|
Didi
diena Europai ir Lietuvai
 |
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus siūlo
tostą pasibaigus Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimui
Kopenhagoje, kuriame ES vadovai susitarė dėl finansinių
plėtros sąlygų.
Šalia - ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas
|
Visokie astrologai, numerologai
(pasirodo, ir tokių specialistų jau atsirado) prieš lemtingąją
gruodžio 13-ąją, penktadienį, vykusį Europos Sąjungos viršūnių
susitikimą Kopenhagoje be perstojo kranksėjo, jog iš to nieko
neišeisią. Suprask, 13-oji diena ir dar penktadienis. Visos planetos
ir žvaigždės esą labai nepalankiai išsidėsčiusios.
Astrologus kaltinti nepalankumu ES galima nevisiškai. Prieš pat
prasidedant viršūnių susitikimui Danijos sostinėje, Lenkija iškėlė
ES tokius didžiulius reikalavimus, jog plėtra galėjo ir žlugti.
Juk Lenkija - didžiausia iš visų kandidačių, o jos bendrasis vidaus
produktas didesnis už visų kitų pretendenčių kartu paėmus. Iš
tiesų net Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis vos atvykęs
į Kopenhagą pareiškė, kad be Lenkijos ES plėtra neįmanoma. Devynių
kandidačių delegacijos lemtingąjį penktadienį kelias valandas
kantriai mindžikavo prie derybų salės durų, kur vyko įtemptos,
tiesiog dramatiškos derybos su Lenkijos delegacija. Vis dėlto
Lenkija negaus papildomo finansavimo iš ES struktūrinių fondų,
tačiau jai bus leista anksčiau nei buvo numatyta pasinaudoti vienu
milijardu eurų iš numatomos ilgalaikės ES paramos lėšų. Lenkija
išsiderėjo ir kitų lengvatų, pavyzdžiui, gauti papildomų lėšų
biudžeto naštai palengvinti.
|
|
Kinija
žengia į priekį
Giganto šuolis
Vyresnio amžiaus žmonės puikiai
prisimena, kai mokyklų chorams Sovietų Sąjungos ir komunistinės
Kinijos amžinos draugystės laikais buvo liepta dainuoti dainą
Maskva-Pekinas. Atrodo, kad neseniai vykęs Rusijos prezidento
V.Putino vizitas į Kiniją siekė atgaivinti tuos laikus. Tiesa, dabar
nei Pekine, nei Maskvoje nedeklaruojama ta neišardoma draugystė,
o akcentuojamas vis didėjantis abiejų valstybių bendradarbiavimas,
vadinamas strategine partneryste.
Po neseniai įvykusio Kinijos kompartijos suvažiavimo, kuriame buvo
pakeista partijos vadovybė ir partijos statutas, leidžiantis priimti
į partiją verslininkus ir šiaip turtuolius, susidomėjimas sparčiai
besivystančia Kinija dar labiau išaugo. Iš tiesų Kinija dar parodys
pasauliui ką gali, ir to laukti ilgai nereikės. Kinijos drakono
šuolis stulbina daugelį pasaulio ekonomistų. Tai pasiekta įkūrus
laisvąsias ekonomines zonas. Per pastaruosius penkerius metus užsienio
investicijos pasiekė 135 JAV dolerius kiekvienam iš pusantro milijardo
Kinijos gyventojų. Tai milžiniški pinigai! Todėl visiškai neatrodo
fantastiškos Kinijos ekonomistų prognozės per artimiausius 20 metų
keturis kartus padidinti bendrąjį vidaus produktą. Jau dabar kasmetis
ekonomikos prieaugis siekia 5-6 proc. Daugeliui valstybių tai tik
svajonė. Neteisingas yra pas mus paplitęs teiginys, kad kiniškos
plataus vartojimo prekės yra prastos kokybės. Žinoma, į posovietines
šalis kinai, ypač nedidelės dirbtuvėlės, siunčia nemažai nekokybiškų
prekių. Tačiau Europoje ir JAV tokių prekių nepamatysi. Kiniškomis
prekėmis dabar sėkmingai prekiauja garsiausios Paryžiaus, Londono
ir Niujorko parduotuvės. Kiekvienoje Kinijos firmoje, dirbančioje
Vakarų rinkai, yra Vakarų kontrolieriai ir priėmėjai, kurie kruopščiai
tikrina prekių kokybę. Be to, kiekviena laisvoji ekonominė zona
turi teisę priimti ekonominius įstatymus, galiojančius toje zonoje.
Dabar Kinijoje yra daugiau kaip 20 tokių zonų. Šiose zonose esančiose
firmose naudojama pačios moderniausios Vakarų šalių ir Japonijos
technologijos, naujausia kompiuterinė įranga, naudojamasi kosminių
palydovų teikiama informacija. Beje, Kinija parduoda į užsienį (daugiausia
į Vakarų šalis) labai aukštos technologijos produkcijos už 46 milijardus
dolerių. Ir tai kur kas daugiau nei Rusija, faktiškai eksportuojanti
tik naftą, dujas ir mišką.
|
|