|
Modernus
liftas slaugos ligoninėje
Utenos šv.Klaros palaikomojo gydymo
ir slaugos ligoninėje įrengtas modernus 1600 kg keliamosios galios
liftas, galintis transportuoti sunkius ligonius su visa lova.
Turėti tokį liftą buvo viena iš ligoninės personalo bei ligoninės
labui besidarbuojančių seserų pranciškonių vizija. Sukaupus reikiamų
lėšų, ši vizija tapo tikrove.
Ligoninė - sunkiems ligoniams
Utenos šv.Klaros palaikomojo
gydymo ir slaugos ligoninė buvo įsteigta 1996 metais sename, kadaise
čia buvusios Utenos ligoninės pastate. Steigėjas - Panevėžio vyskupijos
Utenos dekanatas (dekanas - jau miręs kun. P.Adomonis). Ligoninė,
pavadinta šv.Klaros, vienuolės pranciškonės, globojusios ligonius,
vardu, tapo prieglobsčiu neįgaliesiems, sunkiomis ligomis sergantiems,
negalintiems judėti ir patiems apsitarnauti žmonėms. Tokių žmonių
slauga reikalauja nemažai kantrybės ir pasiaukojimo. Todėl neatsitiktinai
ši ligoninė susilaukia vienuolių pranciškonių dėmesio - seserys
iš vienuolyno Pitsburge (JAV) ne tik dažnos viešnios Utenoje,
bet čia jos atlieka ir kilnią globėjišką misiją. Ypač daug širdies
šilumos šios ligoninės labui yra atidavusi sesuo Dolorita.
Ligoninės medicinos personalas - dvi gydytojos, septyniolika slaugytojų
nuoširdžiai rūpinasi ligoniais. Ligoninė siekia tapti modernia,
šiuolaikine pirminio lygio stacionare įstaiga, savo darbe medikai
nori pritaikyti naujausius slaugos mokslo pasiekimus ir metodikas,
nuolat kelti kvalifikaciją ir gilinti žinias. Lifto įrengimas
buvo viena prioritetinių sričių, gerinant slaugos kokybę.
|
|
Ar
verta kriminalinį gyvenimą iškelti viešumon?
Skubam su vaiku namo jau tamsiu
paros metu. Aš į priekį, o mažasis bemaž atbulas, besidairydamas
į šalis. Nebijok, - sakau sūnui. Niekas negriebs motinos su vaiku!
- Ką gali žinoti, - bailiai duslia greitakalbe išberia žiniasklaidos
vaikas. Visokių durnių šiais laikais yra. Per televizorių sakė.
Tikrai neleidžiu vaikams ilgai spoksoti į televizorių. O ypač po
aštuntos valandos vakaro. Bet ir nekalčiausiose laidose reklamos
metu sukišami anonsai kriminalinių laidų (ir ne tik) su išdarkytais
kūnais ir skausmingiausiomis, žiauriausiomis aukos pasakojimo detalėmis.
Tokia reklama pasieks savo negeidžiamą antireklaminį poveikį: teks
uždrausti vaikams iš viso žiūrėti televizorių, nes niekada nežinai,
kokioje laidoje ir kuriuo metu jis išvys besimėtančias žmogaus kūno
dalis
Bet kolegos tik skėsteli rankomis: kol bus paklausa tokių laidų,
bus ir pasiūla. Suprask, gyvenam kažkokioj nesveikoj visuomenėj,
kurioje vieni yra aukos, kiti nusikaltėliai, o treti žiūri televizorių
ir mąsto, prie kurių prisidėti: sėdėti ir tapti auka ar pačiam nusikalsti.
Trečio kelio nėra toks įspūdis susidaro atsisėdus prie televizoriaus
ar paėmus į rankas laikraštį.
Ant šitos kriminalinių temų populiarumo bangos nutarė pasisupti
ir VšĮ Kolpingo kolegijos diskusijų klubas, pasirinkęs temą Ar
verta kriminalinį gyvenimą iškelti viešumon? Turbūt todėl tarp
kviestųjų dalyvauti daugiausia žurnalistų, policijos atstovai
ir keli Kolpingo kolegijos dėstytojai. Moderatorius doc. dr. Sigitas
Daukilas.
|
|