XXI amžius

Kurkime visiems mielą Vilnių
Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių)
Vilniaus miesto rinkimų programa

Konservatoriai net kelias kadencijas vadovavo Vilniaus savivaldybės tarybai. Jie buvo svarbiausia politinė jėga, atvedusi Lietuvą prie Europos Sąjungos slenksčio, tuo pačiu prie finansinių ES struktūrinių fondų. Po praėjusių rinkimų TS(LK) išliko valdančioje koalicijoje kartu su liberalais. Gana didelė darbo patirtis, svarbus savivaldos įdirbis buvo tie faktoriai, kurie sąlygojo ateities programos parengimą.
Nors konservatoriai šią kadenciją dirbo kartu su liberalais, jie blaiviai ir kritiškai vertina kai kurias tendencijas: miesto gražinimo darbai tampa fasadine kultūra, gausu populistinių ir brangiai atsieinančių akcijų. Sostinė virsta tarsi į du miestus: išpuoselėtą, akiai patrauklų, klestintį centrą ir užmirštus mikrorajonus su apleistais, duobėtais kiemais, prišiukšlintais miškeliais ir paežerėmis, aptriušusiais, iš sovietmečio paveldėtais blokiniais namais, menka infrastruktūra sodų ir individualių namų kvartaluose. Be to, centralizuojamas lėšų skirstymas, monopolizuojama reklamos rinka, mažinamos seniūnų galios, vis mažiau paisoma bendruomenių nuomonės.
Konservatoriai pasisako už tikrai dešiniąją, skaidrią, visiems vilniečiams artimą politiką. Vilnius turėtų būti patrauklus visiems sostinės gyventojams, ne tik svečiams ir išrinktiesiems. Jis toks taps tuomet, kai patys vilniečiai, o ne biurokratai spręs, kas geriau ir svarbiau žmogui – taip konservatoriai supranta savivaldą. Praktiškai tai reikštų: gerai įrengtos vaikų žaidimų ir sporto aikštelės, suremontuoti daugiaaukščių liftai, saugiai įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, saugomas istorinis bei kultūrinis paveldas ir t.t. Konservatoriai yra įsitikinę, jog visas esamas problemas galima įveikti, jei išmintingai bus tvarkomos lėšos ir rūpinamasi visais vilniečiais, o ne tik kurios nors verslo grupuotės interesais.
Konservatoriai siūlo programą, kaip sostinę paversti visų mūsų miestu.

Savivalda, seniūnas, bendruomenė

Niekas geriau už seniūnijos tarnautojus nežino gyventojų problemų, todėl konservatoriai pateikė įstatymo projektą, kad seniūnas būtų renkamas gyventojų. Taip jis įgytų didesnį žmonių pasitikėjimą. Jam būtina turėti daugiau galių. Juk tikroji savivalda yra bendruomenių valdžia.
Europos savivaldos chartijoje numatytos plačios seniūnijos galios ir tinkamas finansavimas. Tokiomis sąlygomis vietos problemas sėkmingai spręstų bendruomenių tarybos kartu su seniūnu; svarbesniais klausimais galima surengti ir visuotinę bendruomenės narių apklausą.
Bendruomenėms kurtis ir plėtotis turi padėti savivaldybės biudžetas. Seniūnijos turi turėti sąskaitą banke ir disponuoti lėšomis, gautomis iš biudžeto bei vietinių rinkliavų. Tokiu būdu seniūnijos galėtų atlikti smulkius tvarkymo darbus: gatvių, kiemų įvažiavimo, šaligatvių, žaidimo aikštelių įrengimo, kiemų apželdinimo ir t.t. Seniūnai galėtų sėkmingai įsitraukti į gyventojų socialinės paramos organizavimo tvarką. Juk jie geriau pažįsta savo bendruomenės narius negu aukštesnės valdžios institucijos. Tikslinga sudaryti palankias sąlygas daugiabučiuose namuose kurtis namų bendrijoms.

Susisiekimas

Vilniuje rytais ir vakarais susidaro transporto kamščiai. Dėl to gaištamas laikas, padidėjo automobilių kuro bei amortizacijos sąnaudos, didėja oro užterštumas. Siūloma greitaeigio tramvajaus idėja konservatoriams nėra priimtina. Ji pasenusi ir nereali.
Konservatoriai mano, kad geriausiai susisiekimo problemas galėtų išspręsti pirmiausia vakarinio, o paskui ir pietinio aplinkkelio nutiesimas, labiausiai užsikemšančiose vietose dviejų lygių sankryžų įrengimas, radijo informacinė tarnyba, nuolatos skelbianti vairuotojams apie kamščius ir pateikianti siūlymus jiems išvengti, efektyvesnis autobusų bei troleibusų parkų darbas, susisiekimo dviračiais skatinimas – ne dviračių dalijimas, bet saugių dviračių kelių tiesimas ir t.t.

Sostinės priemiesčiai

Aplink Vilnių išsidėsčiusios sodų bendrijos užima 21 tūkstantį hektarų; kas ketvirta vilniečių šeima turi po sklypą. Kaip rodo patirtis, daug tų sklypų dirvonuoja, nes savininkai sensta, nebeturi sveikatos jiems įdirbti, nesiryžta parduoti, vis laukia, kol žemė pabrangs. Konservatoriai mano, jog sodų žemę reikėtų paversti gyvenamųjų namų kvartalais. Kitaip sodų teritorijos ir toliau bus negyvos zonos, niekam neteikiančios naudos.
Padedant sodų bendrijoms palaipsniui tapti naujais ir moderniais privačių namų rajonais, tikslinga nutiesti ir prižiūrėti vidines gatves, privažiavimo kelius, įrengti vandentiekio ir nuotekų sistemas, plėtoti elektros ir telekomunikacijų tinklą, spręsti pašto, dujų, vaikų darželių ir mokyklų problemas.
Konservatoriai nedviprasmiškai pasisako už privačių namų rajonų spartesnį kūrimąsi.

Daugiabučių namų rajonai

Dabar daugiabučių namų kiemai užstatyti automobiliais, gatvės ir kiemai prastai apšviesti, susidėvėjusios vandentiekio, nuotekų, šilumos tinklų sistemos.
Konservatoriai ketina pagerinti daugiabučių namų gyventojų buitį: plečiant esamas ir įrengiant naujas automobilių stovėjimo aikšteles kiemų prieigose, daugiaaukščių namų kiemai bus grąžinti žmonėms, paversti žaliomis zonomis ir vaikų žaidimo aikštelėmis, bus atnaujinti daugiabučių namų susidėvėję stogai, modernizuoti vandentiekio, nuotekų įrenginiai, elektros šilumos tinklai, apšviesti kiemai bei jų prieigos, kuriami poilsio parkai. Visa tai bus atliekama skatinant konkurenciją tarp įmonių, teikiančių paslaugas daugiabučių namų bendrijoms.

Švietimas

Konservatoriams svarbios švietimo kokybės, prieinamumo, teisingumo nuostatos, tai yra lygios galimybės ir vienodai geras išsilavinimas visiems vaikams, vaikų saugumas, bendruomeniškumo ugdymas nuo mažų dienų. Todėl bus kuriamos sąlygos, kad mokiniai visavertį išsilavinimą galėtų gauti savo seniūnijos teritorijoje, netoli nuo namų.
Konservatoriai sieks, kad kiekviename mikrorajone ar seniūnijoje būtų kelios pradinės, kelios pagrindinės mokyklos ir viena gimnazija. Su įkurtais švietimo centrais ugdymo įstaigos pasirašys tarpmokyklinio bendradarbiavimo sutartį, derins pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo turinį: užsienio kalbų pasiūlą, popamokinę sporto, saviraiškos, meno būrelių veiklą. Bus siekiama, kad kiekvienas moksleivis, baigęs bendrojo lavinimo klases, galėtų toliau tęsti mokslą gimnazijoje. Pritraukiant Europos Sąjungos fondų lėšas, panaudojant Pasaulio banko paskolos dalį, bus modernizuotos švietimo įstaigos, steigiamos švietimo institucijos suaugusiesiems, skatinamas nemokamas privalomas vidurinis išsilavinimas, steigiami laikinieji globos namai gatvės vaikams, sudaromos sąlygos kitakalbiams Lietuvos gyventojams mokytis gimtąja kalba, taip pat gerai išmokti valstybinę kalbą.

Kultūra

Visiems žinoma, kad Vilnius yra vienas gražiausių Rytų Europos miestų – senas kultūros, švietimo, menų centras. Čia nuo amžių sugyveno įvairios tautos. Konservatoriai puoselės kultūrą visose gyvenimo srityse.
2009 metais bus minimas Lietuvos tūkstantmetis. Ši data itin svarbi mūsų tėvynės sostinei. Vilniaus bibliotekos, pasipildžiusios naujomis knygomis, kompiuterizuotos, taps kultūros centrais, muziejai, įgiję švietėjišką pobūdį, taps mokytojų pagalbininkais. Meniniai kolektyvai, besirengiantys 2009 metų pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventei, gaus papildomų lėšų. Bus toliau rūpinamasi valstybinės kalbos vartojimu visose viešojo gyvenimo srityse, remiama Vilniuje įsikūrusių kraštiečių klubų veikla; valstybės kūrėjams dr. Jonui Basanavičiui ir Vincui Kudirkai bus pastatyti paminklai, pabaigtas Tuskulėnų parko tvarkymas ir ten pradėta memorialo statyba; Lukiškių aikštė pavirs reprezentacine Lietuvos aikšte, joje stovės paminklas laisvės gynėjams.
Vilniaus senamiestis yra vienas iš retų UNESCO saugomų istorinių paminklų. Juo gali didžiuotis kiekvienas Lietuvos gyventojas. Paveldo priežiūrai konservatoriai skirs ypatingą dėmesį: senamiestyje bus reguliuojami transporto srautai, kursis visuomeninės ir privačios įstaigos, vyks reglamentuotas inžinerinių komunikacijų tvarkymas. Bus įvesta griežta atsakomybė už paveldo naikinimą; finansiškai skatinami paveldo saugotojai; paminklotvarkos įstaigos padarytos nepavaldžios Miesto plėtros departamentui, suinteresuotam naujomis statybomis.

Ekonomika ir verslo skatinimas

Konservatoriai, padėdami įsisavinti Europos Sąjungos lėšas, skatins verslą ir ekonomiką. Juk verslo plėtra ir naujos investicijos – tai naujos darbo vietos, tuo pačiu naujos pajamos Vilniui, gerėjantis sostinės žmonių gyvenimas. Konservatoriai orientuosis į žinių ekonomikos plėtrą, vidutinio ir smulkiojo verslo skatinimą.

Sveikata, kūno kultūra, sportas

Nieko žmogui nėra brangiau už sveikatą. Piliečių sveikata yra šalies pažangos matas. Pasaulio sveikatos organizacija 2000 metų raporte įvertino Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje pasiektus teigiamus pokyčius: pradėjo ilgėti gyvenimo trukmė, sumažėjo bendras gyventojų, ypač kūdikių, mirtingumas, taip pat sergamumas tuberkulioze. Tėvynės sąjungos vadovavimo metu ženkliai padidintos lėšos sveikatos priežiūrai. Deja, pradėjus nesėkmingą sveikatos apsaugos reformą, daugelis žmonių net ir sostinėje liko nepatenkinti.
Konservatoriai ketina sukurti šiuolaikinę ir veiksmingą sveikatos apsaugos sistemą. Vilniuje bus plėtojamas šeimos gydytojų kabinetų tinklas, poliklinikų darbas bus pertvarkytas taip, kad ligoniai kuo greičiau patektų pas specialistus; Valstybinės ligonių kasos skirs reikalingą finansavimą gyventojų ambulatoriniam gydymui kompensuojamais vaistais, mokyklose bus atkurti sveikatos punktai, juose dirbs bendrosios praktikos gydytojas, stomatologas, psichologas, socialinis darbuotojas, įvairiais būdais bus skatinama sveika gyvensena.
Su sveikata susijusi kūno kultūra. Nustatyta, jog Lietuvos vaikai nėra fiziškai aktyvūs. Pagal šį rodiklį jie užima tik 25 vietą Europoje. Fizinis pasyvumas lemia didelį sergamumą.
Konservatoriai iškėlė tikslą sukurti tokią fizinio ugdymo sistemą, kuri skiepytų fizinio tobulėjimo poreikį, stiprintų sveikatą ir fizines galias, įtvirtintų sveikos gyvensenos principus, sudarytų palankias sąlygas įvairaus amžiaus vilniečių fizinei, dvasinei, dorovinei ir kultūrinei brandai.
Šiam tikslui pasiekti iki 2007 metų visose bendrojo lavinimo mokyklose bus įvestos trys kūno kultūros pamokos, jaunimui organizuojama daugiau varžybų ir turistinių išvykų; prie gimnazijų, seniūnijose kuriami sporto klubai ir sveikatingumo centrai, atnaujinami seniūnijų teritorijose esantys aikštynai ir salės; skatinamas sportininkų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse ir t.t.

Nauji administravimo būdai

Dažnas vilnietis skundžiasi sostinės administracijos atstovų vangumu, nepaslankumu, nejautrumu. Miesto tarybos nariai, net pakviesti, nesilanko įvairiuose miestelėnų renginiuose.
Konservatoriai ketina pertvarkyti viešą administravimą ir pagerinti gyventojų aptarnavimą. Bus įvestas „vieno langelio principas“: negaišdami laiko gyventojai galės pateikti visus reikalingus dokumentus ir gaus atsakymus; atsakymus į visus rūpimus savivaldos klausimus bus galima gauti paskambinus telefonu į savivaldybę. Pasinaudojant informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, bus įmanoma informuoti gyventojus apie visus svarbiausius savivaldybės Taryboje, Valdyboje ir seniūnijoje priimtus sprendimus.
Konservatoriai ketina įvesti lėšų panaudojimo skaidrumą.