Atnaujintas 2003 m. sausio 3 d.
Nr.1
(1105)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė ir pasaulis
Nuomonės
Ora et labora
Darbai
Visuomenė
Atmintis
Laikas ir žmonės
Lietuva
Pasaulis
Mums rašo

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Diktatorius supyko

Baigiantis metams, Irako diktatorius Sadamas Huseinas iškrėtė nemalonią staigmeną Maskvai, nutraukdamas jau pasirašytą kontraktą su Rusijos kompanija „Lukoil“. Įdomu, jog dar iki kontrakto su „Lukoil“ nutraukimo Irakas net du kartus bandė šantažuoti Prancūzijos naftos kompaniją „Total“. Visais atvejais Bagdadas siekė priversti užsienio naftos kompanijas pradėti naftos verslovių eksploataciją ir naujų verslovių kūrimą dar iki tol, kol bus nutrauktos tarptautinės sankcijos S.Huseino režimui. Tačiau tokie naftos gigantai kaip „Lukoil“ ar prancūzų „Total“ ir norėdami negalėjo su tuo sutikti. Bandymas nepaisyti Jungtinių Tautų sankcijų sukeltų šioms kompanijoms milžiniškų nuostolių.
Rusijos vyriausybė aiškiai nepatenkinta ir suerzinta tokiu buvusio faktiško Maskvos sąjungininko sprendimu, nors bandoma teigti, jog nieko baisaus neatsitiko. Rusijos užsienio reikalų ministras Igoris Ivanovas netgi pareiškė, kad Bagdado sukeltos problemos dėl naftos kompanijos „Lukoil“ veiklos Irake neturės įtakos Rusijos politikai Irako atžvilgiu. Tai, žinoma, netiesa. Juk „Lukoil“ pasirašytas kontraktas eksploatuoti vieną didžiausių Irako naftos telkinių Vakarų Kurne buvo keturių milijardų dolerių vertės. O tokie pinigai nesimėto.

Marionetė spyriojasi

Maskvoje ir Gudermese vyko vadinamieji čečėnų tautos suvažiavimai. Oficialioji Kremliaus propaganda skelbia, jog tai vienas svarbiausių įvykių, rodantis, kad baigėsi Čečėnijos problemos sureguliavimo procesas. Netgi Rusijos valdžiai artimi apžvalgininkai ir politologai pripažįsta, jog apie kažkokį padėties sureguliavimą bent jau artimiausiais metais negali būti nė kalbos. Ir Maskvos, ir Gudermeso suvažiavimuose daugumą kalbėjusių delegatų (kurių niekas nerinko) sudarė kolaborantai bei Maskvoje ir kituose Rusijos rajonuose gyvenantys čečėnai, kurie pasisakė, kad būtų kuo greičiau priimta Čečėnijos konstitucija, o joje turi būti numatyta prezidento institucija, kaip ir kitose Rusijos Federacijos subjektuose - Totorijoje, Kalmukijoje ir kt. Deja, nei Rusijos, tuo labiau Čečėnijos gyventojai nieko nesužinojo, kaipgi vyko tie suvažiavimai. Jeigu Maskvos suvažiavime kai kurias „delegatų“ kalbas transliavo ir komentavo Rusijos žiniasklaida, tai apie Gudermese vykusį suvažiavimą pranešinėjo gana abstrakčiai ir miglotai. O pranešti buvo apie ką. Pirmiausia apie tai, kad suvažiavimo metu į Gudermesą buvo sutraukta daugiau kaip 20 tūkst. okupacinės Rusijos armijos karių, tarp jų - rinktiniai „specnazo“ daliniai. Suvažiavimas Gudermese vyko faktiškai šio miesto ir aplinkinių rajonų dvivaldystės fone. Jeigu dienomis okupacinė rusų kariuomenė dar šiaip taip sugeba „stabilizuoti“ padėtį, tai naktimis visa valdžia atsiduria čečėnų kovotojų rankose. Džochargala (Groznas) kaip buvo, taip ir liko griuvėsių krūva. Visa iš Maskvos ateinanti „pagalba“ miestui atstatyti pradingsta nežinia kur. Tiesa, buvo atstatytas daugiaaukštis vadinamosios Čečėnijos administracijos pastatas, keli kolaborantų milicijos pastatai. Tačiau juos nuolat užpuldinėja čečėnų kovotojai, nepaisant to, kad juos saugo kelios eilės rusų kariškių, šarvuočiai, tankai, įrengti kulkosvaidžių lizdai. Okupantai ir kolaborantai sėdi už tų spygliuotų vielų užtvarų, tik retsykiais išdrįsdami išvykti.