Bibliotekoje įdomu visiems:
ir jaunimui, ir vyresniesiems
|
Raseinių viešosios bibliotekos direktorė
Gražina Janonienė
Autoriaus nuotrauka
|
Raseinių viešosios bibliotekos
fonduose per 170 tūkstančių knygų. Jas skaito beveik 3600 žmonių,
arba kas trečias Raseinių miesto gyventojas. Pastaruosius kelerius
metus skaitytojų sparčiai daugėjo. Vis daugiau žmonių užsuka į
skaityklą, nes laikraščio ar žurnalo neįgali nusipirkti. Žemaičių
laukia per šimtą pavadinimų periodinių leidinių.
Gyvena į skolą
Miesto centre esančio bibliotekos
pastato išorė nedžiugina akių. Namas prašosi remonto. Parengtas
1,8 milijono litų vertės investicinis projektas. Dabar jis guli
Seime. Jeigu šis projektas bus įtrauktas į valstybės rėmimo programą,
tai iš tų lėšų jau galima atlikti rimtą pastato atnaujinimą.
Bibliotekos darbuotojų jėgomis viduje daromas kosmetinis patalpų
remontas. Iš patalpų nuomos per metus biblioteka užsidirba apie
dešimt tūkstančių litų. Užtat įėjus į ją maloniai nuteikia.
Prasidėjus kūrenimo sezonui, dar nebuvo žinoma, kaip reikės susimokėti
už šią teikiamą paslaugą šilumos tiekėjams. Nors pusę pastato
nešildo, tačiau ir likusiam plotui šildyti per mėnesį reikia 5-6
tūkstančių litų. Bibliotekos direktorė Gražina Janonienė vylėsi,
kad rajono savivaldybė savo biudžete ras reikiamą kiekį lėšų.
Dirbti vilkint kailiniais bibliotekos darbuotojams neteko.
Ilgisi buvusio klebono
Nuo 1970 metų bibliotekos direktore
dirbanti G.Janonienė su nostalgija prisiminė tuos laikus, kada
Raseinių klebonu buvo kun. Gintautas Jankauskas. Jis turėjo ypatingą,
ne kiekvienam dvasininkui Dievo skirtą bruožą mokėjo suburti
žmones. Klebonaujant kun. G.Jankauskui bažnyčia nebūdavo apytuštė.
Dažną sekmadienį iš jos išėjusieji tiesiai traukdavo į bibliotekos
salę. Joje vykdavo susitikimai su įdomiais žmonėmis. Klebonas
tokius surasdavo, apmokėdavo jų kelionę arba net pats juos atsiveždavo.
Tai buvo ypač džiugus metas. Į biblioteką pradėjo užsukti netgi
tie žmonės, kurie anksčiau į kultūrinius renginius beveik nekreipdavo
dėmesio.
Bibliotekos salėje organizuojamuose renginiuose dalyvavo aukšti
dvasininkai, vienuoliai. Raseiniuose lankėsi menininkai aktorė
R.Varnaitė, režisierius G.Padegimas ir dainininkė A.Stasiūnaitė.
Maždaug per ketverius metus klebono kun. G.Jankausko iniciatyva
buvo surengti 32 tokie susitikimai.
Nuobodžiauti netenka
Kažkada pastate Vytauto Didžiojo
g. 1 buvo ir kultūros namai. Kada juo naudotis ėmė vien biblioteka,
atsirado laisvos vietos, kilo mintis įkurti muziejų. Buvo sukaupta
nemažai eksponatų. Jų būtų pakakę kraštotyriniam kampeliui. Nuvyko
raseiniškiai pasidairyti po Šilutės biblioteką. Joje pamatė, jog
ši jau turi Vydūno knygos muziejų. Parvažiavę svarstė: Nejaugi
mes esame prastesni už šilutiškius bibliotekininkus. Kaip tik
Vilniuje tuo metu buvo atidarytos Knygų rūmų saugyklos. Bibliotekos
darbuotojas Jonas Brigys, domėjęsis senienomis, nuvyko į Vilnių
pasirinkti tai, kas tiktų jų muziejui. Su nacionaline M.Mažvydo
biblioteka buvo sutarta, jog ji raseiniškiams perleis kai ką iš
savo fondų. Taip per keletą metų buvo surinkta tai, ko reikia
geram muziejui.
Bibliotekos muziejuje sukaupta apie du tūkstančius eksponatų.
Tai rašytinė medžiaga apie Raseinių kraštą ir iš jo kilusius menininkus
bei kitų sričių žymius žmones. Čia aptiksi tai, apie ką kitų rajonų
bibliotekos gali tik pasvajoti. Netgi yra knyga su vyskupo M.Valančiaus
autografu. Netoli jos miniatiūrinė knygutė. Tokią pagamino vilnietis
Vilius Užtupas. Docentas ją dovanojo, kai lankėsi Raseiniuose
ir dalyvavo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų skirtame renginyje.
Muziejaus salės didžioji dalis skirta Maironiui. Vertingų eksponatų
surinkta minint jo 140-ąsias gimimo metines. Čia sukaupta tiek
muziejinių vertybių, jog jų nesuspėja apdoroti. Bet muziejus neturi
kvalifikuoto darbuotojo. Reikalinga turėti nors pusę istoriko
etato, kuris sugebėtų į vietas sudėlioti tai, kas yra jau surinkta.
Dabar kraštotyra ir muziejumi rūpinasi bibliotekos Informacijos
centro darbuotoja Elena Kvietkienė.
Šiemet Vilniaus universitete vyko knygos muziejų knygotyros konferencija.
Joje raseiniškis bibliotekininkas J.Brigys skaitė pranešimą apie
savos bibliotekos muziejų. Respublikoje jį jau žino. Raseiniškių
triūsą gerai įvertino konferencijoje dalyvavęs profesorius Domas
Kaunas.
Į muziejų užsuka moksleivių ekskursijos. Jame numatyta vesti istorijos
pamokas.
Knygų fondas pasipildo
gautais leidiniais iš užsienio
Nuo Girkalnio kilęs, bet Čikagoje
gyvenantis Stasys Džiugas - rašytojas. Jis yra keturių knygų vaikams
autorius, jo straipsnių yra išspausdinta Draugo laikraštyje.
Į užjūrius likimo nublokštas lietuvis lankėsi Raseinių bibliotekoje,
kur buvo pažymėtas jo 80-asis gimtadienis. S.Džiugas yra įsteigęs
savo vardu pavadintą fondą bei atsiuntęs į biblioteką apie keturis
tūkstančius knygų. Tarp jų yra tokių leidinių, kokių neturi Nacionalinė
M.Mažvydo biblioteka. Skaitytojai pamėgo išeivijos lietuvių rašytojų
knygas. Dalis S.Džiugo fondo knygų yra muziejuje, kitos Informacijos
centre.
Stasys Šiuškus, gyvenantis Australijoje, bibliotekai perdavė savo
asmeninį archyvą. Jo gimtinė netoli Raseinių. Užsienyje įsikūrusi
Irene Godart teigia, jog jos tėvas buvo pirmasis kinematografininkas
Lietuvoje. Priešais biblioteką Raseiniuose jis turėjęs kino teatrą.
Dabar biblioteką pasiekia šios moters užsakytas vienas populiarus
žurnalas.
Pagyvino skaitytojų aptarnavimą
Kovo mėnesį buvo atidarytas Informacijos
centras. Jame veikia interneto skaitykla. Skaitytojams suteikta
teisė naudotis įvairiais informaciniais leidiniais. Jeigu anksčiau
atsakymo į rūpimą klausimą buvo ieškoma kartotekose ar knygose,
tai tą patį dabar galima sužinoti kompiuterio pagalba. Visiškai
kitokia darbo kokybė. Budintis bibliografas pajėgus atsakyti į
kiekvieną klausimą. Yra spaudos straipsnių duomenų bazė. Iš jos
įmanoma sužinoti, kas vertinga išspausdinta laikraščiuose ir žurnaluose.
Turi puikią teisės duomenų bazę, nors dar priversti naudotis Vyriausybės
žiniomis. Mat visko neįstengtų nupirkti. Ateina operatyvi informacija
iš Seimo. Tuo pasirūpina Raseinių krašte rinkti jos nariai Onutė
Babonienė ir Gintautas Mikolaitis. Užsukus į Informacijos centrą
įmanoma sužinoti, kokie klausimai bus svarstomi Seime, net galima
stebėti jo darbą ar net teikti jam savo pasiūlymus. Centre dirba
du kvalifikuoti darbuotojai. Šiaip visi bibliotekos darbuotojai
išmoko naudotis kompiuteriu.
Dailės galerija it
starto aikštelė meno žmonėms
Rajono tautodailininkai prie
bibliotekos įkūrė savo klubą Sodžius. Dabar savo darbus jie
gali eksponuoti viename iš bibliotekos kambarių veikiančioje dailės
galerijoje. Joje pateikiama ir moksleivių kūryba. Kartą vienu
metu savo darbus visuomenės vertinimui buvo pateikusios senelė
ir jos vaikaitė. Joms kelią į galeriją parodė bibliotekos darbuotojos.
Veikė ir didelė paroda, skirta Maironio 140-osioms gimimo metinėms.
Neseniai meno gerbėjai turėjo progos užsukti į Amžinybę išėjusio
raseiniškio profesionalaus dailininko Broniaus Bernotaičio jubiliejinę
kūrybos parodą. Jos atidaryme dalyvavo menininko žmona ir vaikai.
Parodoms rengti galerijoje rajono savivaldybė skiria tam tikrą
kiekį lėšų. Tai leidžia daryti parodų pristatymus. Dabar dailininkų
klubas Pegasas rengiasi pateikti savo miniatiūras.
Prozos ir poezijos kūriniais
garsina gimtąjį kraštą
Prie bibliotekos veikia literatų
klubas Dubysa. Gražiai jis bendrauja su Šiaulių literatų klubu
Verdenė. Užmezgė pažintį su molėtiškiais literatais. Glaudūs
ryšiai sieja su prozą ir poeziją kuriančiais kelmiškiais. Raseiniškiai
literatai laukiami Utenos ir Jurbarko plunksnos draugų.
1996 metais dienos šviesą išvydo prozos ir poezijos almanachas
Atminties žiedai. Jame savo kūrybą pateikė 20 autorių. Knygai
išleisti šešis tūkstančius litų skyrė vidukliškė ūkininkė
Danguolė Peckuvienė. Pati ji rašo eiles. Šiuo metu moteris yra
literatų klubo Dubysa pirmininkė.
Šiemet buvo pažymėta 20-ies metų sukaktis, kai Pasandravyje, Maironio
tėviškėje, vyksta tradicinis Poezijos pavasaris. Jame pristatomos
knygos, atvažiuoja svečių iš kitų rajonų. Kasmet Raseiniuose organizuojamas
respublikinis dainuojamosios poezijos konkursas. Jį rengia Raseinių
literatai kartu su rajono kultūros centru. Be to, vyksta ir kitų
įsimintinų renginių.
Rytą žvalus kelsi toks
ir darbe būsi
Biblioteka netgi suteikė savo
patalpas sportininkių klubui. Jo dalyvės per savaitę rytais renkasi
miesto stadione, kur mankštinasi. Jeigu lauke žvarbus vėjas ar
šlapdriba, tuomet suguža į bibliotekos salę. Sustūmus joje kėdes,
atsiranda pakankamai erdvės. Mankštintis ateina apie penkiolika
moterų. Jos kažkada turėjo sveikatos sutrikimų.
Žvaliai darbe atrodanti bibliotekos direktorė G.Janonienė irgi
sportininkių klubo dalyvė. Stebiesi išgirdęs, jog ji jau 45 metai
dirba bibliotekoje. Raseiniškė džiaugėsi sakydama, jog biblioteka
darosi didesniu kultūros centru nei miesto kultūros namai.
Bronius VERTELKA
Raseiniai
© 2002"XXI amžius"