Dvasinės
riterystės kelyje
Interviu su Lietuvos Caritas generaliniu direktoriumi
kun. Robertu Grigu
 |
Kun. Robertas Grigas
su Panevėžio "Caritas" užimtumo centro vaikais
adventinės akcijos "Gerumas mus vienija" atidaryme |
Prašau trumpai paminėti
jūsų gyvenimo esminius įvykius, tarti keletą žodžių apie vaikystę
Leipalingyje, šeimą, apsisprendimą pasirinkti kunigystę.
Gimiau 1960 metais Dzūkijoje, Leipalingyje, medikės ir mokytojo
šeimoje, 1978 metais baigiau vidurinę mokyklą, įstojau į Vilniaus
valstybinio pedagoginio instituto Užsienio kalbų fakultetą. Didžiausi
(iki šiol nepraėję) vaikystės ir paauglystės "susižavėjimai"
buvo geografija, biologija, istorija ir literatūra, o nemėgstamiausi
dalykai - deja, visi tikslieji mokslai... Apie 1975 metus įsitraukiau
į katalikų pogrindžio veiklą (Eucharistijos bičiulių būrelius),
pradėjau gauti ir platinti pogrindžio spaudą. Tikėjimo persekiojimas,
pažintis su daugeliu puikių dvasinės rezistencijos žmonių, poreikis
ginti Bažnyčią bei Lietuvą, iš tėvų namų atsineštas sąmoningas,
neformalus religingumas skatino mąstyti apie kunigystę kaip apie
galimą savo ateities pasirinkimą. Tą nuostatą dar sustiprino išbandymai
ir Dievo pagalbos patirtys priverstinės tarnybos sovietų armijoje
(Kazachstane) metu - 1982-1984 metais.