|
Bažnytinis
Prisikėlimo choras negali nejausti sergančios širdies plakimo
Vieną lapkričio sekmadienį Šv.
arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia buvo pilnutėlė tikinčiųjų,
kurie dalyvavo sumos choro Prisikėlimas kūrybinės veiklos penkmečiui
skirtoje sakralinės muzikos valandoje. Po erdviais Dievo namų
skliautais iškilmingai skambėjo L. van Bethoveno, kun. B.Andriuškos,
H.Nybergo, G.F.Hendelio, prieškario Lietuvos kompozitoriaus J.Gaubo,
rusų kompozitoriaus A.Grečaninovo, kitų kūriniai.
Per penkerius metus Prisikėlimo choras, vadovaujamas maestro
Prano Jurkonio, giedojo per 300 kartų arba maždaug po 60 kartų
kasmet. Kolektyvo repertuare - per 200 įvairių giesmių ir didesnės
apimties kūrinių. Tai L. van Bethoveno, F.Šmidto, V.A.Mocarto,
G.F.Hendelio, H.Nybergo, Č.Sasnausko, S.Šimkaus, J.Naujalio, J.Tallat-Kelpšos,
J.Švedo, K.Kavecko, A.Mikulskio, P.Jurkonio ir kitų liturginės
giesmės, psalmės, harmonizuoti kūriniai. Repetuota bemaž tūkstantį
kartų vienuolikoje Kauno vietų.
Bažnytinis choras susikūrė 1997 metų vasarą Kauno Paminklinės
Kristaus Prisikėlimo bažnyčios atstatymo komiteto sprendimu. Vienas
pirmųjų šio mišraus kolektyvo choristų - buvęs Lietuvos šaulių
sąjungos Centro valdybos narys, centrinio šaulių vyrų choro Perkūnas
dalyvis, dabar garbės šaulys bei Šaulių muziejaus direktorius
Vytautas Zenkus prisimena, kaip jam tekę įtikinėti komitetą, jog
geresnio vadovo ir chorvedžio už profesionalą P.Jurkonį jis nesurasiąs.
Išties po dalykiško pokalbio abejonių neliko. Netrukus Atstatymo
komitetas priėmė, rodos, teisingą sprendimą: patyrusiam chorvedžiui
P.Jurkoniui tuometiniam šaulių centrinio vyrų choro Perkūnas
meno vadovui pasiūlyta sukurti chorą. Dainuoti bažnytiniame
chore entuziastų tikrai netrūko: repetuoti giesmių iškart atėjo
būrys perkūniečių, grupė medikių iš Kauno akademinių klinikų choro
Kanklės, vėliau kolektyvo gretas papildė dainininkai iš kitų
miesto meno kolektyvų. Tai dažniausiai saviveiklininkai iš kolektyvų,
su kuriais P.Jurkonis anksčiau yra dirbęs. Repetuoti atėjo ir
entuziastai pagal kvietimus spaudoje bei skelbimus prie atstatomos
bažnyčios. Dainuoti chore traukė brangi Tautos šventovė, kuri
ilgus sovietmečius buvo alinta ir nusiaubta, ypač kai čia veikė
viena didžiausių Lietuvoje įmonių Radijo gamykla, vėliau pavadinta
Banga. Pirmosiomis savaitėmis į repeticijas, kurios iš pradžių
vyko J.Jablonskio gimnazijos patalpose, susirinko net kelios dešimtys
vyrų ir moterų. Žmones, be abejo, čionai traukė ir ta žinia, kad
po kelių mėnesių lapkričio 9-ąją buvo numatyta koncelebruoti
pirmąsias šv. Mišias ir šventinti naująjį altorių.
|
|
Ar
dirbti už ačiū - nusikaltimas?
|
Doc. dr. Genovaitė Jusaitienė |
Vasaros viduryje Pasvalio rajono
žmones nustebino žinia: rajono valdyba iš Pasvalio ligoninės vyriausiojo
gydytojo pareigų atleido gydytoją Antaną Matulą, praeitos kadencijos
Seimo narį, išrinktą PasvalioPanevėžio rinkimų apygardoje Nr. 47,
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininką, 1991-1995 metų Pasvalio
miesto Tarybos pirmininką, Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių)
narį. Atleidimas buvo derinamas net tris kartus (liepos 15-ąją,
liepos 29-ąją ir rugpjūčio 19-ąją). Atleidimo motyvas - už ačiū
ligoninėje dirbanti doc. dr. Genovaitė Jusaitienė ligoniams išrašinėjo
kompensuojamųjų vaistų receptus. Šis motyvas neįtikino žmonių. Rajono
laikraštyje Darbas vienas po kito pasipylė straipsniai, ginantys
ir gydytoją A.Matulą, ir doc. G.Jusaitienę.
Ūkininkas Bernardas Šakėnas rašė: Negaliu abejingai stebėti, kaip
mūsų valstybės ar rajono valdininkai - dažniausiai dominuojančios
politinės grupuotės - priima nepamatuotus sprendimus, kurie paralyžiuoja
demokratiją, užtemdo sveiką protą, o dar blogiau - sukelia visuomenės
nestabilumą, nepasitikėjimą valdžia. Juk kompensuojami vaistai buvo
išrašomi Pasvalio rajono ligoniams, kuriems jų labai reikėjo, kurie
turėjo teisę juos gauti, ir pacientai tuos vaistus gavo. Pačios
mūsų visuomenės pinigais suteikta galimybė žmonėms išgyventi ar
pagerinti savo sveikatą, įsigyjant kompensuojamus vaistus, yra skandinama
biurokratizmo, netolerantiškumo, netobulų įstatymų liūne.
Su kartėliu pacientų vardu rašė Stanislava Tamutienė: Ar galima
teisti žmogų, kuris aukoja savo laisvalaikį, savo jėgas be atlygio
ir suteikia žmogui šviesą? Jeigu ne gydytoja doc. Genovaitė Jusaitienė,
prieš devynerius metus pastebėjusi mano ligą ir suteikusi skubią
pagalbą, mano gyvenimas būtų tamsa
Ir kiek tokių, kaip aš, pasvaliečių
lenkia galvas prieš šią moterį! Mums be galo skaudu, kad ji liko
taip pažeminta mūsų rajono žmonių rinktos valdžios vyrų. |
|
Užuovėja
nušluosto bėdžių ašaras
|
Motinos ir vaiko pagalbos centro Užuovėja
pedagogė psichologė Genovaitė Barzdienė
|
Prabėgo pusmetis, kai Panevėžyje
veikia Motinos ir vaiko pagalbos centras Užuovėja. Jis yra įsikūręs
Beržų gatvėje, prie pat rajono policijos komisariato.
Abejingųjų nebuvo
Centro projektą parengė rajono
policijos komisariato nepilnamečių reikalų inspektorė Irina Vaitekūnienė.
Kilnų policijos pareigūnės sumanymą rėmė rajono policijos vadovas
Sergejus Smirnovas. Buvo išspręstas patalpų klausimas - centrui
tiko stovėjęs tuščias garažas. Patalpų remontui lėšų skyrė Atviros
Lietuvos fondas. Išlaikyti centrą apsiėmė rajono savivaldybė.
Linkėjo sulaukti kuo mažiau
klientų
Konkursą centro darbuotojos vietai
užimti laimėjo Genovaitė Barzdienė. Ji turi anuomečių Panevėžio
pedagoginės muzikos mokyklos bei Šiaulių pedagoginio instituto baigimo
diplomus. Moteriai teko dirbti mokytoja, darželio auklėtoja. Iš
Panevėžio rajono kilusi G.Barzdienė žino, kokia sunki yra bedarbės
dalia. Tą ir pačiai teko patirti.
G.Barzdienė, priimta dirbti pedagoge psichologe, pati sprendė, kokiomis
spalvomis dažyti sienas, iš labdaros gautais baldais apstatė kambarį.
Apsirūpinant dėvėtais drabužiais, apavu, vargo nepatyrė. Irgi daug
iš labdaros gavo. Motinos ir vaiko pagalbos centro atidaryme dalyvavęs
rajono meras Alfredas Pekeliūnas linkėjo jame kuo mažiau klientų
turėti. |
|