Kam
tarnauji, uniformuotas žmogau?
Kauno įgulos karininkų ramovėje
buvo pristatyta Leonardo Demikio ir Edmundo Simanaičio sudaryta
dokumentinės publicistikos knyga Tebesitęsianti akistata, turinti
intriguojančią paantraštę Atgyja tai, kas ir nebuvo numirę.
Perskaičius ją nuodugniau, išryškėja pagrindinis knygos sudarytojų
sumanymas per konkretų įvykį visuomeninės organizacijos Lietuvos
atsargos karininkų sąjungos (LAKS) vardu surengtą ir demaskuotą
provokaciją - parodyti visą gretą posovietinę visuomenę varginančių
problemų. 1999 metų lapkritį Lietuvos aidas paskelbė tęstinį
paskvilį apie krašto apsaugos viceministrą, neva išdavusį laisvės
kovotojų būrį ir Tauro apygardos štabą. Per dvejus metus trukusius
teismus provokatoriai nesugebėjo pagrįsti nė vieno iš mestų kaltinimų.
Melas, klastotės, šmeižtai buvo demaskuoti. Vienas provokatorių
nubaustas, o Lietuvos aidas įpareigotas atlyginti moralinę žalą
Tremtiniui. Taip pageidavo nukentėjusysis.
Knygoje E.Simanaitis nesigina ir niekam nesiteisina dėl nepadarytos
kaltės. Ir jo ginti nereikia. Pakanka Temidės verdikto. Tačiau
žuvusiųjų, kurie patys apsiginti jau negali, ir gyvųjų laisvės
kovotojų orumą bei garbę, o taip pat laisvės kovų teisumą privalu
ginti visomis teisiomis priemonėmis. Ir ši knyga vertintina kaip
tokios gynybos faktas antrojo iškovotos laisvės dešimtmečio sąlygomis.
Žuvusiųjų auka palengva pereina į legendų erdvę, tampa sakraline
ir tautinės savivokos neatsiejama dalimi, moraliniu valstybingumo
pamatu. Tą pamiršę nebūtume verti tapti Vakarų demokratijos piliečiais.