Pasitinkant 2003-iuosius
Štai ir vėl Naujieji, jau 2003-ieji,
metai. Kaip greitai bėga tie, su žmogaus gyvenimu susikibę, susipynę,
niekaip mus nepaliekantys metai amžinasis laikas. Atrodo, dar
taip neseniai sutikome pirmuosius XXI amžiaus metus, o štai atėjo
jau ir tretieji.
2002-ieji metai Lietuvai buvo išties svarbūs. Sprendėsi klausimai,
ar mes būsime pakviesti į svarbiausias eurointegracines struktūras,
ar per savo vidinius prieštaravimus, nesutarimus ir vaidus neatsisakysime
nepriklausomybės saugumo užtikrinimo kelio, ar teisingai ir atsakingai
spręsime valstybės vidaus ir socialinius klausimus. Ir, visų džiaugsmui,
lapkričio pabaiga ir gruodžio pirmoji pusė davė mums teigiamą
atsakymą: Lietuva buvo pakviesta į svarbiausią transatlantinę
saugumo instituciją - NATO bei didžiąją Europos tautų sandraugą
Europos Sąjungą. Tačiau kitą klausimą spręsti mums sekėsi sunkiau
vidiniai prieštaravimai, įtarinėjimai ir nepasitikėjimai šalyje
tarp svarbiausių politinių grupuočių niekaip neišblėso, tik įgavo
labiau paslėptas formas. Tas nepasitikėjimas dar labiau sustiprėdavo
svarbių politinių įvykių fone. Vienu tų prieštaravimų ir nepasitikėjimų
paaštrėjimu tapo savivaldybių ir Prezidento rinkimai, kai šios
demokratinės institucijos priedangoje atsiskleidė įvairūs nesutarimų,
neapykantos, aštrios, su nesąžiningumu besiribojančios kovos momentai.
Savivaldybių tarybas išsirinkome, kai kuriais atvejais gal ir
veiksmingesnes nei buvusios, o štai Prezidentui išrinkti pirmame
rate pristigome jėgų. Teks jau 2003 m. sausio 5-ąją savo pasirinkimą,
lemtingą pasirinkimą pakartoti ir patvirtinti.
Dėl kitų problemų akivaizdaus pagerėjimo nelabai įžvelgsime. Nors
ir kalbama apie statistinį gyvenimo gerėjimą, eilinis Lietuvos
pilietis skundžiasi tuo pačiu valdžios institucijų nedėmesingumu
ir net nepakantumu, valdininkų luomo įsisiautėjimu (kartu ir su
jo darbo užmokesčio netolygiu didėjimu, palyginti su paprastam
žmogui valstybės skirtomis ar privačiai gautomis lėšomis), tolesniu
didžiosios žmonių dalies nuskurdimu. Veltui oficialioji statistika
tikina, jog gyvenimas gerėja. Toli gražu ne taip
Ir mes, eiliniai Lietuvos piliečiai, visi tą jaučiame. Štai ir
šiame, pirmajame 2003 metų XXI amžiaus numeryje, pirmojo puslapio
viršuje, skaitytojai pastebės pasikeitusią laikraščio kainą
1,50 Lt. Tai ne koks nors naujametis siurprizas laikraščio kaina
pakilo, suveikus valstybės prievartos mechanizmui. Ir įvyko
tai labai paprastai. Užpernai, 2001-ųjų pabaigoje, kai kurie tautos
išrinktieji Seimo nariai, besiskelbiantys didžiaisiais piliečių
socialinių reikalų gynėjais, nusprendė, kad visi laikraščiai labai
gerai gyvuoja (mat Seimo nariai daugiausia skaito Lietuvos rytą
ir Respubliką), ir todėl verta juos prispausti, įvedant vadinamąjį
pridėtinės vertės mokestį laikraštiniam popieriui įsigyti, spausdinimo
ir laikraščio pardavimo (bei prenumeratos) paslaugoms. Aišku,
didiesiems dienraščiams, gaunantiems milijoninius pelnus, patirti
nuostoliai dėl PVM šioms paslaugoms nepaveikia finansinės būklės.
Tačiau kultūriniams, krikščioniškiems, regioniniams ir kitiems
mažą tiražą turintiems laikraščiams tas valdžios rūpestis užveržia
dar vieną kilpą ant kaklo. Nenorėdami būti iškart sužlugdyti,
esame priversti didinti laikraščio kainą bei prenumeratos mokestį
(ir mažinti trečiadienio laidos numerio apimtį, kad neišaugtų
jo kaina). Tiesa, norėdama išlaikyti krikščionišką laikraštį,
kuriam valstybės paramos negauname, redakcija jau senokai jo kainą
turėjo didinti iki beveik dviejų litų. Tačiau ir vėl, norėdami
Lietuvos tikintiesiems ir visuomenei suteikti galimybę skaityti
krikščioniškos minties laikraštį, neatstumti skaitytojų, kurių
daugumą sudaro neturtingieji, nesiryžome kelti laikraščio kainos.
Aišku, tą daryti mes galėjome kai kurių mūsų tautiečių, gyvenančių
užsienyje, dosnumo dėka, už tai mes jiems esame labai dėkingi.
Tikėdami, kad gimęs ir tarp mūsų gyvenantis Jėzus Kristus pripildo
mūsų visų gyvenimo esmę, siekdami geresnio vieni kitų supratimo
ir sutarimo, sutinkame Naujuosius 2003-iuosius metus. Dievo palaimos,
vilties, gėrio ir sveikatos linkime visiems XXI amžiaus skaitytojams!
© 2003 "XXI amžius"