Daug rankų didelę naštą pakelia

Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos mažieji moksleiviai

Balandžio19-ąją, ketvirtadienį, istorinį Rietavo parką užliejo ne tik dosnūssaulės spinduliai, pavasarinis paukščių čiulbėjimas, bet ir jaunatviškiparko bičiulių – Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos moksleivių balsai.Tiesa, dieną prieš tai čia jau spėjo padirbėti mokytojų BirutėsButkuvienės ir Diletos Bacevičienės vadovaujamos pradinukų klasės. Taibuvo simbolinė įžanga į 21-ąją organizuotą visuotinę akciją „Darom“.

Šįkartą pirmieji Rietavo parko Raudonųjų vartų alėjos ir parterioprieigose su grėbliais ir šiukšlių maišais rankose pasklido penktų iršeštų klasių moksleiviai ir juos lydinčios mokytojos. Po kurio laikopasirodę septintokai ir aštuntokai ėmėsi Malūno tvenkinio pakrančių irdvaro sodybos pietvakarinio kvartalo valymo darbų. Beregint iš pošeivamedžių, lanksvų ir kitų krūmynų išgrėbtais pernykščiais lapais

Kronika

Šventiesiems ir Laisvės kovotojams pagarbinti sodinamas parkas

Vysk. Rimantas Norvila šventina medelius

Balandžio 21 dieną nemažas būrys Kauno krašto ateitininkų kartu su dvasios vadu kun. Nerijumi Pipiru dalyvavo Skardupių parapijoje vykusiame Kauno krašto ateitininkų organizuotame renginyje, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Atvyko atstovai iš beveik visų Kauno krašte veikiančių kuopų. Malonu, kad prisijungė ir kelios Alytaus mieste veikiančios kuopos.

Šiemet Lietuvos valstybės jubiliejų nutarta paminėti kiek netradiciškai: Ateitininkų krašto valdyba pritarė pirmininkės Renatos Markevičienės iniciatyvai kiekvienam šventajam kuopos globėjui pasodinti po dekoratyvinį medelį Skardupių klebono, kun. dr. Algirdo Petro Kanapkos kuriamame Visų Šventųjų parke. Buvo įamžinti ateitininkai, kuriems šiuo metu yra pradėtos beatifikacijos bylos, bei partizanai, Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarai (iš dvidešimties signatarų net trys buvo ateitininkai). Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Skardupių Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, bažnyčioje. Jas aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir Kauno krašto ateitininkų dvasios vadas kun. N. Pipiras. Homilijoje vysk. R. Norvila džiaugėsi nors ir maža, bet nekasdiene iniciatyva sodinti, kurti. Juk nuo mažų, paprastų dalykų priklauso ateitis. Ją, pasak vyskupo, kuriame mes patys, aplink save skleisdami gėrį ir grožį.

Kronika

Žygis „100 vilties kilometrų laiminant Lietuvą“

Draugiška žygio komanda Editos Lubickaitės nuotrauka

Balandžio 20–22 dienomis vyko piligriminis žygis „100 vilties kilometrų laiminant Lietuvą“. Jo šūkis – „Žygiuok su malda, džiaugsmu, viltimi!“ Žygio vedlys ir jaunimo draugas – kunigas pranciškonas brolis Paulius Vaineikis. Žygiavo jaunimo grupelės iš Vilniaus, Žemaičių Naumiesčio, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono. Kartu buvo Europos skautai. Žygį organizavo Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo mokyklų tikybos mokytojai, Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ kartu su Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centru.

Žygį sudarė trys etapai:

1 etapas – balandžio 20 dieną Nida–Pervalka, 2 etapas – balandžio 21 dieną Pervalka–Juodkrantė, 3 etapas – balandžio 22 dieną Juodkrantė–Klaipėda.

Kaip mokėsi mūsų senoliai

Ar drausmingumas, tvarkingumas, švarumas, mandagumas – praeities relikvija?

Vytautas BAGDONAS

Tokia svėdasiškės Bronės Baleišytės pažymių knygelė papildė Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus ekspoziciją

Buvusi svėdasiškė Ona Jėckienė, dabar gyvenanti Kupiškyje, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui padovanojo labai įdomų eksponatą – seną pažymių knygelę. Kunigiškių kaime veikiantis muziejus prieš 29 metus įkurdintas restauravus dar carizmo laikais statytos Kunigiškių pradžios mokyklos pastatą. Kaip ir dera, buvusioje mokykloje atkurta senovinė klasė su atitinkamais to meto baldais, mokykliniais vadovėliais, mokymo priemonėmis, tad deramą vietą muziejuje surado ir šis eksponatas. Dovanota 1940–1941 mokslo metų pažymių knygelė priklausė Svėdasų pradžios mokyklos IV skyriaus mokinei Bronei Baleišytei, gimusiai 1929 m. gruodžio 18 d. Nedidelio formato knygelė – Spaudos fondo leidinys. Tokios buvo naudojamos visose prieškario Lietuvos mokyklose. Ji pradedama Bendraisiais nuostatais, kurie išties verti dėmesio. Ypač įdomūs ir reikalingi 6–17 punktuose išdėstyti nuostatai. Kai kuriuos norisi net pacituoti:

Apdovanoti jaunieji laiku keliaujančių laiškų autoriai

Susisiekimo ministerijoje apdovanoti tarptautinio jaunimo epistolinio rašinio konkurso nacionalinio etapo laureatai. Jau 47-ąjį kartą Pasaulinės pašto sąjungos rengiamame konkurse šiemet Lietuvai atstovaus Šventosios pagrindinės mokyklos auklėtinė Egidija Japertaitė.

Šiųmečio tarptautinio jaunimo epistolinio rašinio konkurso tema – „Įsivaizduok, kad esi laiškas, keliaujantis laiku. Ką norėtum pranešti savo skaitytojams?“ Tradiciškai konkurse dalyvauja apie 1,5 milijono iki 15 metų moksleivių iš viso pasaulio.

Geriausiu epistoliniu rašiniu Lietuvoje pripažintas Šventosios pagrindinės mokyklos mokinės E. Japertaitės (mokytoja – Nijolė Šauklienė) tekstas. Jis buvo išverstas į anglų ir prancūzų kalbas ir išsiųstas Pasaulinės pašto sąjungos Tarptautiniam biurui ir bus vertinamas tarptautinės komisijos.

Santuokų skaičius išlieka stabilus, populiarėja ceremonijos netradicinėse vietose

2017 metais Lietuvoje buvo užregistruota kiek daugiau nei 23 tūkstančiai santuokų. Maždaug tiek pat jų buvo ir 2016 metais. Dažniau santuokos sudaromos šiltuoju metų laiku – antrąjį praėjusių metų pusmetį susituokė beveik 15 tūkstančių porų, o pirmąjį – kiek daugiau nei 8 tūkstančiai. Lietuvos piliečiai nuo 2009 metų rugsėjo santuokas gali registruoti ne tik metrikacijos skyriuose, religinių bendruomenių maldos namuose, bet ir netradicinėse vietovėse. Nemažai būsimų jaunavedžių santuokos ceremonijai renkasi gražias Lietuvos vietoves, pilis, muziejus ir net laivus.

Tiesa, tokia ceremonija kainuoja trigubai. Už santuoką savo pasirinktoje vietoje mokama 60 € fiksuota valstybės rinkliava, tuokdamiesi civilinės metrikacijos skyriuose jaunavedžiai moka mažiau – 20 €.

Tarptautinėje muzikos olimpiadoje – aukso, sidabro ir bronzos laimėjimai

Balandžio 18–20 dienomis Taline vykusioje tarptautinėje muzikos olimpiadoje Lietuvos mokiniai iškovojo aukso, sidabro ir bronzos apdovanojimus.

Pirmą vietą ir aukso diplomą laimėjo Gintarė Valionytė iš Klaipėdos Vydūno gimnazijos (mokytojas – Arvydas Girdzijauskas). Antrąją vietą ir sidabro diplomą pelnė Laisvūnė Šimonytė iš Šiaulių „Juventos“ progimnazijos (mokytojos – Gaiva Šimonienė ir Ramunė Urniežienė). Trečioji vieta ir bronzos diplomai atiteko Šiaulių „Juventos“ progimnazijos mokinei Mildai Marijai Kiškūnaitei (mokytojos – Aušra Adomaitienė ir Živilė Ratinienė), Simui Paluckui iš Kauno LSMU gimnazijos (mokytoja – Giedrė Druskienė), Miglei Ingai Kuprelytei iš Klaipėdos licėjaus (mokytoja – Aušra Niparavičienė) ir Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos mokiniui Matui Bagdonavičiui (mokytoja – Neringa Kukarinienė).

Pamąstymai apie procentus

Kun. Robertas Skrinskas

Popiežius Pranciškus per susitikimą su Čilės kunigais, pašvęstaisiais asmenimis ir seminaristais šiemet sausio 6-ąją kalbėjo: „Man visada patiko, kad evangelijose įvykiai nei gražinami, nei švelninami, nei tapomi gražiomis spalvomis. Jose gyvenimas parodomas toks, koks yra, o ne toks, koks turėtų būti“ („Bažnyčios žinios“, 2018, Nr. 2). Padrąsintas Bažnyčios vadovo žodžių, kad nereikia bijoti tikrovės, nenorėdamas kritikuoti, bet siekdamas ieškoti geriausio sprendimo ir jausdamas atsakomybę, noriu pasidalinti pamąstymais apie vienpusišką tikybos pamokų lankomumo vertinimą.

Per vyskupijų metines ataskaitas pateikiamas ir „Tikybos pamokų lankomumo“ procentas.

Per tikėjimo ugdymui skirtas konferencijas pristatoma Katechetikos centro veikla, parengtuose stenduose ir diagramose rodomas tikybos pamokų lankomumas bei tikybos mokytojų kvalifikacijos kėlimo progresas. Bet ar toks tikybos pamokų vertinimas tik pagal kiekybę yra visapusiškas, išmintingas ir naudingas Bažnyčiai?

Penkerių metų vaikai į priešmokyklinio ugdymo grupes eiti neprivalės

Nuo 2018 metų rugsėjo penkiamečiai vaikai priešmokyklinio ugdymo grupes galės lankyti, jeigu taip nuspręs jų tėvai. Priešmokyklinis ugdymas nuo ateinančių mokslo metų nėra ankstinamas, kaip kad buvo skelbiama viešojoje erdvėje.

Kaip sakė švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, moksliniai tyrimai vis akivaizdžiau patvirtina, kokia svarbi aplinkos įtaka pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, kai per trumpą laiką ir labai intensyviai formuojasi žmogaus „smegenų architektūra“. Moksliniai tyrimai rodo, kad kuo anksčiau vaikas pradedamas kryptingai ugdyti, tuo jo pasiekimai vyresnėse klasėse yra geresni.

Ankstinti privalomąjį ugdymą Lietuvoje rekomenduoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Praėjusį rudenį Lietuvoje viešėjęs EBPO Švietimo ir įgūdžių direktorato direktorius Andreas Šlaicheris (Andreas Schleicher) atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kur privalomas ugdymas pradedamas vėlai, nuo septynerių metų. Daugelis šalių į mokyklas pradeda leisti jaunesnius vaikus. Septyneri metai yra labai vėlus startas. Ankstyvasis aukštos kokybės ugdymas turi didelę reikšmę vaikų kognityviniams gebėjimams ir jų socioekonominei raidai. Nenuostabu, kad metai, kuriuos vaikas praleidžia ankstyvojo ugdymo įstaigoje, labai aiškiai atsispindi penkiolikmečių rezultatuose. Daugelyje ES valstybių privalomas pradinis ugdymas pradedamas teikti nuo šešerių metų.

Ugniagesiai atvyko padėkoti trečiaklasiui gelbėtojui

Prieš ugniagesių profesinę šventę, ugniagesių globėjo Šv. Florijono dieną, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas, vidaus tarnybos pulkininkas Vidas Kerševičius, Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas, vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Gintaras Kuktelionis, Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus, tarybos nariai Kęstas Morozas ir Rimas Vitkauskas atvyko į Žiežmarių mokyklą-darželį „Vaikystės dvaras“ padėkoti mažajam didvyriui trečiaklasiui Rokui Balčiūnui.

Kovo 18-ąją, sekmadienį, ant Žiežmarių tvenkinio, kurio gylis – daugiau kaip 3 metrai, o giliausioji vieta – per 5 metrus, nematant suaugusiesiems čiuožinėjo būrelis vaikų. Visi išsigando, kai vienas berniukas netikėtai įlūžo. Nedaug trūko, kad vaikas būtų paniręs po ledu. Tačiau skendusiojo bendraklasis trečiokas Rokas Balčiūnas nesutriko – krito ant pilvo, sugriebė bendravardį už rankovės ir ištraukė iš eketės. Kitą dieną per pamoką vaikai mokytojai prasitarė, kad Rokas sekmadienį išgelbėjo įlūžusį bendraklasį.

Popietė mokytojai ir poetei atminti

KRETINGA. Švenčiant jubiliejinę sukaktį, vėl atsigręžiama į asmens gyvenimą, apmąstomi nuveikti darbai. Kovo 23-iąją Pranciškonų gimnazijos aktų salėje į poetės, mokytojos, Kretingos miesto garbės pilietės Bronės Liniauskienės 95-ųjų gimimo metinių jubiliejui skirtą popietę susirinko buvę Pranciškonų gimnazijos mokytojai bei svečiai iš kitų rajono mokyklų. Dalyvavo poetės dukra, Klaipėdos universiteto dėstytoja, Socialinių mokslų daktarė, profesorė Audronė Liniauskaitė bei Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros direktorius, poetės sūnus, rašytojas Jonas Liniauskas, vaikaitis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas, doc. dr. Antanas Kairys.

Gimnazijos direktorius kun. Alvydas Virbalis OFM, prisimindamas mokytojos darbus, jos veiklą mokykloje, kalbėjo, kad į Amžinybę išėjęs žmogus gimsta Dangui.

Didžiulis švietimo kokybės atotrūkis

Lietuvos mokinių pasiekimų skirtumai savivaldybėse yra vieni didžiausių ne tik Europoje, bet ir tarp visų 72 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimuose dalyvaujančių šalių, o daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio. Švietimo kokybė savivaldybėse aptarta Vyriausybėje vykusiame ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės ir šalies savivaldybių darbuotojų susitikime.

„Matome, kad skirtingose savivaldybėse atotrūkis yra didelis. Pedagogai paprastai kaip prastų mokinių pasiekimų priežastis nurodo menką mokinių motyvaciją, nepalankią ugdymui socialinę šeimų aplinką. Tačiau vienos mokyklos tomis pačiomis sąlygomis pasiekia gerų rezultatų, kitos – ne. Lemia ir mokytojų, mokyklos vadovo kompetencija ir savivaldybės požiūris. Labiausiai nerimą kelia padėtis savivaldybėse, kur 30–50 proc. mokinių nepasiekia patenkinamo pasiekimų lygmens“, – kalbėjo ministrė J. Petrauskienė.