|
Sveiki
sulaukę šventų Kalėdų!
Dievas yra ir bus tarp mūsų
Mieli Lietuvos žmonės,
įprasta, sveikinant su šv. Kalėdomis, žadinti viltį. Kiekvienas
Kalėdas pasitinkame su dideliais lūkesčiais, kad kitąmet gyvenimas
bus kur kas geresnis, gražesnis ir lengvesnis. Šventinis šurmulys,
gausios puošmenos, linksmi renginiai džiugina ir sukuria šventišką
nuotaiką. Tačiau šis džiaugsmas pasiekia toli gražu ne visus.
Daugelio šventinis stalas nebus skalsus, o nuo jo pakilus, lūkesčius
ima stelbti nusivylimas, kad kasdienybė tebėra pilka, stokoja
sotumo ir saugumo.
Šiemet mūsų viltį stiprina tai, kad Lietuvos siekiams, kurie dar
ne taip seniai tebuvo svajonė, per kelias pastarąsias savaites
plačiai atvertos durys. Buvimas Europoje iš geografinių žemėlapių
persikelia į kiekvienam apčiuopiamą tikrovę. Natūralus ir suprantamas
geresnio bei saugesnio gyvenimo noras, tačiau tvari viltis negali
susidėti vien iš materialių dalykų. Ji ištirps drauge su pirmu
atlydžiu, jei ištroškę Europos gerovės ardysime jos krikščioniškus
pamatus, praleisime pro ausis raginimą kurti meilės civilizaciją.
|
|
Aš
skelbiu jums didelį džiaugsmą
Kauno Arkivyskupo Metropolito kalėdinis laiškas
sveikinimas arkivyskupijos tikintiesiems
Nebijokite! Aš jums skelbiu
didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste
jums gimė Išganytojas,- šią žinią apie gimusį Išganytoją pirmieji
išgirdo Betliejaus piemenys, kurių gyvenimas buvo labai panašus
į daugelio mūsų tautiečių gyvenimą, kupiną vargo ir netikrumo dėl
ateities. Žinia apie Kristaus atėjimą į žemę buvo ir lieka pati
džiaugsmingiausia ir brangiausia iš visų žinių, kokias yra išgirdusi
žmonija, bet ypač brangi tiems, kurie daug ko stokoja ir jaučiasi
nustumti į gyvenimo pakraščius. Šiandien esu laimingas, galėdamas
vėl džiaugsmingai skelbti tiesą, jog Jėzus Kristus mūsų Gelbėtojas
gimė Betliejuje, nes mylėjo mus dar tuomet, kai mes jo nemylėjome
ir buvome toli nuo jo. Jis atėjo, kad visuomet būtų Emanuelis -
Dievas su mumis.
Sveikinu visus, kurie laukėte ir rengetės Kalėdų šventėms ir kurie
leidote Kristui gimti jūsų mintyse, širdyse ir jūsų gyvenime. Sveikinu
kunigus, Dievui gyvenimą pašventusias seseles vienuoles ir labai
aktyviai parapijinėje sielovadoje bendradarbiaujančius pasauliečius.
Sveikinu vaikus ir jaunimą, kuriems labiausiai reikalinga džiaugsminga
žinia apie Kristaus gimimą, nes pasaulis siūlo jiems netikro džiaugsmo
ir netikros laimės žinias. Ypač sveikinu tuos, kurie kenčia ir serga,
kurie galbūt yra visiškai praradę gyvenimo viltį, nes jie yra patys
artimiausi Kristaus broliai ir seserys. Norėčiau pasveikinti ir
tuos, kurie per nuodėmę ar netikėjimą yra toli nuo Kristaus, nes
dar nepažino, jog Kristus gimė žemėje ir dėl jų ir niekada jie neliks
Jam svetimi. |
|
Tegul
mumyse atsinaujina jautrumas
Vilkaviškio vyskupo kalėdinis laiškas sveikinimas
vyskupijos tikintiesiems
išvysti tai, ką dažnai užgožia įprastinis
šventinis mirgesys ir gausmas. Maldos tyla prie prakartėlės ir Kūčių
stalo mums padeda patirti, jog Kalėdos - ne komercinė šventė ar
šiaip linksma pramoga. Šiuo laiku žmogaus dvasios gelmėje įvyksta
susitikimas, negana to susitaikinimas su Dievu, padovanojantis
tokį džiaugsmą ir ramybę, kurių niekas kitas duoti negali. Kalėdų
laiku geriausiai suprantame, jog Jėzaus įsikūnijimas apvainikuoja
Dievo kreipimąsi į žmogų. Juk dar pačioje pradžioje Dievo alsavimas
padarė žmogų gyva būtybe, Kūrėjo paveikslu (plg. Pr 1, 27; 2, 7).
Net ir tada, kai nuodėmė šį paveikslą aptraukė mirties pelėsiu,
Dievas neapleido žmogaus. Šimtmečių tėkmėje daugel kartų ir įvairiais
būdais jam kalbėjo per pranašus (plg. Žyd 1, 1), skelbdamas savo
veiklią meilę ir rodydamas gaires į prasmingą laisvę, kviesdamas
į kilnumą, šventumą.
Ypatingiausiu būdu Dievas prabilo į žmogų per Jėzų Kristų. Visas
Jėzaus žemiškasis gyvenimas yra neprilygstamos meilės, tarpstančios
Švenčiausioje Trejybėje ir trokštančios kiekviename žmoguje atkurti
dievišką kilnumą, o kartu amžiną laimę, apreiškimas. Jėzuje Kristuje
susilieja į viena dievystė ir žmogystė. Jis yra čia ir dabar mums
atverti vartai į Dangaus karalystę, kelias į išsiilgusio Tėvo namus.
Per Kalėdas šį kelią gauname dovanai. Dovanai jį turime ir liudyti
paklydusiesiems, ieškantiesiems, laukiantiesiems. Liudyti gyvenimu,
pripildytu Jėzaus laikysenos, kurią mumyse įdiegia, palaiko ir ugdo
Eucharistija ir kiti sakramentai, Dievo žodis ir malda.
Kalėdos skelbia, kad Dievas įsikūnijimu pašventino žmogaus gyvenimą
nuo pat motinos įsčių. Tad jis turi būti mums šventas ir neliečiamas,
ginamas ir puoselėjamas nuo pradėjimo momento iki natūralios mirties. |
|
Nuolat
žvelkime į Kristų
Kaišiadorių vyskupo kalėdinis žodis sveikinimas
vyskupijos tikintiesiems
Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą
Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas
(Lk 2,10-11).
Mieli broliai ir seserys, Kalėdų giesmės vėl suskambo mūsų bažnyčiose
ir pakili, šventa nuotaika užliejo mūsų širdis. Šiandien Dievo žodis
Evangelija - skelbia mums didį džiaugsmą, kurį anuomet, Betliejaus
artumoje, pirmieji išgirdo piemenys (plg. Lk 2, 8 14). Meldžiu
Dievą, kad šis šventas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimo džiaugsmas
pripildytų mūsų namus ir širdis bei dar plačiau atvertų duris Jo
meilei. Gimusio Kristaus palaima telydi jus ir testiprina!
Popiežius Jonas Paulius II 2001 metais parašytame laiške Naujajam
tūkstantmečiui prasidedant kvietė tikinčiuosius nuolat žvelgti į
Kristų, į Jo veidą (plg. NMI Nr. 16-28). Kvietė žvelgti labai atidžiai
ir su meile, kad pamatytume pačią gelmę, kaip žvelgiama į labai
mylimą ir artimą asmenį. Šiais, 2002 metais jau kitu savo laišku,
kuris vadinasi Mergelės Marijos rožinys, Jonas Paulius II laikotarpį
nuo 2002-ųjų spalio iki 2003-ųjų spalio paskelbė Rožinio metais
bei pakvietė tikinčiuosius stoti į Marijos mokyklą ir jos vedamiems
artintis prie Kristaus (plg. BŽ 2002, Nr. 20). Manau, jog kalėdinė
prakartėlė ir yra kaip tik ta vieta, kurioje prasideda Marijos mokykla.
Kaip tik čia, žvelgdami į prakartėlės figūras, regis, prisiliečiame
prie paties Jėzaus, įsikūnijusio Dievo Žodžio, ir esame kviečiami
nuolat žvelgti į Jo asmenį. Atkreipkime dėmesį į Mariją prakartėlėje:
jos akys atidžiai ir su meile žvelgia į ką tik gimusį Sūnų, į Jo
veidą. |
|
Tėvas
Leonidas tiki istorine tiesa ir Lietuvos marijonams linkėjo šv.
Kalėdų džiaugsmo
|
Kino teatras Draugystė
įsikūręs Romos katalikams priklausančiame šventovės pastate
Sevastopolyje |
Šiandien Sevastopolyje veikia 90
religinių bendrijų, išsišakojusių į 27 netradicines religijas ir
konfesijas; stačiatikių, musulmonų, baptistų ir kt. Romos katalikų
Šv. Klimento bendrija vienija apie 500 įvairių tautybių žmonių:
rusų, baltarusių, ukrainiečių, latvių, lietuvių, vokiečių, italų.
Veikia sekmadieninė mokykla, kurią lanko vaikai ir suaugusieji.
Pamaldos vyksta pertvarkytame keturių kambarių bute, kurio viename
gyvena dvasininkas Leonidas Tkačiuk, MIC. Romos katalikams priklausančiame
pastate jau nebeveikiantis kino teatras Draugystė. Problemų
turime daugiau nei jų sprendimo būdų, bet aš tikiu, kad miesto taryba
supras, jog grąžintinas pastatas mūsų namai, ir istorinė tiesa
bus atstatyta, - XXI amžiui sakė tėvas Leonidas.
Išardžius didelio namo keturių kambarių buto vieną iš sienų, patalpa
padidėjo. Priekyje kuklus altorius, ant sienų vienas kitas šventųjų
paveikslas, kandeliabrai, eilėmis sustatyti paprasti suolai, čia
į pamaldas susirenka katalikai. Vargas seniems, invalidams, - sako
tėvas Leonidas, - į trečią aukštą jiems labai sunku pasikelti, ypač
su invalidų vežimėliu.
Pro langą Ušakovo aikštėje matosi ir kino teatras Draugystė. Šventovės
pastatas buvo pastatytas už katalikų bendruomenės, kuri 30-aisiais
praėjusio amžiaus metais nukentėjo, pinigus. Sprendžiant net pagal
afišas, kino teatras seniai nebeveikia. Buvusioje šventovėje, kur
buvo įrengtas altorius, dabar mokamas tualetas. Jau daugelį metų
Romos katalikai siekia susigrąžinti jiems priklausantį pastatą,
bet miesto taryba vis atideda šio klausimo sprendimą.
|
|
Šeštą
kartą atnaujinta paroda Krikščionybė Lietuvos mene
Reklamuoti parodą Krikščionybė
Lietuvos mene, veikiančią Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje,
nėra reikalo. Tai bene gausiausiai lankoma paroda, atnaujinama kas
pusę metų. Nuo 1999 metų pabaigos, tai yra nuo jos atidarymo, parodą
aplankė apie 190 tūkstančių žmonių, iš jų apie 50 tūkstančių moksleivių.
Jiems surengta 800 švietėjiškų programų, daugiau nei pustrečio tūkstančio
ekskursijų.
Gruodžio 20 dieną paroda krikščionybė Lietuvos mene atnaujinta
šeštą kartą. Jos akcentas istorinės Žemaičių vyskupijos (dabar
Telšių, Šiaulių, Vilkaviškio vyskupijos ir Kauno arkivyskupija)
sakralinės dailės pristatymas. Žinoma, ne visos, o tik pačių meniškiausių
kūrinių, dėl kurių vertės neabejoja meno taryba. Pristatydamas parodą
Telšių vyskupas dr. Jonas Boruta, SJ, priminė, jog žemaičiai paskutinieji
Europoje priėmė krikštą. Žemaitijoje susidarė ir iki šiol tebesaugomos
savitos tradicijos (Kalnų giedojimas per šermenis, per Gavėnią),
ten esama daug barokinių bažnytėlių, koplytėlių, turinčių įdomią
architektūrą, išorės ir vidaus puošybą. Jose gera melstis.
Ekskursijų vadovai pirmiausia akcentuoja istorinės Žemaičių vyskupijos
liturginių indų (sakralinės auksakalystės) kolekciją, surinktą iš
senosios Varnių katedros, Telšių ir Šiaulių katedrų, Žemaičių Kalvarijos
bazilikos, Plungės ir Griškabūdžio bažnyčių.
|
|