|
Rašytojų
tryliktasis
|
Poetas Justinas Marcinkevičius
išrinktas populiariausiu XX amžiaus Lietuvos rašytoju |
Gruodžio 13-ąją Vilniuje, Lietuvos
mokslų akademijos salėje, vyko tryliktasis Lietuvos rašytojų sąjungos
suvažiavimas.
Pirmajame posėdyje Robertas Keturakis perskaitė prezidento Valdo
Adamkaus LRS suvažiavimui atsiųstą sveikinimą, taip pat buvo pagarsintas
Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininko Kosto Federavičiaus
sveikinimas. Suvažiavimo delegatai tylos minute pagerbė išėjusius
Amžinybėn kolegas. Beje, susirinkusieji negalėjo numatyti, kad
tą dieną juos netikėtai paliks talentingas prozininkas, poetas,
vertėjas Jurgis Kunčinas.
Įžanginę kalbą pasakė literatūrologė, kritikė profesorė Viktorija
Daujotytė. Profesorė pabrėžė, kad rašytojo svoris dabartinėje
visuomenėje labai menkas. TV3 Akvariumas daugelį sugundė labiau
nei koks nors literatūros kūrinys. Reikia griežčiau vertinti kandidatų
į LRS narius kūrybą, nes padaugėjo saviveiklinės literatūros.
Didžiausias literatūros mecenatas buvo ir yra valstybė, be jos
paramos literatūra niekaip neišsivers. Šiuo metu 100 LRS narių
stovi eilėje, laukdami pašalpos valstybės stipendijos. Literatūrologė
akcentavo ir apgailestavo, kad lietuvių kalba stumiama iš visuotinio
gyvenimo. Skaudžiausia, jog dažnai ją gujame patys. V.Daujotytė
įsitikinusi, kad lietuvių kalbą privalo ginti ir kitų sričių intelektualai.
Gražų pavyzdį parodė medicinos profesorius Vytautas Jonas Sirvydis,
nuoširdžiai susirūpinęs gimtosios kalbos likimu.
|
|
Bibliotekoje
įdomu visiems: ir jaunimui, ir vyresniesiems
|
Raseinių viešosios bibliotekos direktorė
Gražina Janonienė
|
Raseinių viešosios bibliotekos
fonduose per 170 tūkstančių knygų. Jas skaito beveik 3600 žmonių,
arba kas trečias Raseinių miesto gyventojas. Pastaruosius kelerius
metus skaitytojų sparčiai daugėjo. Vis daugiau žmonių užsuka į skaityklą,
nes laikraščio ar žurnalo neįgali nusipirkti. Žemaičių laukia per
šimtą pavadinimų periodinių leidinių.
Gyvena į skolą
Miesto centre esančio bibliotekos
pastato išorė nedžiugina akių. Namas prašosi remonto. Parengtas
1,8 milijono litų vertės investicinis projektas. Dabar jis guli
Seime. Jeigu šis projektas bus įtrauktas į valstybės rėmimo programą,
tai iš tų lėšų jau galima atlikti rimtą pastato atnaujinimą.
Bibliotekos darbuotojų jėgomis viduje daromas kosmetinis patalpų
remontas. Iš patalpų nuomos per metus biblioteka užsidirba apie
dešimt tūkstančių litų. Užtat įėjus į ją maloniai nuteikia.
Prasidėjus kūrenimo sezonui, dar nebuvo žinoma, kaip reikės susimokėti
už šią teikiamą paslaugą šilumos tiekėjams. Nors pusę pastato nešildo,
tačiau ir likusiam plotui šildyti per mėnesį reikia 5-6 tūkstančių
litų. Bibliotekos direktorė Gražina Janonienė vylėsi, kad rajono
savivaldybė savo biudžete ras reikiamą kiekį lėšų. Dirbti vilkint
kailiniais bibliotekos darbuotojams neteko. |
|
Uždeki
žiburį vilties
Šiais giesmės žodžiais šeštadienį,
lapkričio 23 dieną, Trakų Vokėje prasidėjo Algimanto Vincento Bujausko,
Bronės Daunorienės ir Aloyzo Sušinsko kūrybos vakaras, skirtas jų
garbiam jubiliejui - 70-mečiui. Gyvenimas taip lėmė, kad jubiliatai,
kilę iš Dzūkijos, dirbę pedagoginį darbą, gyvena Trakų Vokėje, prieš
kelerius metus prijungtoje prie Vilniaus.
Algimantas Vincentas Bujauskas - habilituotas agrarinių mokslų daktaras,
buvęs Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo mokslinis bendradarbis,
Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto Botanikos ir genetikos katedros
ir Lietuvos karo akademijos Politologijos katedros profesorius,
Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, Nacionalinės premijos
laureatas. A.V.Bujauskas domisi menu, gamtos mokslais, istorija,
filologija, teologija ir filosofija. Parašė memuarus Šiaurės pašvaistė
ir eilėraščių rinkinius Už speigračio, Namų žiburiai, Itališkieji
etiudai. Daktaro disertacijų tema - bulvių selekcija. Jis lietuviams
gerai žinomų bulvių veislių Mėta, Vokė, Vilnia, Nida, Aistė
autorius. Yra 20 doktorantūros ir habilituotų daktarų komitetų narys,
penkių disertacijų vadovas. Apdovanotas prof. D.Rudzinsko pirmojo
laipsnio premija už bulvių veisles, ŽŪM diplomu už bulvių veislę
Nida. |
|
Kūrėjų
portretai ir mintys
|
Kun. Petras Baniulis (kairėje)
bendrauja su vilniečiu fotomenininku Algimantu Žižiūnu |
Ketvirtį amžiaus fotomenininkas
Algimantas Žižiūnas kuria šalies žinomų žmonių portretus. Vilnietis
fotojuostoje yra įamžinęs per tūkstantį Lietuvą garsinančių žmonių.
Iš šio lobyno atrinkti 47 portretai, šiuo metu eksponuojami Panevėžio
apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos dailės galerijoje
2-asis aukštas. Iš portretų žvelgia kultūros ir meno kūrėjai,
kurių daugumą pažįsta panevėžiečiai.
Gruodžio 3-iąją parodą Kūrėjų portretai ir mintys bei jos autorių
panevėžiečiams pristatė šios bibliotekos darbuotoja Albina Saladūnaitė.
Parodos atidaryme dalyvavęs fotomenininkas A.Žižiūnas pasakojo,
ką šiandien kuria, kokių planų turi ateičiai. Atėjusieji pasižiūrėti
vilniečio fotomeno buvo gerai nuteikti jaunųjų miesto smuikininkių
muzikavimo.
Į parodos atidarymą nepasididžiavo atvykti vyskupas emeritas Juozas
Preikšas, mons. Juozapas Antanavičius, Šv.apaštalų Petro ir Povilo
bažnyčios klebonas kun. Petras Baniulis. Visi kalbėję dvasininkai
fotomenininkui A.Žižiūnui linkėjo gero pasisekimo kūryboje.
|
|
Fotomenininkas
nestokoja fantazijos
|
Fotomenininkas Gintaras Povilonis
|
Krašto apsaugos savanorių pajėgų
Vyčio apygardos penktoje rinktinėje veikia panevėžiečio Gintaro
Povilonio fotodarbų paroda. Jos atidaryme dalyvavo šios rinktinės
visi profesinės karo tarnybos kariai iš Rokiškio, Biržų, Kupiškio,
Pasvalio ir Panevėžio. Paroda skirta Lietuvos kariuomenės 84-osioms
metinėms.
Penktosios rinktinės štabo viršininkas Jonas Dusevičius XXI amžiui
pasakojo, jog jį su G.Poviloniu supažindino rinktinės ryšių su visuomene
vyr. specialistė kapitonė Vida Jurkšaitienė. Susitikus jiems netrūko
šnekos. Pakankamai aukštas pareigas užimantis karininkas J.Dusevičius
irgi laisvalaikiu fotografuoja, turi įsigijęs neblogą fototechniką.
G.Poviloniui nesvetimas kariškas gyvenimas per 20 metų jis tarnavo
sovietinėje armijoje liktiniu kaip ryšių technikas. Taip ir gimė
sumanymas čia surengti pirmą fotografijos darbų parodą. Patalpas,
kuriose ji veikia, kaip teigė majoras J.Dusevičius, ateityje ketinama
paversti poilsio kambariu. Jame tiktų pastatyti akvariumą. Tada
laukiantiesiems neprailgtų laikas.
Iš Kupiškio rajono Vainiškių kaimo kilęs G.Povilonis yra surengęs
keletą savo darbų personalinių parodų Panevėžyje. Jis yra dalyvavęs
anuometėje antrojoje visasąjunginėje liaudies kūrybos parodoje Maskvoje,
kur buvo apdovanotas laureato diplomu bei medaliu. Panevėžietis
yra aktyviai bendradarbiavęs su miesto laikraščiu Panevėžio balsas,
buvo rajono laikraščio Tėvynė skelbtų konkursų pirmos ir trečios
vietų laimėtojas. Savo mokytojais, atvedusius jį į fotografijos
pasaulį, aukštaitis laiko garsius šio meto Panevėžio fotomenininkus
Petrą Kaupelį ir Saulių Saladūną. Pats G.Povilonis yra mokęs miesto
Žemaičių mikrorajono jaunimą fotografijos paslapčių Eglės klubo
fotografų būrelyje.
|
|