugiau mokinių lanko pamokas, tuo didesnė alga. O šiais, demografinės žiemos laikais, kai dėl mokinių trūkumo uždaromos mokyklos, atleidžiami mokytojai, didesniu pamokų skaičiumi tikybos mokytojai yra suinteresuoti. Nesinori tikėti, kad tai naudinga ir katechetikos centrams, nes pakeitus sistemą, jiems prisidėtų daug darbo. Noro ką nors keisti iš jų pusės nesigirdi. „Naudinga“ ir mokytis tingintiems mokiniams. Kiekvienas jų tampa „auksinis“ ir jei jam bus keliami mokymosi reikalavimai, galės pagrasinti pereiti į etiką. Kad išlaikytų mokinius, mokytojai stengsis įvairiapusiškai jiems pataikauti, nekeldami aukštų reikalavimų.

Prieš kurį laiką buvo rašoma apie vieną profesinės mokyklos dėstytoją, kuris mokiniams pirkdavo cigaretes, kad jie nebėgtų iš jo pamokų. Ar kažkas panašaus nevyksta tikybos pamokose? Atrodo, kad dėl ydingos sistemos tai ir vyksta: „Ne paslaptis, kad kai kuriose klasėse mokiniai per tikybos pamokas rengia namų darbus, užsiima pašaliniais dalykais arba paprasčiausiai „ilsisi“, o mokytojas džiaugiasi, jog pamokos metu per daug netriukšmaujama“ (Dr. kun. Kęstutis Žemaitis. „Tikybos pamokų lankomumo Vilkaviškio vyskupijoje problematikos analizė“. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos Metraštis, T. 17, Vilnius, 2000).

Jeigu gimnazijos, kolegijos ir universitetai būtų reitinguojami pagal Katalikų Bažnyčios tikybos pamokų įvertinimo modelį, t.y. lankomumą, Lietuva būtų išjuokta. O kaip vertinamos minėtos pasaulietinės švietimo įstaigos?

Pagal seną, tradicinį, paties Kristaus pasiūlytą receptą: „Jūs pažinsite juos iš vaisių“ (Mt 7, 15–20) gimnazijos buvo reitinguotos įvertinus visų 2016-ųjų laidos abiturientų, baigusių konkrečią gimnaziją kiekvieno valstybinio brandos egzamino, tai yra lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, anglų kalbos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos balų vidurkius. Taip pat, remiantis Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, vertinta, kiek dvyliktokų konkretų brandos egzaminą išlaikė vienu šimtuku.

Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, vertinta, kiek kiekvienos gimnazijos absolventų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas, arba vadinamąsias tikslines studijų vietas, atsižvelgta, kiek mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus.

Universitetai buvo vertinti pagal 65 skirtingus parametrus, kurie sudėlioti į septynis stambius kriterijus: I. mokslo, meno ir (ar) sporto veikla bei personalo pasiekimai – 25 taškai; II. esamas ir ateities akademinis personalas – 8 taškai; III. alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai – 20 taškų; IV. konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje – 15 taškų; V. studentai ir studijos – 18 taškų; VI. studijų ir mokslo aplinka – 4 taškai; VII. studentų nuomonė – 10 taškų (https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/05/10/news/paaiskejo-geriausios-lietuvos-gimnazijos-ir-aukstosios-mokyklos-1077134/).

Kodėl liberalioji, neomarksistinė žiniasklaida, kuri visada mėgsta pašiepti Bažnyčią, apie tokį tikybos pamokų vertinimą tyli? Matyt, todėl, kad Bažnyčios niekintojams tai paranku.

O pagal kokius parametrus tada turėtų būti vertinamos tikybos pamokos ir mokytojų pasiekimai?

Apaštalas šv. Jokūbas savo laiške pabrėžia, jog tik meilės darbai parodo tikėjimą esant gyvą. Bet kuris klebonas patvirtins, kad jam daug kartų naudingiau būtų, kad dėl tikybos pamokų poveikio bent keli jaunuoliai pradėtų gyvai tikėti Dievą, bent keli mokiniai dėl tikybos pamokų sekmadienį pradėtų lankyti šv. Mišias, giedoti chore, patarnauti ar adoruoti šv. Mišiose, negu kad jo parapijos mokyklos tikybos pamokų lankomumas siektų 90%, bet nė vienas nelankytų bažnyčios ir kitaip viešai nereikštų savo tikėjimo. Ir tikriausiai ne vienas klebonas patvirtins, kad kai kurie jaunuoliai, atėję užsirašyti rengtis Sutvirtinimo sakramentui, 9 ar 10 metų lankę tikybos pamokas, nemoka taisyklingai persižegnoti ar net nežino poterių.

Tad siūlau vertinti ne tikybos pamokų lankomumą, o jų vaisius, žmogaus, kaip tikinčios asmenybės, išugdymą. Ir pagal tuos rezultatus sudaryti bendrą mokyklų, parapijų, dekanatų, vyskupijų tikybos pamokų pasiekimų reitingą. Galima būtų vertinti ir tikybos mokytojos dalyvavimą religinėje popamokinėje veikloje. Kitaip sakant, jos tikėjimo pasireiškimą natūraliomis sąlygomis, kai už tai nemokama alga. Kriterijai galėtų būtų tokie:

Kiek mokinių dėl tikybos pamokų ir tikybos mokytojos poveikio:

1. Pradėjo tikėti į Dievą.

2. Pasirinko stoti į kunigų seminariją, vienuolyną.

3. Pasirinko tikybos mokytojo, katecheto, vargonininko ir panašią specialybę.

4. Pradėjo lankyti bažnyčią, patarnauti, adoruoti, skaityti skaitinius, giedoti chore, dalyvauti procesijose ir bažnytinėje jaunimo veikloje, būreliuose, pavyzdžiui, Šventojo Rašto.

5. Apsisprendė pasikrikštyti, priimti Pirmąją Šv. Komuniją, Sutvirtinimo sakramentą.

6. Dalyvavo Advento, Gavėnios rekolekcijose.

7. Koks mokinių religinis išprusimas dėl tikybos pamokų?

8. Dalyvavo gerų darbų programose: aplankė ligonius, padėjo vienišoms senutėms, patvarkė apleistus kapus...

9. Metė ar nepradėjo rūkyti, gerti, vartoti narkotikus, keiktis, meluoti, vogti, tyčiotis, smurtauti (galima lyginti su nelankančiais tikybos pamokų).

10. Ar tikybos mokytojas dalyvauja užklasinėje religinėje veikloje – vadovauja pačioje mokykloje jos finansuojamiems būreliams: ateitininkų, skautų, maironiečių, valančiukų ir panašiems.

11. Ar tikybos mokytojas dalyvauja šv. Mišiose bažnyčioje ir parapijos veikloje?

12. Ar tikybos mokytoja prisideda organizuojant parapijos renginius?

13. Kiek tikybos mokytojas suorganizavo mokiniams kelionių po vienuolynus, šventas vietas? Pavyzdžiui, minint pal. arkiv. T. Matulionį, į jo beatifikaciją ar į Kaišiadoris; minint Trakų Madonos 300 metų jubiliejų, į Trakus; Šiluvos ar kitus didžiuosius atlaidus, į jaunimo susitikimą su Popiežiumi Vilniuje, į Taizė ir panašius.

Kriterijų skaičių ir jų taškų svorį galima būtų sudaryti, atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų ir institucijų pasiūlymus. Apklausas galėtų atlikti Nacionalinis egzaminų centras ir Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, klausimyną suderinusi su Bažnyčios hierarchais ir Lietuvos katechetikos centru.

Bet kokia skirtinga tada būtų tikybos mokytojų motyvacija ir iš to kylantys rezultatai (vaisiai), jei pamokos ir mokytojų darbas būtų vertinami pagal mano minėtus parametrus, o ne vien tik kiekybinį, neįpareigojantį lankomumo procentą.

© 2018 „XXI amžius“