Atnaujintas 2003 m. sausio 3 d.
Nr.1
(1105)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė ir pasaulis
Nuomonės
Ora et labora
Darbai
Visuomenė
Atmintis
Laikas ir žmonės
Lietuva
Pasaulis
Mums rašo


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Pasitinkant 2003-iuosius

Štai ir vėl Naujieji, jau 2003-ieji, metai. Kaip greitai bėga tie, su žmogaus gyvenimu susikibę, susipynę, niekaip mus nepaliekantys metai – amžinasis laikas. Atrodo, dar taip neseniai sutikome pirmuosius XXI amžiaus metus, o štai atėjo jau ir tretieji.
2002-ieji metai Lietuvai buvo išties svarbūs. Sprendėsi klausimai, ar mes būsime pakviesti į svarbiausias eurointegracines struktūras, ar per savo vidinius prieštaravimus, nesutarimus ir vaidus neatsisakysime nepriklausomybės saugumo užtikrinimo kelio, ar teisingai ir atsakingai spręsime valstybės vidaus ir socialinius klausimus. Ir, visų džiaugsmui, lapkričio pabaiga ir gruodžio pirmoji pusė davė mums teigiamą atsakymą: Lietuva buvo pakviesta į svarbiausią transatlantinę saugumo instituciją - NATO bei didžiąją Europos tautų sandraugą – Europos Sąjungą. Tačiau kitą klausimą spręsti mums sekėsi sunkiau – vidiniai prieštaravimai, įtarinėjimai ir nepasitikėjimai šalyje tarp svarbiausių politinių grupuočių niekaip neišblėso, tik įgavo labiau paslėptas formas. Tas nepasitikėjimas dar labiau sustiprėdavo svarbių politinių įvykių fone. Vienu tų prieštaravimų ir nepasitikėjimų paaštrėjimu tapo savivaldybių ir Prezidento rinkimai, kai šios demokratinės institucijos priedangoje atsiskleidė įvairūs nesutarimų, neapykantos, aštrios, su nesąžiningumu besiribojančios kovos momentai. Savivaldybių tarybas išsirinkome, kai kuriais atvejais gal ir veiksmingesnes nei buvusios, o štai Prezidentui išrinkti pirmame rate pristigome jėgų. Teks jau 2003 m. sausio 5-ąją savo pasirinkimą, lemtingą pasirinkimą pakartoti ir patvirtinti.


Kas valdys Lietuvos regionus?

Pasibaigus pirmajam Prezidento rinkimų ratui, kiek aprimus aistroms, partijos ėmė skaičiuoti savivaldybėse gautus balsus. Kadangi savivaldybėms išrinkti užtenka vieno balsavimo rato, jau šiandien galima preliminariai aptarti rinkimų rezultatus.
Sociologai prognozavo savivaldybėse didelę kairiųjų (socialdemokratai, valstiečiai) jėgų pergalę. Ar galima teigti, kad jų prognozės pasitvirtino?Pirmas įspūdis lyg ir patvirtintų Lietuvos regionų nukairėjimą. Panašiai atrodo ir bendrieji, sumariniai rinkimų rezultatai. Bet ar taip yra iš tikrųjų?
Kadangi savivaldos rinkimai vyksta atskirai 60-yje savivaldybių, galima kalbėti tik apie bendrąjį gautų mandatų skaičių, tačiau dėl objektyvumo reikia aptarti atskirų miestų ar regionų rinkėjų nuotaikas.
Pirmoje vietoje pagal gautų mandatų skaičių yra LSDP. Ji turės 332 vietas savivaldybėse. Skaičius įspūdingas (daugiau kaip penktadalis visų vietų), tačiau, žiūrint priekabiau, 2000 metais tada dar nesusijungusios LSDP ir LDDP gavo tik keliomis dešimtimis vietų mažiau (atitinkamai 172 ir 104 vietas). Todėl šis laimėjimas nėra toks triuškinantis, kaip galėtų pasirodyti. Antroje vietoje esantys konservatoriai, gavę 193 vietas, maždaug išlaikė 2000 metų populiarumą (tada turėjo 199 mandatus). Tuoj po konservatorių einanti Valstiečių ir Moterų partijų sąjunga kiek pablogino savo pozicijas – 190 vietų, anąkart turėjo 219 (209 ir 10) vietų. Savivaldybių rinkimuose antraisiais žadėję būti liberalai liko ketvirti ir turės 160 vietų, tai beveik atitinka praeitų rinkimų lygį (166 vietos). Kiek nusmuko ir sostinėje be vietų likę centristai, Lietuvoje turėsiantys 156 vietas prieš buvusias 173.


Ožkos metų startas

Praėjus švenčių linksmybėms, Lietuva jau laukia antrojo Prezidento rinkimų rato. Visi pirmojo rato balsai suskaičiuoti. Belieka laukti įvairiausių derybų dėl pralaimėjusiųjų balsų.
Politinė rytdienos prognozė visada būna menkiau nuspėjama negu orai. Jei meteorologų būrys dar vargais negalais gali nuspėti lietų ar sniegą keletui dienų į priekį, tai rinkimai visada pažeria gausybę netikėtumų. Tokius akibrokštus galima net sugrupuoti. Paminėsime tik didžiausius iš jų.
Visų pirma išsisklaidė Seimo Pirmininko reitingai. Ilgą laiką jis apklausose buvo antras po V.Adamkaus. Tačiau A.Paulauskas nusprendė išlaukti antrojo rinkimų rato, nedarydamas jokių staigių judesių, kurie galėtų pakenkti numanomam jo populiarumui. O kad tas laukimas būtų svaresnis, dingo nežinoma kryptimi į užsienį „švęsti Kalėdų švenčių“. Deja, pelnyti sėkmę vien pasyvumu A.Paulauskui nepavyko. Socialliberalus palengva graužė vidinė erozija, o jų lyderio bandymai viską išspręsti švelniais pagrūmojimais nebuvo vykę. Kaip čia neprisiminus Seimo Pirmininko bandymų užstoti skandalingąjį prof. R.Pavilionį, paveiktą stiprių antinatinių kliedesių. Rinkėjams toks neaiškumas nepatiko, juolab kad pats A.Paulauskas 2000 metais, prieš Seimo rinkimus, žadėjo sumažinti išlaidas krašto gynybai ir taip sumažinti Lietuvos pakvietimo į NATO galimybę. Pasyvoka buvo Seimo Pirmininko pozicija ir vyriausybinėje koalicijoje, kur socialliberalus baigia nustelbti jungtiniai socialdemokratai. Visų tų „neaiškumų“ rezultatas buvo liūdnas – A.Paulauskas pralaimėjo ne tik R.Paksui. Jis beveik pralaimėjo ir humoristui V.Šerėnui, kuris savo rėmėjams tesiūlė eilinę arkliško humoro dozę ir atvirai šaipėsi iš rinkėjų, sukdamas savo televizinį biznelį. Dabar jau kalbama apie galimą socialliberalų ir socialdemokratų susiliejimą. Žinoma, socialliberalai ištirptų socialdemokratų jūroje, tačiau toks įvykių posūkis būtų išsigelbėjimo ratu A.Paulauskui, kaip politikui.


Mendax in uno, mendax in omnibus

Varžėsi tik septyniolika kandidatų į Prezidento postą, nors norinčiųjų buvo bene dar kita tiek. Demokratija atveria visiems vienodas galimybes. Jungtinėse Valstijose ir Vokietijoje rungėsi tik po du varžovus į aukštąjį vadovo postą. Ar tai rodo, kad mūsų šalyje demokratijos bemaž dešimt kartų daugiau? Nė iš tolo nemėgindamas galynėtis su politologais, atkreipsiu dėmesį tik į porą momentų. Kai kandidatas, nesulaikydamas perteklinių ambicijų, nelabai suvokdamas savo galimybių ribas, ryžtasi eksperimentuoti, tai kyla klausimas, kodėl jis ryžtasi? Gal tai noras išmėginti laimę ar sumaniai pakištas masalas, o gal ir užsakymas su ne perdaug išradingai slepiamu tikslu? Žinoma, kai jėgas rinkimuose mėgina kandidatas, turintis nulinį reitingą, tai nereikėtų stebėtis jo šūkčiojimais „op, op!“ prieš beviltiškai platų griovį. Tačiau susimąstyti dėl biudžeto lėšų švaistymo vėjais tikrai verta. Tokių beviltiškų mėgintojų šiuose rinkimuose - visa krepšinio komanda net su suolelio atsarginiais. Ne visiems pakanka nuovokos pasekti Andriaus Kubiliaus pavyzdžiu – motyvuotai laiku pasitraukti.


Politinio stabilumo vardan
Kreipimasis Į Lietuvos Respublikos piliečius

Kiekvieno piliečio noras turėti valdžioje pačius geriausius politikus yra natūralus, tačiau nuolatinė paieška vis naujų, galbūt ir geresnių vadovų valstybės valdymo stabilumui, vykdomų programų tęstinumui gali būti žalinga ir net pavojinga. Jaunos, dar trapios demokratijos šalyse valdymo stabilumas ir pasirinkto tautos ir valstybės kelio tvirtinimas yra itin svarbūs. Tokio stabilumo garantu laikomas valstybės vadovas, veikiantis pagal pagrindinį valstybės įstatymą.


Išniekinta koplyčia Utenoje

Tyliąją naktį gimusio Kūdikėlio atneštą ramybę ir šv.Kalėdų džiaugsmą sudrumstė žinia, kad ir vėl išniekinta Švč.Mergelės Marijos Kankinių Karalienės koplyčia Utenoje. Liūdna ir skaudu, kad tai padarę asmenys nebuvo nė vienu atveju išaiškinti ir nubausti.
Kreipiuosi į jus, prašydamas atkreipti dėmesį į iki šiol nesėkmingą tų nusikaltimų išaiškinimą ir užtikrinti, kad ateityje nebūtų niekinama Švč.Mergelės Marijos Kankinių karalienės koplyčia.