Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS |
|
|
SU NAUJAISIAIS METAIS!
Kviečiame prenumeruoti "XXI
amžių!"
Prenumeratos "Lietuvos
pašto" skyriuose kaina vienam mėnesiui:
16 puslapių
trečiadienio numerio - 7,40 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,90 Lt,
16 puslapių penktadienio numerio - 7,40 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,90 Lt,
abiejų savaitės numerių - 14,80 Lt,
pensininkams ir invalidams - 13,80 Lt.
"XXI amžius" "Lietuvos
spaudos" kioskuose nepardavinėjamas. Vilniuje jį rasite tik
Sąjūdžio kioske (Gedimino g.1), Katalikų pasaulio leidyklos
knygyne (Dominikonų g.6) bei kioske Tilto ir T.Vrublevskio gatvių
sankryžoje; Kaune - LPKTS kioske (Laisvės al. 39);
Kitur XXI amžius pardavinėjamas tik katalikiškos spaudos kioskuose
ar parduotuvėse prie bažnyčių.
XXI amžių geriausia prenumeruoti pašte.
Norinčius paremti "XXI amžių", pinigus
prašome pervesti į tokią sąskaitą:
AB VILNIAUS BANKAS, VB Kauno Santakos filialas
Kęstučio 38, Kaunas, Lietuva
Banko kodas: 260101732
Viešoji įstaiga "Naujasis amžius"
Įmonės kodas: 3519348
Sąskaita litais: 27700314
Valiutinė sąskaita: 120070815 |
|
Pasitinkant
2003-iuosius
Štai ir vėl Naujieji, jau 2003-ieji,
metai. Kaip greitai bėga tie, su žmogaus gyvenimu susikibę, susipynę,
niekaip mus nepaliekantys metai amžinasis laikas. Atrodo, dar
taip neseniai sutikome pirmuosius XXI amžiaus metus, o štai atėjo
jau ir tretieji.
2002-ieji metai Lietuvai buvo išties svarbūs. Sprendėsi klausimai,
ar mes būsime pakviesti į svarbiausias eurointegracines struktūras,
ar per savo vidinius prieštaravimus, nesutarimus ir vaidus neatsisakysime
nepriklausomybės saugumo užtikrinimo kelio, ar teisingai ir atsakingai
spręsime valstybės vidaus ir socialinius klausimus. Ir, visų džiaugsmui,
lapkričio pabaiga ir gruodžio pirmoji pusė davė mums teigiamą atsakymą:
Lietuva buvo pakviesta į svarbiausią transatlantinę saugumo instituciją
- NATO bei didžiąją Europos tautų sandraugą Europos Sąjungą. Tačiau
kitą klausimą spręsti mums sekėsi sunkiau vidiniai prieštaravimai,
įtarinėjimai ir nepasitikėjimai šalyje tarp svarbiausių politinių
grupuočių niekaip neišblėso, tik įgavo labiau paslėptas formas.
Tas nepasitikėjimas dar labiau sustiprėdavo svarbių politinių įvykių
fone. Vienu tų prieštaravimų ir nepasitikėjimų paaštrėjimu tapo
savivaldybių ir Prezidento rinkimai, kai šios demokratinės institucijos
priedangoje atsiskleidė įvairūs nesutarimų, neapykantos, aštrios,
su nesąžiningumu besiribojančios kovos momentai. Savivaldybių tarybas
išsirinkome, kai kuriais atvejais gal ir veiksmingesnes nei buvusios,
o štai Prezidentui išrinkti pirmame rate pristigome jėgų. Teks jau
2003 m. sausio 5-ąją savo pasirinkimą, lemtingą pasirinkimą pakartoti
ir patvirtinti. |
|
Popiežius
ragina pasaulį siekti taikos ir vengti karų
|
Popiežius Jonas Paulius II
laimina Šventojo Petro aikštėje susirinkusius tikinčiuosius |
Kalėdų iškilmės Vatikane prasidėjo
naktį Šv. Petro bazilikoje Popiežiaus aukotomis šv. Mišiomis. Šią
naktį išsipildė senasis pažadas. Baigėsi laukimo metas. Mergelė
pagimdė Išganytoją. Jėzus gimė laisvės ir taikos pasiilgusiai žmonijai,
gimė kiekvienam nuodėmės slegiamam žmogui, alkstančiam išganymo
ir trokštančiam vilties. Į karštą žmonijos maldavimą Ateik, Viešpatie,
gelbėk! Dievas atsiliepia savuoju Žodžiu. Amžinasis Žodis atėjo
į mūsų laiką. Žodis tapo Kūnu, Emanueliu, Dievu su mumis.
Šią naktį, - kalbėjo Šventasis Tėvas,- viso pasaulio katedrose
ir bazilikose, puošniose šventovėse ir mažose bažnytėlėse skamba
džiugi krikščionių giesmė: Šiandien mums gimė Išganytojas.
Kalėdines pamaldas popiežius skyrė taikai Žemėje ir karų aukoms.
Šventasis Tėvas pareiškė, jog Kristaus gimimas Betliejuje buvo
Viešpaties ženklas. Eina amžiai ir tūkstantmečiai, bet šis ženklas
lieka, pabrėžė popiežius, pavadindamas jį taikos simboliu visiems
žmonėms, kenčiantiems dėl įvairių konfliktų, vargstančiųjų išsivadavimo
simboliu, malonės simboliu visiems, kas nugrimzdo į nuodėmę, meilės
ir paguodos simboliu visiems, kas jaučiasi vienišas ir paliktas.
Jėzus gimė dėl žmonijos, kuri ieško laisvės ir taikos, - sakė Šventasis
Tėvas. - Jis gimė kiekvienam žmogui, kurį slegia nuodėmė, kuris
ieško išsigelbėjimo ir yra kupinas vilčių. Popiežius paragino siekti
taikos Šventojoje žemėje ir vengti bet kokių karų.
Taip Popiežius kalbėjo Kalėdų nakties Mišių homilijoje. Tai jau
25-osios Jono Pauliaus II aukotos Kalėdų vidurnakčio šv.
Mišios. |
|
Tradicinėje
Kalėdų procesijoje Betliejuje dalyvavo tik trys tūkstančiai žmonių
|
Jeruzalės lotynų patriarchas
Mišelis Sabahas (kairėje) šventina Betliejuje prie Kristaus
gimimo bažnyčios susirinkusius maldininkus. Prieš Kalėdas
čia nebuvo žydų tankų |
Tradicinėje procesijoje, per Kūčias
rengiamoje Betliejuje, dalyvavo tik trys tūkstančiai žmonių. Procesijai
šiame pales-tiniečių savivaldos teritorijoje esančiame mieste vadovavo
Jeruzalės lotynų patriarchas Mišelis Sabahas.
Kiek anksčiau žydų kariuomenės daliniai pasitraukė iš Betliejaus
centro. Karinė operacija šiame bibliniame mieste tęsiasi jau daugiau
kaip mėnesį, po Jeruzalėje lapkričio 21 dieną surengto teroro akto.
Izraelio kariuomenė apsupo Betliejų, o visus pagrindinius kelius
ir sankryžas kontroliuoja žydų tankai ir kariniai visureigiai. Kareiviai
nutolo nuo Prakartėlės aikštės prie Kristaus gimimo bažnyčios vos
per 200-300 metrų.
Izraelio kariuomenės atstovas pareiškė, jog kariuomenė nevyks į
miesto centrą visą Kalėdų savaitę, tačiau su sąlyga, jog situacija
biblinio miesto centre bus stabili. Jis taip pat pareiškė, jog Vakarų
Jordano krante gyvenantys krikščionys galės patekti į Kalėdų šv.
Mišias Betliejuje tiktai tuo atveju, jei turės specialų Izraelio
karinės vadovybės leidimą. Krikščionys iš Izraelio, taip pat maldininkai
iš užsienio galės patekti į Betliejų tiktai specialiomis grupėmis. |
|
Klausėsi
vargonų muzikos
|
Muzikos akademijos vargonų ir klavesino
katedros lektorius Gediminas Kviklys su savo studentėmis
(iš kairės): Giedre Prūselaityte, Laura Stančikaite, Raminta
Skurulskaite ir Aušra Kazlauskaite
|
Šeštadienio vakare, likus kelioms
dienoms iki šv. Kalėdų, Panevėžyje, Švč. Trejybės bažnyčioje, vyko
vargonų muzikos valanda. Renginį organizavo šios bažnyčios vargonininkas
Jonas Grubliauskas.
Šį kartą iš Vilniaus buvo atvykę Muzikos akademijos vargonų ir klavesino
katedros lektorius Gediminas Kviklys su savo studentėmis. Pirmo
kurso studentė Giedrė Prūselaitytė atliko B.Černohorsky tokatą,
J.S.Bacho choralą Leisk man širdingai trokšti. To paties kurso
studentė Laura Stančikaitė vargonais grojo M.Rossi Tokatą, E.Arro
estų liaudies melodiją. Vargonų klasės antrakursė Raminta Skurulskaitė
muzikos mylėtojams pateikė D.Buxtehude choralą Ateik, pagonių išganytojau
ir G.Töpfer Allegro moderato iš sonatos d-moll. Muzikos akademijos
pirmo kurso magistrantė Aušra Kazlauskaitė vargonavo J.Brahmso choralą
ir fugą O liūdesy, o širdgėla, choralus: Už ką tave, mieliausias
Jėzau, Leisk man
, preliudą ir fugą a-moll. Kadangi Švč. Trejybės
bažnyčia pagrįstai gali didžiuotis puikia akustika, todėl po jos
skliautais nuostabiai gražiai skambėjo vilniečių atliekama vargonų
muzika. |
|
Viešėdami
fiordų šalyje, pasiilgo lietuviškos juodos duonos
|
Gražina ir Pranas Janulevičiai
patenkinti viešnage Norvegijoje |
Pumpėniškė Gražina Janulevičienė
svečiui gali pasiūlyti kavos, arbatos ar
vandens. Tokį įprotį
tikybos mokytoja parsivežė iš Norvegijos. Žavioje fiordų šalyje
ji viešėjo praėjusią vasarą.
Ir nelaimė atneša laimę
Žinomam Pasvalio krašto medžio
drožėjui ir tapytojui Pranui Janulevičiui pernai gerokai nepasisekė.
Dirbdamas žmogus susižeidė ranką. Pasvalyje jis lankėsi pas gydytoją
R.Rastauską. Medikas supažindino tautodailininką su norvegu Germundu
Janstveitu. Tuo metu su labdara jis buvo atvykęs į Pasvalį. Svečią
domino dirbiniai iš medžio, Germundas ir Pranas gana greit susidraugavo.
Tuo pačiu atvykėlis pakvietė lietuvį paviešėti jo gimtojoje Norvegijoje.
Greit bėgo pumpėniškiui viešnagės dienos fiordų šalyje. Susiruošus
grįžti į namus, jį kitai vasarai vėl užkvietė atvykti pasisvečiuoti.
Tik šį kartą jau su žmona Gražina.
Teko paimti anglų kalbos
vadovėlį
Pranas bei Gražina kartu mokėsi
Pumpėnų vidurinėje mokykloje. Buvo bendraklasiai. Jiems privaloma
užsienio kalba buvo prancūzų. Žinodami, kad teks vykti į Norvegiją,
abiem šį kartą reikėjo mokytis anglų kalbos. Kursus lankė Panevėžyje.
Teko pradėti nuo kalbos griaučių, o paskui juos mėsyte apauginti,
- prisiminę anglų kalbos mokslus šypsojosi Janulevičiai. Abu geru
žodžiu minėjo šios užsienio kalbos dėstytoją panevėžietę Dalią Raišelienę. |
|
Plačiaburniai
ir cezariai
Buvęs Atkuriamojo Seimo narys rašytojas
Saulius Šaltenis po pirmųjų atgimusios Lietuvos Prezidento rinkimų,
kai buvo išrinktas LKP-LDDP pirmasis sekretorius A.Brazauskas, rašė,
ką papasakojo rašytojui jį aplankiusi buvusi Sibiro tremtinė. Ji
džiaugėsi, kad prezidentu neišrinko ambasadoriaus Stasio Lozoraičio,
nes jai būtų buvę gaila tokio inteligentiško žmogaus. Juk suėstų
mūsų plačiaburniai, kaip Dievą myliu, suėstų! Net bažnyčioj į minkštas
mūsų tautiečių galvas pakuždom leido gandus, kad esą ponas Lozoraitis
keturias žmonas turėjo ir atvažiavo, iššvaistęs visą Lietuvos auksą,
apiplėšti paprastų darbo žmonių ir pensininkų! Bet kaip daugiau
galima apiplėšti? Dabar atėjo tokie laikai, kad baisu ir numirti.
Šitokios laidotuvių kainos! Štai jau iš ligoninės neatsiima mirusiųjų
juk kitam reikėtų viską iki paskutinio siūlo parduoti, kad bent
kiek žmogiškiau artimą palaidotų, o ką paskui pačiam daryti plikam?
Gal iš karto kapan irgi gult? Viešnia sapnuoja mirusius, ji labai
nori juos užtarti, ji ir Vilniun atvažiavus bažnyčioj vis aukoja
Mišioms už mirusiuosius. Ji purto galvą: ne, šita valdžia nieko
gero nepadarys gyviesiems. Ji tik prašo pasakyt, kad jeigu valdžiai
nemieli gyvieji, tai tegul nors mirusius gerbia
Skaitau Gogolio
Mirusias sielas kur tu šitaip leki, Lietuva plačiaburne, kaip
trikinkė, - su šitokiais vežikais, su mirusiom ir gyvom, priblokštom
sielom?.. (S.Šaltenis Pokalbiai prieš aušrą, Vilnius, 1995).
Manau, atleis skaitytojai už tokią ilgą citatą, bet kitaip neišeina.
Kaip šiandien parašyta. Tik rašytoją aplankiusi Sibiro golgotas
perėjusi tremtinė nepasakė dar vieno dalyko. Plačiaburniai, dorodami
Lietuvą, besiskelbiantys socialiai orientuotos politikos šaukliais,
paprastų žmonių gynėjais, pirmiausia nepamiršta savųjų, anot kito
rašytojo, - grupės draugų. Antai Kalėdų išvakarėse Premjeras nusprendė
dar kartą pamaloninti ištikimiausius ir didžiai nusipelniusius savo
patarėjus ir šiaip padariusius Premjerui daug gerų darbų. Tik nežinia,
kodėl tai buvo atlikta prieš Kalėdas. Galėjo tai padaryti kiek anksčiau
minint didžiojo spalio metines. Juk daugeliui pamalonintųjų
tai kur kas didesnė šventė, buvusi anksčiau. Ir mes labiau suprastume
tą maloningą jo gestą. |
|
|