Viešėdami fiordų šalyje, pasiilgo lietuviškos juodos duonos

Gražina ir Pranas Janulevičiai patenkinti viešnage Norvegijoje

Pumpėniškė Gražina Janulevičienė svečiui gali pasiūlyti kavos, arbatos ar … vandens. Tokį įprotį tikybos mokytoja parsivežė iš Norvegijos. Žavioje fiordų šalyje ji viešėjo praėjusią vasarą.

Ir nelaimė atneša laimę

Žinomam Pasvalio krašto medžio drožėjui ir tapytojui Pranui Janulevičiui pernai gerokai nepasisekė. Dirbdamas žmogus susižeidė ranką. Pasvalyje jis lankėsi pas gydytoją R.Rastauską. Medikas supažindino tautodailininką su norvegu Germundu Janstveitu. Tuo metu su labdara jis buvo atvykęs į Pasvalį. Svečią domino dirbiniai iš medžio, Germundas ir Pranas gana greit susidraugavo. Tuo pačiu atvykėlis pakvietė lietuvį paviešėti jo gimtojoje Norvegijoje.
Greit bėgo pumpėniškiui viešnagės dienos fiordų šalyje. Susiruošus grįžti į namus, jį kitai vasarai vėl užkvietė atvykti pasisvečiuoti. Tik šį kartą – jau su žmona Gražina.

Teko paimti anglų kalbos vadovėlį

Pranas bei Gražina kartu mokėsi Pumpėnų vidurinėje mokykloje. Buvo bendraklasiai. Jiems privaloma užsienio kalba buvo prancūzų. Žinodami, kad teks vykti į Norvegiją, abiem šį kartą reikėjo mokytis anglų kalbos. Kursus lankė Panevėžyje. „Teko pradėti nuo kalbos griaučių, o paskui juos mėsyte apauginti“, - prisiminę anglų kalbos mokslus šypsojosi Janulevičiai. Abu geru žodžiu minėjo šios užsienio kalbos dėstytoją panevėžietę Dalią Raišelienę.
Pagrindinės užsienio kalbos Norvegijoje – anglų, vokiečių ir ispanų. Šalyje mažai šnekama prancūziškai. Apdairiai pasielgė Gražina, į kelionę pasiėmusi Naująjį Testamentą. Germundas, pas kurį buvo apsistoję Janulevičiai, irgi jį turėjo, tačiau anglų ir norvegų kalbomis. Naujasis Testamentas labai padėjo bendraujant pumpėniškiams su savo šeimininku.

Pasiilgo lietuviškos duonos

Notodeno miestelis, kur buvo apsistoję Janulevičiai, yra maždaug tokio pat dydžio kaip ir Pasvalys. Jis pastatytas tarp kalnų, upės slėnyje. Kalnai neaukšti ir apaugę miškais. Ūkininkai šalyje stipriai remiami valstybės. Jiems teikiamos įvairios lengvatos. Dirbamos žemės Norvegijoje nedaug, tačiau ten pasėliai taip prižiūrėti ir auga lygiai, jog atrodo tarsi žoliapjove apkarpyti.
Tačiau duona šalyje nėra pigi. Jos kilogramas kainuoja nuo 6 iki 20 kronų (viena krona maždaug 45 centai). Lietuviai, nusivežę duonos kepalą, jį suvalgė iki trupinėlio. O ten valgoma balta duona. Norvegijoje keptas ragaišis atrodo kaip mūsiškis, bet jis neturi tokio skonio. Gyvendami Norvegijoje, Janulevičiai pasiilgo iš ruginių miltų keptos, tai yra juodos lietuviškos duonos.

Priimti dirbti nelegaliai – didžiulė rizika

Iš mėsos mažiausiai vertinama kiauliena – joje daug riebalų. Užtat paklausą turi jautiena, aviena. Šioje šalyje išvystyta avinininkystė. Pavasarį savininkai paleidžia avis ganytis į kalnus, rudenį jas atsirenka, todėl švelniavilnes lengviausia išlaikyti.
Nemažai auginama braškių. Jų derlių nuima samdomi darbininkai. Dirbti žmones savininkas priima su rekomendacijomis. Už darbo valandą moka 40-50 kronų (apie 20 litų). Priimdamas dirbti nelegaliai labai rizikuotų. Tokį suradusi, valdžia darbdavį nubaustų. Bauda būtų tokia didelė, jog verslininkas gal net bankrutuotų. Jam tai pakenktų kopiant tarnybos laiptais ar įsitvirtinant politikoje.
Norvegijos versle pirmą vietą užima naftos gavyba, antrą – žvejyba. Šalies krantus skalauja trys jūros. Čia pigūs žuvies produktai.

Reta vagysčių, bet pakankamai daug šypsenų

Lietuvis tautodailininkas P.Janulevičius mobilaus ryšio telefoną paliko paplūdimyje. Grįžęs po pusvalandžio jį rado, nors aplinkui žaidė vaikai. Šeimininko, pas kurį atostogavo pasvaliečių šeima, garaže stovėjo trys automobiliai, tačiau jis nebuvo rakinamas. Ekonomiškai išsivysčiusioje šalyje parduoti vogtą daiktą beveik neįmanoma. Tačiau didmiesčiuose jau užfiksuojama vagysčių. Vagiama iš butų, nuvaromi automobiliai. Tarp ilgapirsčių – rusai, kroatai, pasitaiko ir lietuvių.
Kelių policija itin tolerantiška vairuotojams. Tvarkingų ir kelių eismų taisyklių nepažeidusių mašinų ji nestabdo. Kartą G.Janulevičienė išgirdo už nugaros staigiai stabdomo automobilio šaižų garsą. Ji iš netikėtumo net šoktelėjo į šalį. Iš automobilio išlipęs vairuotojas šypsodamasis išgąsdintos moters atsiprašė.
Nebaugu išeiti vakare pasivaikščioti po miestą. Niekas nebando užkabinėti. Girtų gatvėse nesimato, nors norvegai mėgsta alų. Jo stiprumas – iki 5 proc. Stipresni gėrimai – brangūs.
Gatvėse matyti gausybė besišypsančių žmonių. Norvegams taip įprasta. Jie mėgsta sveikintis linkčiodami. Pasiklydęs irgi neprapulsi. Pasiteiravęs, kaip nukakti į reikalingą vietą, tuoj išgirsi konkretų atsakymą.

Vanduo ir būstai

Aplinką puošiantys akmenys – įprastas vaizdas Norvegijoje. Kalnų upėse per juos veržiasi vanduo. Vanduo skaidrus, geriant atrodo, tarsi būtų pasaldintas. Ten jis turi ypatingą galią. Norėdamas pavaišinti svečią, šeimininkas pirmiausia klausia jo, ko gers: kavos, arbatos ar… vandens.
Norvegų namai – mediniai, vienaaukščiai. Stogai – skardiniai, dengti čerpėmis, bet lėkštesni nei mūsiškiai. Kiekvienas namo metras turi savo paskirtį.

Savotiškas jaunimo laisvės supratimas

G.Janstveito šeimoje auga keturi vaikai. Norvegų šeimos gausios. Normalu, jeigu vienoje auga keturios atžalos. Anksčiau šeimose būdavo net po 6-8 vaikus. Nuo mažens jie pratinami prie darbo. Tačiau paaugliai anksti įgauna savarankiškumą. Viena Germundo 14-metė dukra be suaugusiųjų priežiūros vasarą poilsiauti buvo išvykusi į užsienį. Norvegai tai laiko įprastu dalyku.
Germundas – milijonierius. Dirbti jis pradėjo 16 metų – plovė langus Amerikoje. Dabar jis – pakankamai aukštą išsilavinimą turintis verslininkas. Tačiau niekada nesipuikuoja savo turtais. Milijonieriaus vaikai žino, kaip rinkti šiukšles, kaip priimti svečius.

Kasdieniška bažnyčios aplinka

Pamaldos Norvegijos protestantų bažnyčioje vyksta ilgiau nei pas mus. Jos atliekamos norvegų kalba. Tenykščio pastoriaus ir mūsų katalikų kunigo drabužiai yra panašūs. Bažnyčioje skamba nepaprastai gera muzika. Čia grojo aukšto lygio vargonininkas.
Bažnyčioje nėra puošnių altorių. Joje neleidžiama filmuoti ar fotografuoti. Įdomiai renkamos aukos. Nepamatysi, kiek kas aukoja. Bažnyčioje galima pasirinkti įvairios literatūros. Ji dalijama nemokamai. Maldos namuose nurodyti pagalbos telefonai. Sutrikus sveikatai, galima jais skambinti. Norvegijoje branginama žmonių sveikata.
Norvegų pastoriams leidžiama kurti šeimą. Su vienu jų pavyko pabendrauti Janulevičiams. Tai labai mielas žmogus, turįs gražų balsą. Jo dukra yra ištekėjusi už kataliko, su juo susipažino lankydamasi Taizė vienuolyne.

Bronius VERTELKA
Pumpėnai, Pasvalio rajonas

© 2003 "XXI amžius"