Nuolat žvelkime į Kristų
Kaišiadorių vyskupo kalėdinis žodis sveikinimas
vyskupijos tikintiesiems
Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą
Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats
Mesijas (Lk 2,10-11).
Mieli broliai ir seserys, Kalėdų giesmės vėl suskambo mūsų bažnyčiose
ir pakili, šventa nuotaika užliejo mūsų širdis. Šiandien Dievo
žodis Evangelija - skelbia mums didį džiaugsmą, kurį anuomet,
Betliejaus artumoje, pirmieji išgirdo piemenys (plg. Lk 2, 8
14). Meldžiu Dievą, kad šis šventas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus
Gimimo džiaugsmas pripildytų mūsų namus ir širdis bei dar plačiau
atvertų duris Jo meilei. Gimusio Kristaus palaima telydi jus ir
testiprina!
Popiežius Jonas Paulius II 2001 metais parašytame laiške Naujajam
tūkstantmečiui prasidedant kvietė tikinčiuosius nuolat žvelgti
į Kristų, į Jo veidą (plg. NMI Nr. 16-28). Kvietė žvelgti labai
atidžiai ir su meile, kad pamatytume pačią gelmę, kaip žvelgiama
į labai mylimą ir artimą asmenį. Šiais, 2002 metais jau kitu savo
laišku, kuris vadinasi Mergelės Marijos rožinys, Jonas Paulius
II laikotarpį nuo 2002-ųjų spalio iki 2003-ųjų spalio paskelbė
Rožinio metais bei pakvietė tikinčiuosius stoti į Marijos mokyklą
ir jos vedamiems artintis prie Kristaus (plg. BŽ 2002, Nr. 20).
Manau, jog kalėdinė prakartėlė ir yra kaip tik ta vieta, kurioje
prasideda Marijos mokykla. Kaip tik čia, žvelgdami į prakartėlės
figūras, regis, prisiliečiame prie paties Jėzaus, įsikūnijusio
Dievo Žodžio, ir esame kviečiami nuolat žvelgti į Jo asmenį. Atkreipkime
dėmesį į Mariją prakartėlėje: jos akys atidžiai ir su meile žvelgia
į ką tik gimusį Sūnų, į Jo veidą.
Nuo tos Betliejaus nakties Marijos mylintis žvilgsnis jau niekuomet
nebesitraukė nuo Jėzaus. Prisiminkime Rožinio slėpinius Jėzaus
Aukojimas, Atradimas, Mirtis ant kryžiaus ir Prisikėlimas
Marija
visuomet buvo greta savo ir Dievo Sūnaus. Juk iš tiesų ir mes
turėtume išmokti gyventi taip, kaip Marija. Kartą išvydę dėl mūsų
gimusį Viešpatį, ir visą savo gyvenimą turime žvelgti į Jį, Jo
veidą ir į kiekvieną žmogų su meile.
Kartą maža mergaitė kažką piešė labai susikaupusi. Mokytoja paklausė,
ką reiškia jos piešinys. Mergaitė atsakė: Piešiu Dievo portretą!
- Bet juk niekas nežino, kaip atrodo Dievas, - bandė paaiškinti
mokytoja. Jis panašus į mano mamą, kurią labai labai myliu, -
ramiai atsakė mergaitė. Manau, ji buvo teisi, juk mes visi esame
sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą, esame panašūs į Viešpatį
(plg. Pr 1, 26). Kaip liudija didysis Betliejaus įvykis, Dievas
išties tapo žmogumi, gimusiu dėl mūsų, panašiu į mus, išskyrus
nuodėmę. Šios Mergaitės tikėjimo patyrimas, gal kiek naivus ir
vaikiškas, labai aiškiai ir visiems suvokiamu būdu parodo, kad
Dievas į mus prabyla per žmogų, kaip anuomet Betliejaus prakartėlėje,
kukliai, bet nuoširdžiai ir išganingai.
Broliai ir seserys, pasaulis tikrai neatpažįstamai pasikeistų,
jei mes visi nuoširdžiai ir nuolat žvelgtume į Viešpatį. Tuomet,
kaip rašo apaštalas Jonas, mums nušvistų naujas dangus ir nauja
žemė - Dievo karalystė, kurioje visiems laikams pranyktų vargas
ir neteisybės (plg. Apr 21,1). Kalėdos juk ir yra ne tik akivaizdus
ženklas, kad Dievo karalystė tikrai ateis, bet ir šių pažadų išsipildymo
pradžia.
Išdrįskime kartu su Marija vis dažniau žvelgti į Viešpatį, branginkime
Rožinio maldą, kuriai šiandien mus kviečia Popiežius, dažnai mąstykime
Viešpaties gyvenimo slėpinius, kurie padės ir mūsų kasdienybėje
nestokoti tvirtumo, išminties ir pasiaukojimo, bei savo pavyzdžiu
visiems liudykime Viešpatį, anuomet tapusį panašų į mus, išskyrus
nuodėmę ...
Džiugių ir Dievo malonėmis gausių šv. Kalėdų, mieli broliai ir
seserys!
Palaimingų Naujųjų 2003 -iųjų Viešpaties metų!
Vyskupas Juozapas MATULAITIS
© 2002"XXI amžius"