XXI amžius

Ar dirbti už „ačiū“ - nusikaltimas?

Doc. dr. Genovaitė Jusaitienė

Vasaros viduryje Pasvalio rajono žmones nustebino žinia: rajono valdyba iš Pasvalio ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigų atleido gydytoją Antaną Matulą, praeitos kadencijos Seimo narį, išrinktą Pasvalio–Panevėžio rinkimų apygardoje Nr. 47, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininką, 1991-1995 metų Pasvalio miesto Tarybos pirmininką, Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) narį. Atleidimas buvo derinamas net tris kartus (liepos 15-ąją, liepos 29-ąją ir rugpjūčio 19-ąją). Atleidimo motyvas - už „ačiū“ ligoninėje dirbanti doc. dr. Genovaitė Jusaitienė ligoniams išrašinėjo kompensuojamųjų vaistų receptus. Šis motyvas neįtikino žmonių. Rajono laikraštyje „Darbas“ vienas po kito pasipylė straipsniai, ginantys ir gydytoją A.Matulą, ir doc. G.Jusaitienę.
Ūkininkas Bernardas Šakėnas rašė: „Negaliu abejingai stebėti, kaip mūsų valstybės ar rajono valdininkai - dažniausiai dominuojančios politinės grupuotės - priima nepamatuotus sprendimus, kurie paralyžiuoja demokratiją, užtemdo sveiką protą, o dar blogiau - sukelia visuomenės nestabilumą, nepasitikėjimą valdžia. Juk kompensuojami vaistai buvo išrašomi Pasvalio rajono ligoniams, kuriems jų labai reikėjo, kurie turėjo teisę juos gauti, ir pacientai tuos vaistus gavo. Pačios mūsų visuomenės pinigais suteikta galimybė žmonėms išgyventi ar pagerinti savo sveikatą, įsigyjant kompensuojamus vaistus, yra skandinama biurokratizmo, netolerantiškumo, netobulų įstatymų liūne“.
Su kartėliu pacientų vardu rašė Stanislava Tamutienė: „Ar galima „teisti“ žmogų, kuris aukoja savo laisvalaikį, savo jėgas be atlygio ir suteikia žmogui šviesą? Jeigu ne gydytoja doc. Genovaitė Jusaitienė, prieš devynerius metus pastebėjusi mano ligą ir suteikusi skubią pagalbą, mano gyvenimas būtų tamsa… Ir kiek tokių, kaip aš, pasvaliečių lenkia galvas prieš šią moterį! Mums be galo skaudu, kad ji liko taip pažeminta mūsų rajono žmonių rinktos valdžios vyrų“.
Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) Pasvalio skyriaus Tarybos nariai, palaikomi Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Lietuvos centro sąjungos, Lietuvos liberalų sąjungos, Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos bei bendrijos, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“, Pasvalio gydytojų sąjungos skyriaus ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Pasvalio grupės, per trumpą laiką surinko per penkis tūkstančius žmonių parašų: valdybos veiksmas vertinamas kaip brutalus politinis susidorojimas, reikalaujama atšaukti valdybos sprendimą.
Seimo nario, Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakcijos seniūno Andriaus Kubiliaus kreipimesi į generalinį prokurorą Antaną Klimavičių yra ir tokie žodžiai: „Rajono meras A.J.Petronis aiškiai pabrėžė, kad vyr. gydytojo A.Matulo atleidimo pagrindinė priežastis yra ne tariamai padaryta žala, kai į nemokamą talką medicininėms konsultacijoms buvo pakviesta žinoma medikė, bet kritiškas A.Matulo požiūris į šiandieninę sveikatos apsaugos politiką, dėl ko juo nėra patenkinti ministras ir ligonių kasos vadovybė“.
Po vasaros atėjo žiema. Į Pasvalio žmonių išsakytą nuomonę niekas nekreipė dėmesio. Gydytojas A.Matulas Pasvalio ligoninėje nebedirba, kantriai laukia teismo, tikisi, kad bus atstatytas į buvusias pareigas. Doc. G.Jusaitienė, 1997 metais su vyru apsigyvenusi savo tėviškėje, netoli Pasvalio, save ironiškai pavadino „epochos nusikaltėle“. Ji sakė: „Dar studijų metais per vasaros atostogas organizuodavau kaimo šventes, pagal to meto sugebėjimus teikiau medicininę pagalbą. 1987 metais mano iniciatyva Vilniaus ir Kauno akių gydytojai pusantro mėnesio tikrino Pasvalio rajono kaimų ir miestelių gyventojų akis, jas gydė. Per 1989 metų vasaros atostogas savo transportu aplankiau besiskundžiančius akimis pirmos grupės invalidus. Nuo 1988 metų kasmet suburdavau Vilniaus universiteto mokslininkus, įvairių specialybių medikus, ir šeštadieniais tikrindavome į mus besikreipiančių pasvaliečių sveikatą. Esant reikalui, juos nukreipdavome į Klinikas stacionariniam gydymui ir operacijoms. Neįgaliems žmonėms teikdavome medicininę pagalbą namuose. Kartu su medikais atvykdavo kitų profesijų mokslininkai, taip pat ir literatai, dainininkai. Rengdavome šventes ir vakarus. Niekas už tai jokio atlygio negavo. Kai apsigyvenau tėviškėje, nebuvo dienos, o kartais ir nakties, kad dėl akių negalavimo ar, ištikus nelaimei, nesikreiptų žmonės. Neatstūmiau nė vieno. Visa tai vertinant šiandieniniais spygliuotais įstatymais, visa mano, kaip akių ligų gydytojos, pagalba Pasvalio krašto žmonėms, pasirodo, yra kaltė“.
Paklausta apie dabartinę medicinos pagalbą žmonėms, doc. dr. G.Jusaitienė atsakė: „Mažinant finansus rajonų ligoninėms, kvalifikuota medicininė pagalba nuo žmonių tolsta. Norint patekti pas specialistą, reikia šeimos gydytojo nukreipimo. Kol kaimo žmogus, sukardamas keletą kilometrų, jį pasiekia, praeina visa diena. Po to reikia užsiregistruoti rajono poliklinikoje (telefonu retai kada pavyksta tą padaryti) - tai antra diena. Tik po kelių dienų ar net savaitės ligoniui įmanoma patekti pas specialistą“.
Įstatymai… Kiek jų prirašyta! Jie turėtų palengvinti, o ne apsunkinti žmonių gyvenimą. Kol įsitikinama įstatymo ydingumu, praeina nemažai laiko, nekaltai nukenčia žmonės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorius doc. dr. G.Jusaitienei raštu paaiškino: „Jūs galite dirbti tik šalių susitarimu, su darbdaviu sudarydama darbo sutartį“. Doc. G.Jusaitienės logika yra kitokia. Ji sako: „Mano gyvenimo nuostata yra padėti žmonėms. Gaunamos pensininko ir mokslininko pensijos patenkina kuklius mūsų šeimos poreikius. Neimdama atlyginimo už konsultacijas, rėmiau skurdoką ligoninės biudžetą. Mums, Vilniaus pasvaliečių bendrijos nariams, visada rūpėjo gimtojo krašto žmonių gerovė“.
Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius taip atsakė: „Jei G.Jusaitienė konsultuos pacientus, labdaros tikslais nedirbdama (t.y. neturėdama darbo sutarties, kurios trys būtinosios darbo sąlygos yra darbo vieta, darbo funkcija ir darbo apmokėjimas) asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, ji neturės teisės išrašyti pacientams kompensuojamųjų vaistų, nors pacientai turi teisę juos gauti“. Sakinyje aiškus prieštaravimas: aukštos kvalifikacijos gydytojas, dirbantis už „ačiū“, neturi teisės išrašyti kompensuojamųjų vaistų. Kodėl? Gal bijoma piktnaudžiavimo? Regis, daugiau logikos pasvaliečio ūkininko samprotavime: „Norėčiau palinkėti nežiūrėti į viską vien pro juodus akinius - nusiimkite juos, ir šviesios akys jums atskleis daug tiesos“.

Aldona KAČERAUSKIENĖ