Pirmasis puslapis
Pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Krikščionybė šiandien
Darbai
Žvilgsnis
Nuomonės
Lietuva
Kryžkelės
Istorijos vingiai

2001 metai
2002 metai

Kviečiame prenumeruoti "XXI amžių!"

Prenumeratos "Lietuvos pašto" skyriuose kaina vienam mėnesiui:

24 puslapių trečiadienio numerio - 7,40 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,90 Lt,
16 puslapių penktadienio numerio - 7,40 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,90 Lt,
abiejų savaitės numerių - 14,80 Lt,
pensininkams ir invalidams - 13,80 Lt.

"XXI amžius" "Lietuvos spaudos" kioskuose nepardavinėjamas. Vilniuje jį rasite tik “Sąjūdžio” kioske (Gedimino g.1), “Katalikų pasaulio” leidyklos knygyne (Dominikonų g.6) bei kioske Tilto ir T.Vrublevskio gatvių sankryžoje; Kaune - LPKTS kioske (Laisvės al. 39);
Kitur “XXI amžius” pardavinėjamas tik katalikiškos spaudos kioskuose ar parduotuvėse prie bažnyčių.
“XXI amžių” geriausia prenumeruoti pašte.

Norinčius paremti "XXI amžių", pinigus prašome pervesti į tokią sąskaitą:

AB VILNIAUS BANKAS, VB Kauno Santakos filialas
Kęstučio 38, Kaunas, Lietuva
Banko kodas: 260101732

Viešoji įstaiga "Naujasis amžius"
Įmonės kodas: 3519348
Sąskaita litais: 27700314
Valiutinė sąskaita: 120070815

Didi diena Europai ir Lietuvai

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus siūlo tostą pasibaigus Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimui Kopenhagoje, kuriame ES vadovai susitarė dėl finansinių plėtros sąlygų. Šalia - ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas

Visokie astrologai, numerologai (pasirodo, ir tokių „specialistų“ jau atsirado) prieš lemtingąją gruodžio 13-ąją, penktadienį, vykusį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Kopenhagoje be perstojo kranksėjo, jog iš to nieko neišeisią. Suprask, 13-oji diena ir dar penktadienis. Visos planetos ir žvaigždės esą labai nepalankiai išsidėsčiusios.
Astrologus kaltinti nepalankumu ES galima nevisiškai. Prieš pat prasidedant viršūnių susitikimui Danijos sostinėje, Lenkija iškėlė ES tokius didžiulius reikalavimus, jog plėtra galėjo ir žlugti. Juk Lenkija - didžiausia iš visų kandidačių, o jos bendrasis vidaus produktas didesnis už visų kitų pretendenčių kartu paėmus. Iš tiesų net Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis vos atvykęs į Kopenhagą pareiškė, kad be Lenkijos ES plėtra neįmanoma. Devynių kandidačių delegacijos lemtingąjį penktadienį kelias valandas kantriai mindžikavo prie derybų salės durų, kur vyko įtemptos, tiesiog dramatiškos derybos su Lenkijos delegacija. Vis dėlto Lenkija negaus papildomo finansavimo iš ES struktūrinių fondų, tačiau jai bus leista anksčiau nei buvo numatyta pasinaudoti vienu milijardu eurų iš numatomos ilgalaikės ES paramos lėšų. Lenkija išsiderėjo ir kitų lengvatų, pavyzdžiui, gauti papildomų lėšų biudžeto naštai palengvinti.

„Gyvenimas man kaip jūros spalvota banga…“
Pokalbis su profesore Ona VOVERIENE

Prof. Ona Voverienė

Ona Voverienė- Lietuvos moterų lygos pirmininkė, Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos narė, buvusi Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos sistemų katedros profesorė. Ji yra parašiusi 19 darbų atskirais leidiniais, tarp jų monografijas – „Informatikos teorinės minties raida Lietuvoje“ (V., 1997), „Bibliometrija“ (V., 1999) ir kartu su bendraautorėmis - „Lietuvos mokslinės mokyklos“ (V., 2002). Profesorė taip pat yra daugybės straipsnių autorė. Ją kalbina Elona GUBAVIČIŪTĖ.

Jūs esate Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos narė nuo pat partijos įsikūrimo pradžios. Gal galėtumėte pasakyti, kodėl ši partija šiandien sunkiai skinasi kelią mūsų visuomenėje?
Taip, aš esu Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos narė nuo pat partijos įsikūrimo pradžios, 1993 metų gegužės. Per dešimt metų TS(LK) buvo visko: ir skrydžių, ir nuosmukių, buvo ir labai sunkių dienų, kaip ir visoms dešiniosioms partijoms, kurioms ardyti ir naikinti labai daug dėmesio skyrė aktyviai Lietuvoje veikianti Penktoji kolona.

Rašytojų tryliktasis

Poetas Justinas Marcinkevičius išrinktas populiariausiu XX amžiaus Lietuvos rašytoju

Gruodžio 13-ąją Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos salėje, vyko tryliktasis Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimas.
Pirmajame posėdyje Robertas Keturakis perskaitė prezidento Valdo Adamkaus LRS suvažiavimui atsiųstą sveikinimą, taip pat buvo pagarsintas Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininko Kosto Federavičiaus sveikinimas. Suvažiavimo delegatai tylos minute pagerbė išėjusius Amžinybėn kolegas. Beje, susirinkusieji negalėjo numatyti, kad tą dieną juos netikėtai paliks talentingas prozininkas, poetas, vertėjas Jurgis Kunčinas.
Įžanginę kalbą pasakė literatūrologė, kritikė profesorė Viktorija Daujotytė. Profesorė pabrėžė, kad rašytojo svoris dabartinėje visuomenėje labai menkas. TV3 „Akvariumas“ daugelį sugundė labiau nei koks nors literatūros kūrinys. Reikia griežčiau vertinti kandidatų į LRS narius kūrybą, nes padaugėjo saviveiklinės literatūros. Didžiausias literatūros mecenatas buvo ir yra valstybė, be jos paramos literatūra niekaip neišsivers. Šiuo metu 100 LRS narių stovi eilėje, laukdami pašalpos – valstybės stipendijos. Literatūrologė akcentavo ir apgailestavo, kad lietuvių kalba stumiama iš visuotinio gyvenimo. Skaudžiausia, jog dažnai ją gujame patys. V.Daujotytė įsitikinusi, kad lietuvių kalbą privalo ginti ir kitų sričių intelektualai. Gražų pavyzdį parodė medicinos profesorius Vytautas Jonas Sirvydis, nuoširdžiai susirūpinęs gimtosios kalbos likimu.

Pasauliui reikia Dievo Gailestingumo

Popiežius Jonas Paulius II – Dievo Gailestingumo skelbėjas

Gruodžio 7 dieną audiencijoje priėmęs grupę maldininkų ir visuomenės atstovų popiežius Jonas Paulius II, kalbėdamas jiems, dalijosi prisiminimais apie prieš keturis mėnesius įvykusią paskutinę kelionę į savo tėviškę. Rugpjūtį trims dienoms apsistojęs savo gimtojoje diecezijoje, kurią valdė iki išrinkimo į šv. Petro sostą, Šventasis Tėvas dar kartą pasimeldė prie savo artimųjų kapų, aplankė tas bažnyčias ir šventoves, kaip antai, Zebžydovskio Kalvariją, kurioje vaikystės ir jaunystės metais brandino savo pamaldumą Dievo Motinai.
Popiežius audiencijos dalyviams sakė, jog šie „neužmirštamos tikėjimo atmosferos, kuria mes gyvenome tomis piligrimystės dienomis“, prisiminimai – ypač tvirti Dievo gailestingumo slėpiniai dvasiniu ir teologiniu kontekstu. Priminęs, kad vizito metu Krokuvos priemiestyje Lagievnikuose jis pašventino baigiamą statyti Dievo Gailestingumui dedikuotą katedrą, Popiežius sakė, jog tai, be abejonės, bus „pamaldumo Dievo Gailestingumui pasaulinis centras“. Tačiau Šventasis Tėvas sakė žinąs, kad „įvairiose pasaulio vietose yra daugybė šventovių, kuriose skleidžiamos šv.Faustinos (1905-1938) mokymas, iš kurio tikintieji gauna tiek daug malonių“.
Šis mokymas turi vesti žmones prie konkrečių gailestingumo veiksmų, ypač tarp kenčiančių ir vargstančių sesių ir brolių. Bendradarbiavimas su Dievo gailestingumu šiandien tęsiasi benamių maitinimo centruose ir prieglaudose, vienišoms motinoms skirtuose globos namuose, nepagydomų ligonių slaugos ligoninėse ir daugelyje kitų rūpybos vietų, kuriose Dievo gailestingoji meilė atskleidžiama konkrečių vyrų ir moterų artimo meilės ženklų dėka, kalbėjo Popiežius.

Bibliotekoje įdomu visiems: ir jaunimui, ir vyresniesiems

Raseinių viešosios bibliotekos direktorė Gražina Janonienė

Raseinių viešosios bibliotekos fonduose – per 170 tūkstančių knygų. Jas skaito beveik 3600 žmonių, arba kas trečias Raseinių miesto gyventojas. Pastaruosius kelerius metus skaitytojų sparčiai daugėjo. Vis daugiau žmonių užsuka į skaityklą, nes laikraščio ar žurnalo neįgali nusipirkti. Žemaičių laukia per šimtą pavadinimų periodinių leidinių.

Gyvena „į skolą“

Miesto centre esančio bibliotekos pastato išorė nedžiugina akių. Namas prašosi remonto. Parengtas 1,8 milijono litų vertės investicinis projektas. Dabar jis guli Seime. Jeigu šis projektas bus įtrauktas į valstybės rėmimo programą, tai iš tų lėšų jau galima atlikti rimtą pastato atnaujinimą.
Bibliotekos darbuotojų jėgomis viduje daromas kosmetinis patalpų remontas. Iš patalpų nuomos per metus biblioteka užsidirba apie dešimt tūkstančių litų. Užtat įėjus į ją maloniai nuteikia.
Prasidėjus kūrenimo sezonui, dar nebuvo žinoma, kaip reikės susimokėti už šią teikiamą paslaugą šilumos tiekėjams. Nors pusę pastato nešildo, tačiau ir likusiam plotui šildyti per mėnesį reikia 5-6 tūkstančių litų. Bibliotekos direktorė Gražina Janonienė vylėsi, kad rajono savivaldybė savo biudžete ras reikiamą kiekį lėšų. Dirbti vilkint kailiniais bibliotekos darbuotojams neteko.

Paminklas šiurpiausiam Lietuvos istorijos laikotarpiui

Apie rengiamą daugiatomį vardyną “Lietuvos gyventojų genocidas” pasakoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Archyvinio vardynų skyriaus vadovė Birutė Burauskaitė

Kaip kilo sumanymas imtis šio milžiniško darbo?
Dar Atgimimo laikais prie Sąjūdžio buvo sudaryta komisija stalinizmo nusikaltimams tirti, kuri surinko labai didelį archyvą įvairių pasakojimų, dokumentų, autentiškų liudijimų apie sovietinio režimo vykdytas represijas Lietuvoje ir apie nukentėjusius žmones. Buvo sumanyta visą tą medžiagą pateikti visuomenei, tada ir nuspręsta leisti vardynus. Stalinizmo laikotarpį suskaldėme chronologiškai į tam tikrus etapus, ir 1992 metais išėjo pirmas tomas, apimantis pirmosios sovietų okupacijos laikotarpį. 1999-aisiais jį išleidome pakartotinai. Jame įtraukta 31 tūkst. asmenų, pažymėta, kur jie buvo išvežti, kokias represijų formas patyrė.
1998 metais pasirodė antrosios okupacijos (1944-1947 metų) laikotarpiui skirto tritomio pirmoji knyga (A-J), netrukus turi išeiti antroji (K-S) ir pradėta rengti trečioji (iki Ž). Stengėmės sudėti viską, ką sugebėjome surinkti iš įvairiausių šaltinių, tačiau pagrindinę medžiagą sudaro archyviniai dokumentai ir žmonių užpildytos anketos. Anketų turime daugiau kaip 150 tūkst. Archyvinė medžiaga – tai baudžiamosios, tremties bylos, įvairus susirašinėjimas su žmonėmis.

Rinkimai: pinigai ir atidirbinėjimai

Žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie tai, kas ir kiek tūkstančių litų paaukojo pretendentams į Prezidento postą. Aišku, paskelbtos sumos tėra tik maža dalis milžiniškų pinigų, pamėtėtų kandidatams ir partijoms. Bet ir iš to, kas paskelbta, galima susidaryti pakankamai aiškų vaizdą, kas iš tiesų valdo ir grobia, o atliekamus dalija. Ir kam reikės už tai atidirbti. Nesakoma ir niekur neskelbiama, kiek šimtų tūkstančių ar milijonų gauta iš ten, kur saulė teka. Nors, tiesą sakant, ir taip aišku, kad be tūkstančių iš Rusijos neapsieita. Juk ne be reikalo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, ir Seimo pirmininkai, jau nekalbant apie mažesnius veikėjus, buvo iškviesti į Maskvą. Apie tuos mažesniuosius oficialiai ir žiniasklaidoje nekalbama, bet kad jie – dažni svečiai Maskvos koridoriuose, kantriai laukiantys už durų, kol koks nors penktos eilės rusų valdininkėlis teiksis pakviesti instrukcijų, visi puikiai žino. Greitai ir instrukcijų nebereikės. „Gazprom“, „Jukos“ jau ir taip Lietuvoje tvarkosi kaip namuose. Ir tai sako ne rusofobu apšauktas prof. V.Landsbergis, o tikras rusas, buvęs KGB generolas Olegas Gordijevskis, dabar gyvenantis Didžiojoje Britanijoje. Štai ką jis teigė: „Baltijos valstybėms turėtų būti visiškai akivaizdu, kad Rusija yra tiesiog kolosali grėsmė jų saugumui visais atžvilgiais: politiniu, ekonominiu, moraliniu - visiškai visais atžvilgiais“.
Socialdemokratai ir visi, kas tik netingi, keikdami amerikiečių bendrovę „Williams“, nė žodeliu neužsimena, kad Rusijos „Jukos“, nuo birželio gavusi „Mažeikių naftą“, „pelningai“ dirbdama pridarė milijoninių nuostolių. Taip bus ir ateityje, nes „pragmatiškasis“ ūkio ministras pasirašė dokumentą, faktiškai įteisinantį nuostolingą „Jukos“ veiklą Mažeikiuose dar penkeriems metams. „Gazprom“ už 100 milijonų litų įsigijo dar Kauno elektrinę, o netrukus įsigis ir „Lietuvos dujas“. Ir įsigis už paties padiktuotą kainą. Beveik trečdaliu mažesnę, nei oficialiai pageidavo Lietuva. Tačiau Maskva jau seniai nekreipia jokio dėmesio į Lietuvos pageidavimus. Ypač pastaruoju metu, kai visa valdžia atsidūrė socialdemokratų rankose. Tiksliau, jų vado vienvaldystėje.