Atnaujintas 2003 m. sausio 3 d.
Nr.1
(1105)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė ir pasaulis
Nuomonės
Ora et labora
Darbai
Visuomenė
Atmintis
Laikas ir žmonės
Lietuva
Pasaulis
Mums rašo


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Melodingi choristų balsai

Kiekvieną šventadienį ir sekmadienį per Sumą, sugaudus Vilkaviškio Katedros vargonams ir skliautais pasklidus giesmei, neatsilaiko atgalios nedirstelėję net ir dažni bažnyčios lankytojai, o ką jau kalbėti apie retai apsilankančiuosius. Choristų melodingi balsai tarsi pakyla kartu su vitražų spalvomis ir vėl švelniai nusileidžia į kiekvieną širdį.
Prieš šešerius metus, nenuilstančio buvusio tremtinio mokytojo Kęstučio Dambravos paskatinti, jauni žmonės, dainavę tremtinių chore, nutarė kurti naują choro grupę giedoti bažnyčioje. Į ją atėjo pats Kęstutis, dažnai giedantis solo, ypač iškilmingose šv. Mišiose, jo brolis Stasys, abiejų po du tris suaugusius vaikus. Prie Dambravų giminės prisidėjo dar keletas žmonių, ir naujoji choro trupė, dar senojoje bažnyčioje sugiedojusi pirmąjį Advento sekmadienį adventinę giesmę, daugiau neiširo. Priešingai, kasmet stiprėjo, patys pasidžiaugdami melodingu balsų skambėjimu.
Prieš trejus metus jau naujajam chorui ėmėsi vadovauti Marijampolės kolegijos dėstytojas Albinas Venclova. Taip iš buvusio tremtinių choro susikūrė kolektyvas dvigubu pavadinimu - Katedros ir kultūros rūmų. Jis dažnai girdimas įvairiose rajono šventėse. Choristai turi parengę didelį religinių ir pasaulietinių kūrinių repertuarą - iš viso per šimtą dainų ir giesmių.
Šešeri metai - joks jubiliejus, tačiau kolektyvas žmones pakvietė į šventinį koncertą. Užkalbintas vadovas A.Venclova sakė tai darąs todėl, jog nori, kad nesmuktų kolektyvo lygis, kad nesustotų vietoje. Pakoncertavę visuomenei, atkakliau imsis vasarą vyksiančios Pasaulio lietuvių dainų šventės repertuaro.
Paklausiau vadovo, kur šiemet buvo pakviesti koncertuoti.
„Dalyvavome M.K.Čiurlionio chorų festivalyje Druskininkuose, Č. Sasnausko chorų festivalyje Lazdijuose, koncertavome Vilniaus taikomosios dailės muziejuje Sakralinio meno katalogo pristatymo proga, - vardijo A. Venclova. - Vasarą buvome pakviesti į Klaipėdoje vykusį Šiaurės Baltijos šalių festivalį.
Didžiausią įspūdį paliko keli pasirodymai: giedojimas Taikomosios dailės muziejuje, o pasaulietinės muzikos - Šiaurės Baltijos šalių festivalis”.
Chore dainuoja ganėtinai užimti žmonės, dauguma - dirbantieji ar besimokantieji. Kaip choro vadovas vertina jų atsidavimą šiam pomėgiui? „Gerbiu jų entuziazmą. O man, 23-eti metai dirbančiam su chorais, šis darbas - vienas malonumas“, - sakė A.Venclova.
Beje, yra skirtumas diriguoti bažnyčioje ir pasaulietinėje aplinkoje. „Bažnyčioje geresnis sąskambis, - sakė A.Venclova. - Noriu pabrėžti, kad bažnyčioje mums svarbu ne tik pagiedoti giesmeles, bet ir kuo profesionaliau atlikti kūrinį, pademonstruoti gražų harmoninį akordinį lygį“.
Ką apie savo pomėgį ir kolektyvą mano jo nariai?
Janina Liepinienė: ”Nepaprastai mėgstu dainą. Dainuoti pradėjau būdama šeštoje klasėje: mokyklos ansambliukyje, chore. Ir visą gyvenimą dainuoju, kad ir kur dirbčiau. Dainuoti šiame chore prikalbino jo įkūrėjas Kęstutis Dambrava.Visos mūsų atliekamos dainos mielos, gražios, ypač sakralinė muzika. Bažnyčioje giedant, giesmė - kaip malda, ir jauti didelę atsakomybę. Bažnyčioje mielai giedame choro draugų užprašytų gedulingų šv.Mišių metu, minint mirties metines, per laidotuves, švenčiant vestuves. Vadovaujant Albinui ir Laimai Venclovams, kolektyve labai šilta, gera atmosfera”.
Stasys Dambrava: “Gal tai šioks toks mano gyvenimo būdas. Kartu ir noras per dainą ir giesmę išreikšti save, bendrauti. Juk per laiką gyvenimas žmogų įvairiai skriaudžia, dėl vienų ar kitų priežasčių netenki draugų, o kai tau lieka daina - tai dar nemažai”.
Valdas Vaškevičius: ”Giedojimas sekmadienio Mišiose ar koncertavimas - man kaip šventė. Tiesiog sunku išreikšti žodžiais, koks geras jausmas lanko bendraujant su šiuo kolektyvu”.
Juozas Alkevičius: “Dar anais laikais giedojau bažnyčios chore. Daina ir giesmė man tarsi sutaurina širdį, atitolina gyvenimo kasdienybės sunkumus”.
Koncentmeisteris Ričardas Makūnas: ”Kai susirenka visi choristai, skamba gražiai. Choras darosi vis profesionalesnis. Džiugu, kad atlikėjai pažįsta muzikinį raštą, tad gieda ir dainuoja iš gaidų”.

Birutė NENĖNIENĖ
Vilkaviškis

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija