XXI amžius

Didi diena Europai ir Lietuvai

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus siūlo tostą pasibaigus Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimui Kopenhagoje, kuriame ES vadovai susitarė dėl finansinių plėtros sąlygų.
Šalia - ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas

EPA-ELTA nuotrauka

Visokie astrologai, numerologai (pasirodo, ir tokių „specialistų“ jau atsirado) prieš lemtingąją gruodžio 13-ąją, penktadienį, vykusį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Kopenhagoje be perstojo kranksėjo, jog iš to nieko neišeisią. Suprask, 13-oji diena ir dar penktadienis. Visos planetos ir žvaigždės esą labai nepalankiai išsidėsčiusios.
Astrologus kaltinti nepalankumu ES galima nevisiškai. Prieš pat prasidedant viršūnių susitikimui Danijos sostinėje, Lenkija iškėlė ES tokius didžiulius reikalavimus, jog plėtra galėjo ir žlugti. Juk Lenkija - didžiausia iš visų kandidačių, o jos bendrasis vidaus produktas didesnis už visų kitų pretendenčių kartu paėmus. Iš tiesų net Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis vos atvykęs į Kopenhagą pareiškė, kad be Lenkijos ES plėtra neįmanoma. Devynių kandidačių delegacijos lemtingąjį penktadienį kelias valandas kantriai mindžikavo prie derybų salės durų, kur vyko įtemptos, tiesiog dramatiškos derybos su Lenkijos delegacija. Vis dėlto Lenkija negaus papildomo finansavimo iš ES struktūrinių fondų, tačiau jai bus leista anksčiau nei buvo numatyta pasinaudoti vienu milijardu eurų iš numatomos ilgalaikės ES paramos lėšų. Lenkija išsiderėjo ir kitų lengvatų, pavyzdžiui, gauti papildomų lėšų biudžeto naštai palengvinti.
Danijos pasiūlymu, likusioms devynioms kandidatėms bus skirta papildomai 300 mln. eurų. Labai svarbu, jog mūsų derybininkams pavyko pasiekti, kad jau kitais metais Lietuvai bus skirta apie 10 mln. eurų padengti išlaidoms, susijusioms su Kaliningrado tranzitu, o 2004-2006 metais Europos Sąjunga tam reikalui skirs dar 40 mln. eurų. Ne tik mūsų, bet ir kitų kandidačių į ES atstovai pripažįsta, kad Lietuvai pavyko išsiderėti labai palankias finansines sąlygas. Tarp jų ir lėšų Ignalinos atominei elektrinei uždaryti (iki 2006 metų bus skirta 285 mln. eurų) bei Kaliningrado tranzitui. Apskritai 2004-2006 metais kiekvienam Lietuvos gyventojui teks 768 eurai ES paramos, iš jų žemės ūkiui – 209 eurų vienam gyventojui. Paramos suma, kuri teks ES Lietuvos kaimo plėtrai, bus patikslinta, tačiau pagal Europos Komisijos pateiktus pasiūlymus jau 2004 metais teks apie 139 mln. eurų (480 mln. Lt), 2005 - aisiais – 152 mln. eurų (524,8 mln. Lt), 2006 metais – 162 mln. eurų (559 mln. Lt). Tai gana didžiulė suma. Ja bus finansuojamos agrarinės aplinkosaugos programa, teikiama parama ūkininkaujantiems mažo našumo žemėse, taip pat labai svarbu – ankstesnis išėjimas į pensiją. Žinoma, parama Lietuvos žemės ūkiui bus teikiama pagal Kaimo plėtros planą, kurį Lietuva su Europos Sąjunga turi suderinti iki ateinančių metų vidurio. Taigi daug kas priklausys nuo mūsų valdininkų nuoširdžiai, o ne atmestai parengto plano. Beje, Lietuvos kaimo plėtrai, be pagalbinių priemonių, dar teikiama ir struktūrinė parama investicijoms. Tik 2004 metais ji bus apie 204 mln. litų. ES kritikų, teigiančių, kad tų pinigų nepakanka, reikėtų paklausti, iš kur dar gali ateiti parama? Iš Rusijos, kuri visomis išgalėmis stengiasi pristatyti barjerų Lietuvos žemės ūkio gaminiams? Antra vertus, per artimiausius metus Lietuvos žemės ūkis iš Europos Sąjungos kasos gaus apie du milijardus litų. Kada Lietuvos valstybė galėtų skirti iš savo biudžeto tiek pinigų? Be to, ES kritikams reikėtų atsiminti, kad Lietuva, įmokėjusi į bendrą Europos Sąjungos biudžetą vieną litą, gaus tris su puse karto daugiau.
Aišku, bet kokių svarbių tarptautinių derybų pabaigoje paprastai iškyla finansinių sunkumų. Tuo labiau kad didžiosios ES valstybės Prancūzija, o ypač Vokietija, gyvena ne geriausius laikus. Vokietijos kanclerio priešinimasis lėšų skyrimui naujokėms yra visiškai suprantamas.
Vokietija įneša didžiausią indėlį į bendrą ES kasą. Tuo labiau kad pats kancleris pastaruoju metu atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Jis ir jo vadovaujama „raudonoji“ socialdemokratų ir žaliųjų koalicija puolami iš visų pusių. Pirmiausia dėl vis augančių mokesčių naštos. Nuomonių tyrimo instituto „Infratest olimap“ duomenimis, net 80 proc. vokiečių nepatenkinti vyriausybės politika. Jeigu Vokietijos parlamento rinkimai vyktų artimiausiu metu, už opozicijoje esančius krikščionis demokratus balsuotų per 48 proc. vokiečių.
Aišku, istorinė ES plėtra sukeltų daugybę problemų. Tuo labiau kad prie vadinamojo turtingojo bloko – dabartinių penkiolikos ES valstybių -prisijungs dešimt gerokai skurdesnių. Pavyzdžiui, ES narės Olandijos bendrasis vidaus produktas (BVP) yra didesnis už Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Slovakijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Slovėnijos, Maltos ir Kipro kartu paėmus. Tiesa, optimistai tvirtina, jog baimės akys didelės. Esą ES jau įrodė, kaip moka įveikti sunkumus, kai prieš du dešimtmečius į Sąjungą buvo priimtos Ispanija, Portugalija ir Graikija, kurioms gana greitai pavyko sumažinti ekonominius skirtumus.
Oficialiai jau nuo 2004-ųjų gegužės pakviestos į ES šalys, tarp jų ir Lietuva, taps visateisėmis narėmis. Tačiau bene kebliausias uždavinys – kuo sparčiau šalims prisijungti prie bendrosios valiutos euro ir Šengeno laisvo judėjimo zonos. Per labai trumpą laikotarpį Lietuvos politikams, analitikams ir kitų sričių specialistams teks išstudijuoti daugiau kaip šešių tūkstančių puslapių sutarties su ES dokumentus. Tai milžiniškas darbas. Žinant, kad daugybė abejotinos kompetencijos veikėjų veržte veržiasi į Briuselio koridorius, galima prognozuoti, kad tarp specialistų paklius nemažai tokių, kurie nelabai suvokia reikalą. Tokių žmonių kaip, pavyzdžiui, vyriausiasis euroderybininkas Petras Auštrevičius Lietuvoje ne taip jau daug. Taigi vargu ar bus naudos iš 25 parlamentarų, numatomų siųsti mokytis darbo Europos Parlamente. Netgi dabartinis Europos reikalų komiteto pirmininkas V.Andriukaitis pripažįsta, jog nėra taip paprasta perprasti sistemą, o ką jau kalbėti apie aktyvų darbą ginant Lietuvos interesus.
Šiaip ar taip, Lietuva žengė dar vieną istorinį žingsnį, o jos gyventojai kartu su 72 milijonais pagaliau ištrūkusių iš satelitinės priklausomybės taps naujaisiais Europos piliečiais.

Petras KATINAS