XXI amžius

Bebaimiai

Ne tik mokslo žmonės, bet ir kiekvienas iš mūsų esame patyrę ir įsitikinę, kad baimės jausmas yra negeras, žlugdantis jausmas. Baimių įvairovė tokia didelė, kad jos aprašyti neįmanoma: vieni bijo vorų, roplių, kiti – didesnio aukščio, dar kiti – uždarų patalpų, išeiti į sceną ar tribūną, lipti į aukštesnį medį ar kalną, bijojo ar tebebijo komunistų ir kagėbistų, bijo šaltos žiemos, karštos vasaros, bijo Dievo, bijo šėtono, bijo mirti, bijo gyventi, bijo netekti valdžios. Liguistą įkyrią, nepagrįstą baimę medikai vadina fobija. Antai uždarų patalpų baimė vadinama klaustrofobija. (Panašu, kad dauguma mūsų Seimo narių serga šia liga, nes iš baimės neva uždarai belangei posėdžių salei posėdžių nelanko.)
Visas baimes galima skirstyti į pagrįstas ir nepagrįstas. Štai vorų baimė yra nepagrįsta, nes neteko girdėti, kad voras į voratinklį įpainiotų žmogų, o gyvačių, komunistų, kagėbistų – pagrįsta, nes nuo jų nukentėjo ne vienas. Liguista įkyri, nepagrįsta baimė žmogų žlugdo, o pagrįsta – išganinga, sergėja, tarnauja saugiai būčiai. Yra baimių, kurias priskirti prie pagrįstų ar nepagrįstų sunkoka. Tokia yra Dievo baimė. Žmogus nugyvena visą gyvenimą Dievo baimėje, nenusikalsta iš Dievo baimės. Tačiau Dievas – maloningas ir gailestingas, todėl ne iš baimės, o iš meilės Jam reikėtų vykdyti Dievo valią, nenusidėti, savęs, savo blogo elgesio bijoti. Yra ir kitokia Dievo baimė, kai sąmoningai vengiama įtikėti, kad nereikėtų vykdyti Dievo valios, Jo įsakymų, o gyventi pagal savo valią. Tačiau tokia Dievo baimė nepagrįsta, nes Jis davė pasirinkimo laisvę, vadinasi, savęs, savo klaidų ir kalčių reikia bijoti. Taigi tiek tikintieji, tiek netikintieji Dievą turėtų nevengti išganingos, sergėjančios baimės, o labiausiai bijoti savęs. Deja, mūsų gyvenime patirtis rodo, kad daugelis nebijo nei Dievo, nei šėtono, nei savęs, o patys, šėtono apsėsti, braunasi į viešpačius, viešpatauja, vykdo šėtono valią. Anot profesorės Onos Voverienės („Lietuvos aidas“, 2002 11 09, p. 5), „…komunistinė-čekistinė dauguma liko akla ir kurčia Antikomunistinio kongreso ir Tribunolo sprendimams ir paspartintais tempais ėmė atkurti Lietuvoje sovietinę diktatūrą su visais jos požymiais“. Ir nieko nebijo, tapo bebaimiai!