Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS |
|
|
Kviečiame prenumeruoti "XXI
amžių!"
Prenumeratos "Lietuvos
pašto" skyriuose kaina vienam mėnesiui:
24 puslapių trečiadienio numerio
- 7,40 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,90 Lt,
16 puslapių penktadienio numerio - 7,40 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,90 Lt,
abiejų savaitės numerių - 14,80 Lt,
pensininkams ir invalidams - 13,80 Lt.
"XXI amžius" "Lietuvos
spaudos" kioskuose nepardavinėjamas. Vilniuje jį rasite tik
Sąjūdžio kioske (Gedimino g.1), Katalikų pasaulio leidyklos
knygyne (Dominikonų g.6) bei kioske Tilto ir T.Vrublevskio gatvių
sankryžoje; Kaune - LPKTS kioske (Laisvės al. 39);
Kitur XXI amžius pardavinėjamas tik katalikiškos spaudos kioskuose
ar parduotuvėse prie bažnyčių.
XXI amžių geriausia prenumeruoti pašte.
Norinčius paremti "XXI amžių", pinigus
prašome pervesti į tokią sąskaitą:
AB VILNIAUS BANKAS, VB Kauno Santakos filialas
Kęstučio 38, Kaunas, Lietuva
Banko kodas: 260101732
Viešoji įstaiga "Naujasis amžius"
Įmonės kodas: 3519348
Sąskaita litais: 27700314
Valiutinė sąskaita: 120070815 |
|
Sveiki
sulaukę šventų Kalėdų!
Dievas yra ir bus tarp mūsų
Mieli Lietuvos žmonės,
įprasta, sveikinant su šv. Kalėdomis, žadinti viltį. Kiekvienas
Kalėdas pasitinkame su dideliais lūkesčiais, kad kitąmet gyvenimas
bus kur kas geresnis, gražesnis ir lengvesnis. Šventinis šurmulys,
gausios puošmenos, linksmi renginiai džiugina ir sukuria šventišką
nuotaiką. Tačiau šis džiaugsmas pasiekia toli gražu ne visus. Daugelio
šventinis stalas nebus skalsus, o nuo jo pakilus, lūkesčius ima
stelbti nusivylimas, kad kasdienybė tebėra pilka, stokoja sotumo
ir saugumo.
Šiemet mūsų viltį stiprina tai, kad Lietuvos siekiams, kurie dar
ne taip seniai tebuvo svajonė, per kelias pastarąsias savaites plačiai
atvertos durys. Buvimas Europoje iš geografinių žemėlapių persikelia
į kiekvienam apčiuopiamą tikrovę. Natūralus ir suprantamas geresnio
bei saugesnio gyvenimo noras, tačiau tvari viltis negali susidėti
vien iš materialių dalykų. Ji ištirps drauge su pirmu atlydžiu,
jei ištroškę Europos gerovės ardysime jos krikščioniškus pamatus,
praleisime pro ausis raginimą kurti meilės civilizaciją. |
|
Aš
skelbiu jums didelį džiaugsmą
Kauno Arkivyskupo Metropolito kalėdinis laiškas
sveikinimas arkivyskupijos tikintiesiems
Nebijokite! Aš jums skelbiu
didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste
jums gimė Išganytojas,- šią žinią apie gimusį Išganytoją pirmieji
išgirdo Betliejaus piemenys, kurių gyvenimas buvo labai panašus
į daugelio mūsų tautiečių gyvenimą, kupiną vargo ir netikrumo dėl
ateities. Žinia apie Kristaus atėjimą į žemę buvo ir lieka pati
džiaugsmingiausia ir brangiausia iš visų žinių, kokias yra išgirdusi
žmonija, bet ypač brangi tiems, kurie daug ko stokoja ir jaučiasi
nustumti į gyvenimo pakraščius. Šiandien esu laimingas, galėdamas
vėl džiaugsmingai skelbti tiesą, jog Jėzus Kristus mūsų Gelbėtojas
gimė Betliejuje, nes mylėjo mus dar tuomet, kai mes jo nemylėjome
ir buvome toli nuo jo. Jis atėjo, kad visuomet būtų Emanuelis -
Dievas su mumis.
Sveikinu visus, kurie laukėte ir rengetės Kalėdų šventėms ir kurie
leidote Kristui gimti jūsų mintyse, širdyse ir jūsų gyvenime. Sveikinu
kunigus, Dievui gyvenimą pašventusias seseles vienuoles ir labai
aktyviai parapijinėje sielovadoje bendradarbiaujančius pasauliečius.
Sveikinu vaikus ir jaunimą, kuriems labiausiai reikalinga džiaugsminga
žinia apie Kristaus gimimą, nes pasaulis siūlo jiems netikro džiaugsmo
ir netikros laimės žinias. Ypač sveikinu tuos, kurie kenčia ir serga,
kurie galbūt yra visiškai praradę gyvenimo viltį, nes jie yra patys
artimiausi Kristaus broliai ir seserys. Norėčiau pasveikinti ir
tuos, kurie per nuodėmę ar netikėjimą yra toli nuo Kristaus, nes
dar nepažino, jog Kristus gimė žemėje ir dėl jų ir niekada jie neliks
Jam svetimi. |
|
Tegul
mumyse atsinaujina jautrumas
Vilkaviškio vyskupo kalėdinis laiškas sveikinimas
vyskupijos tikintiesiems
išvysti tai, ką dažnai užgožia įprastinis
šventinis mirgesys ir gausmas. Maldos tyla prie prakartėlės ir Kūčių
stalo mums padeda patirti, jog Kalėdos - ne komercinė šventė ar
šiaip linksma pramoga. Šiuo laiku žmogaus dvasios gelmėje įvyksta
susitikimas, negana to susitaikinimas su Dievu, padovanojantis
tokį džiaugsmą ir ramybę, kurių niekas kitas duoti negali. Kalėdų
laiku geriausiai suprantame, jog Jėzaus įsikūnijimas apvainikuoja
Dievo kreipimąsi į žmogų. Juk dar pačioje pradžioje Dievo alsavimas
padarė žmogų gyva būtybe, Kūrėjo paveikslu (plg. Pr 1, 27; 2, 7).
Net ir tada, kai nuodėmė šį paveikslą aptraukė mirties pelėsiu,
Dievas neapleido žmogaus. Šimtmečių tėkmėje daugel kartų ir įvairiais
būdais jam kalbėjo per pranašus (plg. Žyd 1, 1), skelbdamas savo
veiklią meilę ir rodydamas gaires į prasmingą laisvę, kviesdamas
į kilnumą, šventumą.
Ypatingiausiu būdu Dievas prabilo į žmogų per Jėzų Kristų. Visas
Jėzaus žemiškasis gyvenimas yra neprilygstamos meilės, tarpstančios
Švenčiausioje Trejybėje ir trokštančios kiekviename žmoguje atkurti
dievišką kilnumą, o kartu amžiną laimę, apreiškimas. Jėzuje Kristuje
susilieja į viena dievystė ir žmogystė. Jis yra čia ir dabar mums
atverti vartai į Dangaus karalystę, kelias į išsiilgusio Tėvo namus.
Per Kalėdas šį kelią gauname dovanai. Dovanai jį turime ir liudyti
paklydusiesiems, ieškantiesiems, laukiantiesiems. Liudyti gyvenimu,
pripildytu Jėzaus laikysenos, kurią mumyse įdiegia, palaiko ir ugdo
Eucharistija ir kiti sakramentai, Dievo žodis ir malda.
Kalėdos skelbia, kad Dievas įsikūnijimu pašventino žmogaus gyvenimą
nuo pat motinos įsčių. Tad jis turi būti mums šventas ir neliečiamas,
ginamas ir puoselėjamas nuo pradėjimo momento iki natūralios mirties. |
|
Nuolat
žvelkime į Kristų
Kaišiadorių vyskupo kalėdinis žodis sveikinimas
vyskupijos tikintiesiems
Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą
Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas
(Lk 2,10-11).
Mieli broliai ir seserys, Kalėdų giesmės vėl suskambo mūsų bažnyčiose
ir pakili, šventa nuotaika užliejo mūsų širdis. Šiandien Dievo žodis
Evangelija - skelbia mums didį džiaugsmą, kurį anuomet, Betliejaus
artumoje, pirmieji išgirdo piemenys (plg. Lk 2, 8 14). Meldžiu
Dievą, kad šis šventas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimo džiaugsmas
pripildytų mūsų namus ir širdis bei dar plačiau atvertų duris Jo
meilei. Gimusio Kristaus palaima telydi jus ir testiprina!
Popiežius Jonas Paulius II 2001 metais parašytame laiške Naujajam
tūkstantmečiui prasidedant kvietė tikinčiuosius nuolat žvelgti į
Kristų, į Jo veidą (plg. NMI Nr. 16-28). Kvietė žvelgti labai atidžiai
ir su meile, kad pamatytume pačią gelmę, kaip žvelgiama į labai
mylimą ir artimą asmenį. Šiais, 2002 metais jau kitu savo laišku,
kuris vadinasi Mergelės Marijos rožinys, Jonas Paulius II laikotarpį
nuo 2002-ųjų spalio iki 2003-ųjų spalio paskelbė Rožinio metais
bei pakvietė tikinčiuosius stoti į Marijos mokyklą ir jos vedamiems
artintis prie Kristaus (plg. BŽ 2002, Nr. 20). Manau, jog kalėdinė
prakartėlė ir yra kaip tik ta vieta, kurioje prasideda Marijos mokykla.
Kaip tik čia, žvelgdami į prakartėlės figūras, regis, prisiliečiame
prie paties Jėzaus, įsikūnijusio Dievo Žodžio, ir esame kviečiami
nuolat žvelgti į Jo asmenį. Atkreipkime dėmesį į Mariją prakartėlėje:
jos akys atidžiai ir su meile žvelgia į ką tik gimusį Sūnų, į Jo
veidą. |
|
Dvasinės
riterystės kelyje
Interviu su Lietuvos Caritas generaliniu direktoriumi
kun. Robertu Grigu
|
Kun. Robertas Grigas su
Panevėžio "Caritas" užimtumo centro vaikais adventinės
akcijos "Gerumas mus vienija" atidaryme |
Prašau trumpai paminėti
jūsų gyvenimo esminius įvykius, tarti keletą žodžių apie vaikystę
Leipalingyje, šeimą, apsisprendimą pasirinkti kunigystę.
Gimiau 1960 metais Dzūkijoje, Leipalingyje, medikės ir mokytojo
šeimoje, 1978 metais baigiau vidurinę mokyklą, įstojau į Vilniaus
valstybinio pedagoginio instituto Užsienio kalbų fakultetą. Didžiausi
(iki šiol nepraėję) vaikystės ir paauglystės "susižavėjimai"
buvo geografija, biologija, istorija ir literatūra, o nemėgstamiausi
dalykai - deja, visi tikslieji mokslai... Apie 1975 metus įsitraukiau
į katalikų pogrindžio veiklą (Eucharistijos bičiulių būrelius),
pradėjau gauti ir platinti pogrindžio spaudą. Tikėjimo persekiojimas,
pažintis su daugeliu puikių dvasinės rezistencijos žmonių, poreikis
ginti Bažnyčią bei Lietuvą, iš tėvų namų atsineštas sąmoningas,
neformalus religingumas skatino mąstyti apie kunigystę kaip apie
galimą savo ateities pasirinkimą. Tą nuostatą dar sustiprino išbandymai
ir Dievo pagalbos patirtys priverstinės tarnybos sovietų armijoje
(Kazachstane) metu - 1982-1984 metais.
|
|
Tėvas
Leonidas tiki istorine tiesa ir Lietuvos marijonams linkėjo šv.
Kalėdų džiaugsmo
|
Kino teatras Draugystė
įsikūręs Romos katalikams priklausančiame šventovės pastate
Sevastopolyje |
Šiandien Sevastopolyje veikia 90
religinių bendrijų, išsišakojusių į 27 netradicines religijas ir
konfesijas; stačiatikių, musulmonų, baptistų ir kt. Romos katalikų
Šv. Klimento bendrija vienija apie 500 įvairių tautybių žmonių:
rusų, baltarusių, ukrainiečių, latvių, lietuvių, vokiečių, italų.
Veikia sekmadieninė mokykla, kurią lanko vaikai ir suaugusieji.
Pamaldos vyksta pertvarkytame keturių kambarių bute, kurio viename
gyvena dvasininkas Leonidas Tkačiuk, MIC. Romos katalikams priklausančiame
pastate jau nebeveikiantis kino teatras Draugystė. Problemų
turime daugiau nei jų sprendimo būdų, bet aš tikiu, kad miesto taryba
supras, jog grąžintinas pastatas mūsų namai, ir istorinė tiesa
bus atstatyta, - XXI amžiui sakė tėvas Leonidas.
Išardžius didelio namo keturių kambarių buto vieną iš sienų, patalpa
padidėjo. Priekyje kuklus altorius, ant sienų vienas kitas šventųjų
paveikslas, kandeliabrai, eilėmis sustatyti paprasti suolai, čia
į pamaldas susirenka katalikai. Vargas seniems, invalidams, - sako
tėvas Leonidas, - į trečią aukštą jiems labai sunku pasikelti, ypač
su invalidų vežimėliu.
Pro langą Ušakovo aikštėje matosi ir kino teatras Draugystė. Šventovės
pastatas buvo pastatytas už katalikų bendruomenės, kuri 30-aisiais
praėjusio amžiaus metais nukentėjo, pinigus. Sprendžiant net pagal
afišas, kino teatras seniai nebeveikia. Buvusioje šventovėje, kur
buvo įrengtas altorius, dabar mokamas tualetas. Jau daugelį metų
Romos katalikai siekia susigrąžinti jiems priklausantį pastatą,
bet miesto taryba vis atideda šio klausimo sprendimą.
|
|
Naujoji
globalinė tvarka negali būti atsieta nuo moralės principų
Savo kreipimesi Pasaulinei taikos dienai (minimai
sausio 1-ąją)
Popiežius priminė enciklikos Pacem in terris artėjantį 40-metį
ir jos idėjas
|
Palaimintasis Jonas XXIII
beatifikuotas
2000-aisiais šventaisiais metais |
Ateinanti sausio 1-oji kartu su
naujametėmis iškilmėmis ir Dievo Gimdytojos pagerbimu Katalikų Bažnyčioje
taip pat jau 36-ą kartą bus minima kaip Pasaulinė maldos už taiką
diena. Ta proga paskelbtame savo tradiciniame kreipimesi, pavadintame
Pacem in terris: nuolatinė užduotis, popiežius Jonas Paulius II
norėjo priminti savo pirmtako palaimintojo Jono XXIII gerąjį raginimą
išsaugoti visuotinę taiką. Šis raginimas, išreikštas 1963 metų balandžio
mėnesį paskelbtoje enciklikoje Pacem in terris (Taika žemėje),
per pačią šaltojo karo kulminaciją, neprarado aktualumo ir šių dienų
pasauliui, sukrėstam tarptautinio terorizmo bangos, kada ypač reikia
globaliniu teisingumu paremtos taikos.
Esant atsinaujinusiai ginklavimosi varžybų plėtrai, kada nemažėja
pilietinių ir tarptautinių brolžudiškų konfliktų apimtis, kada
kuriamos naujos prieštaringos prevencinio karo teorijos, Šventasis
Tėvas primena būtinumą laikytis politikos srityje amžinųjų fundamentalių
vertybių bei visuotinai atnaujinti įsipareigojimą taikai. Tik išmintingai
įvertinant laiko ženklus ir pasiryžtant su atsidavimu darbuotis
bendrojo gėrio labui, yra įmanomas tikrasis tarpusavyje kaip niekad
glaudžiai susietos visos žmonių giminės taikus sambūvis. Jonas Paulius
II kreipimesi ragina kurti naujas globalinio valdymo struktūras,
kurios būtų grindžiamos visų žmonių orumo lygybe ir skatintų jų
pagrindinių teisių bei pareigų realizavimą.
Pažymėtina, kad 1963 m. balandžio 11 d., Didįjį ketvirtadienį, paskelbta
popiežiaus Jono XXIII enciklika Pacem in terris yra pirmasis tokio
pobūdžio Katalikų Bažnyčios dokumentas, kuris buvo skirtas ne tik
dvasinio luomo nariams, tikintiesiems, bet ir visiems geros valios
žmonėms. (Vėliau tokios nuostatos savo enciklikose laikėsi ir kiti
popiežiai.) Visi gali ir turi suprasti, kad patvari taika yra įmanoma,
jeigu yra grindžiama tiesa, kuriama vadovaujantis teisingumu, gaivinama
ir ugdoma artimo meilės veiksmais bei įgyvendinama laisvės sąlygomis.
|
|
Pirmasis
rinkimų ratas baigėsi, bet rinkimai tęsiasi
Šiandien, gruodžio 27 dieną, paskelbus
galutinius rinkimų rezultatus, vėl prasidės oficiali pakartotinių
rinkimų agitacija. Du kandidatai - dabartinis šalies vadovas Valdas
Adamkus ir liberalų demokratų lyderis Rolandas Paksas toliau tęs
kovą dėl Prezidento posto.
Išankstiniais duomenimis, daugiausia balsų pirmajame sekmadienį
įvykusiame rinkimų rate surinko V. Adamkus. Už jį balsavo 35,31
proc. rinkėjų, R. Paksas, surinkęs 19,82 proc. balsų liko antras.
Iš Prezidento rinkimų kovos, likęs trečias ir surinkęs tik 8,36
proc. balsų, pasitraukė Naujosios sąjungos kandidatas Artūras Paulauskas,
1997 metų Prezidento rinkimų finalininkas, bet ne nugalėtojas. Kaip
spaudos konferencijoje sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas
Zenonas Vaigauskas, nė vienam iš kandidatų, sekmadienį vykusiuose
rinkimuose nesurinkus daugiau kaip pusės rinkėjų balsų, nugalėtojas
paaiškės antrajame rinkimų rate.
1997 metų Prezidento rinkimų pirmajame rate A. Paulauskas buvo gavęs
45,28 proc. balsų, o jo konkurentas V. Adamkus - 27,56 proc. Per
antrąjį rinkimų ratą 1997 metų rinkimuose rinkėjai buvo palankesni
V. Adamkui. Jis gavo 14 tūkstančių balsų daugiau už konkurentą.
Per pirmąjį šių metų Prezidento rinkimų ratą, kuris vyko, pasak
Z. Vaigausko, ramiai, be didelių įstatymų pažeidimų, rinkėjų aktyvumas
buvo daug mažesnis nei 1997-aisiais. Šalies vadovą rinko tik kiek
daugiau nei 53 proc. rinkėjų. 1997 metais rinkėjų aktyvumas viršijo
71 proc. Antrajame ture dalyvavo dar daugiau - netoli 74 proc. rinkėjų.
|
|
Sunkiai
įsisavinamos pamokos, arba Lietuviškasis sindromas
Daugelis politologų ir žinomų žurnalistų
pripažino, jog šiemetė rinkimų kampanija virto kandidatų įvaizdžių
kūrimo spektakliu, pinigų maišų varžytuvėmis, nesąmonių kalbėjimo
konvejeriu. Kaip pažymėjo Demokratinės politikos instituto ekspertas
filosofas Vytautas Radžvilas, Lietuvos politiniame gyvenime nyksta
politinių idėjų kova, kandidatai į pirmąją vietą kelia tvirto vadovo
ar net tuščias diktatūros mafijai vizijas. Kandidatų į Prezidento
postą programos surašytos pernelyg atmestinai, jau nekalbant apie
tų programų išaiškinimą rinkėjams. Kaip teisingai pažymėjo prieš
pat rinkimus vykusioje konferencijoje Prezidento rinkimai: Lietuvos
politinio gyvenimo diagnozė, kurią surengė Vokietijos Konrado Adenauerio
fondas ir Demokratinės politikos institutas, žurnalistė Indrė Makaraitytė,
netrukus ateis laikas, kai kandidatai programas rašys tik sau kaip
juodraštį, nes rinkėjai jų visiškai neskaito. Pasak I.Makaraitytės,
lyginant vadinamųjų lyderių rašytas programas susidaro įspūdis,
kad daugelis jų net neįsivaizduoja, kokius uždavinius yra išsikėlę,
ir nenutuokia, kaip juos įvykdys ar pristatys visuomenei. Kelių
rinkimų patirtis parodė, kad rinkėjai nebepasitiki kandidatų pažadais
ir į jų politines diskusijas visiškai nesivelia. Antra vertus, prieš
šiuos rinkimus žiniasklaidos atstovai rinkėjams negalėjo nušviesti
realios politinės situacijos, nes per debatus televizijose pašnekovai
atsinešdavo jau parašytą tekstą ir be skrupulų nurodinėdavo laidų
vedėjams, kaip jiems reikia elgtis ir kokius klausimus jie turi
uždavinėti. Tik iš dalies teisus Seimo narys Andrius Kubilius, tokius
dalykus pavadindamas politiniu viduriavimu, kurį dar galima išgydyti.
Dėl viduriavimo A.Kubilius, be abejo, teisus, tačiau dėl išgydymo
vargu. Juk faktiškai dauguma dabartinių Lietuvos gelbėtojų ir
norinčiųjų jais tapti išaugo ir susiformavo okupacinio režimo, vadinamojo
brežnevinio sąstingio (išvystyto socializmo), sąlygomis, kada
klestėjo nykus konformizmas visose sferose ūkinėje, kultūrinėje
bei kt. Atgimusioje Lietuvoje prie jų turėtos politinės valdžios
prisidėjo pinigai, įstatymais įteisintas kapitalo pasigrobimas.
Todėl dabartinės neokomunistinės valdžios valdymą galima drąsiai
pavadinti L.Brežnevo sąstingio tęsimu. |
|
|