Plačiaburniai ir cezariai
Buvęs Atkuriamojo Seimo narys
rašytojas Saulius Šaltenis po pirmųjų atgimusios Lietuvos Prezidento
rinkimų, kai buvo išrinktas LKP-LDDP pirmasis sekretorius A.Brazauskas,
rašė, ką papasakojo rašytojui jį aplankiusi buvusi Sibiro tremtinė.
Ji džiaugėsi, kad prezidentu neišrinko ambasadoriaus Stasio Lozoraičio,
nes jai būtų buvę gaila tokio inteligentiško žmogaus. Juk suėstų
mūsų plačiaburniai, kaip Dievą myliu, suėstų! Net bažnyčioj į
minkštas mūsų tautiečių galvas pakuždom leido gandus, kad esą
ponas Lozoraitis keturias žmonas turėjo ir atvažiavo, iššvaistęs
visą Lietuvos auksą, apiplėšti paprastų darbo žmonių ir pensininkų!
Bet kaip daugiau galima apiplėšti? Dabar atėjo tokie laikai, kad
baisu ir numirti. Šitokios laidotuvių kainos! Štai jau iš ligoninės
neatsiima mirusiųjų juk kitam reikėtų viską iki paskutinio siūlo
parduoti, kad bent kiek žmogiškiau artimą palaidotų, o ką paskui
pačiam daryti plikam? Gal iš karto kapan irgi gult? Viešnia sapnuoja
mirusius, ji labai nori juos užtarti, ji ir Vilniun atvažiavus
bažnyčioj vis aukoja Mišioms už mirusiuosius. Ji purto galvą:
ne, šita valdžia nieko gero nepadarys gyviesiems. Ji tik prašo
pasakyt, kad jeigu valdžiai nemieli gyvieji, tai tegul nors mirusius
gerbia
Skaitau Gogolio Mirusias sielas kur tu šitaip leki,
Lietuva plačiaburne, kaip trikinkė, - su šitokiais vežikais, su
mirusiom ir gyvom, priblokštom sielom?.. (S.Šaltenis Pokalbiai
prieš aušrą, Vilnius, 1995). Manau, atleis skaitytojai už tokią
ilgą citatą, bet kitaip neišeina. Kaip šiandien parašyta. Tik
rašytoją aplankiusi Sibiro golgotas perėjusi tremtinė nepasakė
dar vieno dalyko. Plačiaburniai, dorodami Lietuvą, besiskelbiantys
socialiai orientuotos politikos šaukliais, paprastų žmonių gynėjais,
pirmiausia nepamiršta savųjų, anot kito rašytojo, - grupės draugų.
Antai Kalėdų išvakarėse Premjeras nusprendė dar kartą pamaloninti
ištikimiausius ir didžiai nusipelniusius savo patarėjus ir šiaip
padariusius Premjerui daug gerų darbų. Tik nežinia, kodėl tai
buvo atlikta prieš Kalėdas. Galėjo tai padaryti kiek anksčiau
minint didžiojo spalio metines. Juk daugeliui pamalonintųjų
tai kur kas didesnė šventė, buvusi anksčiau. Ir mes labiau suprastume
tą maloningą jo gestą. Taigi A.Brazauskas rėžė negailėdamas, įsakydamas
išmokėti net 60 proc. pareiginės algos dydžio premijas, kažkodėl
pavadintas priemokomis (gerai, kad ne pašalpomis socialiai remtiniems).
Kas gi tie didžiai nusipelnę? Ogi visų pirma didžiausias NATO
priešininkas patarėjas A.Juozaitis, visiems puikiai žinomas Maskvos
informacijos organų korespondentas JAV sovietmečiu Vilius Kavaliauskas,
Vyriausybės kancleris A.Z.Kaminskas, buvęs saugumo šefas, to paties
A.Brazausko pakeltas į generolus, Jurgis Jurgelis, patarėjai Salomėja
Girijotienė, Renaldas Gudauskas, Saulius Spėčius, Algirdas Vapšys,
aišku, ir Premjero spaudos atstovė Nemira Pumprickaitė. Žinoma,
60 proc. priemokų gavo ir naujoji Premjero sekretoriato vadovė,
vos spėjusi apšilti kojas, Džiuljeta Žiugždienė (Lietuvos istoriją
pagal Maskvos kurpalį perrašinėjusio Juozo Žiugždos marti). Netgi
gruodžio pradžioje pradėję darbuotis Premjero aparate V.Šidlauskienė
bei V.Naudužas, ir tie neliko nuskriausti. Pasirodo, pakanka tik
įkelti koją į buvusius LKP CK rūmus, ir tapsi ne tik elitu,
bet ir pinigais apipiltu. Apipildamas pinigais savo ištikimuosius
iš senų ir naujų laikų premjeras A.Brazauskas demonstratyviai
atkeršijo buvusiam premjerui konservatoriui Andriui Kubiliui,
kuris 1999 metų pabaigoje uždraudė mokėti premijas valdininkams.
Kaip A.Kubilius galėjo pasikėsinti į nomenklatūros užtarnautas
privilegijas! Juk tai tolygu vos ne valstybės griovimui. Ir dar
drįstama kalbėti apie lėšų taupymą. Štai VRK komisijos pirmininkas
Z.Vaigauskas giriasi, kad dėl valdančiosios daugumos sugalvotų
sudvejintų rinkimų sutaupyta net
vienas milijonas litų. O 2003
metų biudžete vien apskričių nepaprastai išpūsto aparato atlyginimams
skirta 146 mln. litų iš viso beveik 300 mln. apskričių biudžeto.
Kurgi tas žadėtas prieš Seimo rinkimus apskričių institucijų panaikinimas?
O kurgi pašalpos ar paramos tiems vargšams bedarbiams ir benamiams,
kuriais pasirūpinti žadėjo socialdemokratų Vyriausybė? Jie prisimenami
prieš rinkimus, už balsavimą paštu pamaloninami prasto alaus
plastmasiniais buteliais ar keliais litais. Rūpestis alkanaisiais
ir nuskriaustaisiais paliekamas Bažnyčiai, Caritas, gailestingiems
žmonėms. Negi elitas, gavęs tryliktąjį papildomą atlyginimą,
negalėjo skirti nors dalies tų tūkstančių vargstantiesiems?
Pasidžiaugę premijomis, neuždirbtais pinigais, gavę daugiausia
balsų savivaldybių rinkimuose, socialdemokratai neužmigo ant laurų.
Visai nesvarbu, kad jų kandidatas į Prezidento postą stipriai
prakišo. Bet juk to ir buvo tikėtasi. Tačiau, atrodo, kad neokomunistai
labiausiai patenkinti koalicijos partnerių socialliberalų ir jų
lyderio nokdaunu, nors iki šiol paulauskininkai retsykiais dar
drįsdavo spyriotis Seime, vaidindami lygiaverčius partnerius.
Tiesa, papurkštaudavo ne dėl esminių klausimų, o tik dėl šiltų
vietų. Vos pasibaigus pirmajam Prezidento rinkimų ratui, socialliberalams
buvo aiškiai pasakyta saviveikla baigėsi! O apskritai, sprendžiant
iš Premjero pareiškimo, socialliberalų, kaip partijos, dienos
jau suskaičiuotos. Mat, anot A.Brazausko, koalicija geras dalykas,
bet viena partija nepalyginamai geresnis. Taigi rengiamasi suvalgyti
ir A.Paulausko partiją, kaip buvo padaryta su A.Sakalo ir V.Andriukaičio
socialdemokratais. Išties partija, sukurta vienam žmogui, ilgai
egzistuoti negali. Gruodžio 22-osios rinkimai tą akivaizdžiai
patvirtino. Ir ne tik A.Paulausko partijos atžvilgiu.
Dėl savivaldybių rinkimų rezultatų socialdemokratai gali pagrįstai
džiūgauti. Jie kartu su K.Prunskienės ir R.Karbauskio satelitais
karaliaus Birštone, Druskininkuose, Ignalinos, Biržų, Jonavos,
Kaišiadorių, Kelmės, Kretingos, Kupiškio, netgi K.Bobelio buvusioje
tvirtovėje Marijampolėje, Mažeikių, Pakruojo, Panevėžio, Radviliškio,
Raseinių, Rokiškio, Šakių, Šiaulių (ir Šiaulių mieste), Šilalės,
Širvintų, Tauragės, Ukmergės, Vilkaviškio, Zarasų rajonuose. Visa
laimė, kad neokomunistams nepasisekė sostinėje, Kaune, Klaipėdoje,
Panevėžyje. Taigi didžiųjų miestų gyventojai pasirodė kur kas
protingesni už provincijoje gyvenančiuosius.
Labai autoritetingi politologai įspėja, kad sausio 5-ąją Lietuvos
laukia dar vienas išmėginimas. Rengiasi ateiti į Prezidentūrą
pats didžiausias per dvylika nepriklausomybės metų kailių (arba,
kaip viešai sakoma, partijų) keitėjas R.Paksas. Kaip dabar visiškai
aišku, jo rinkimų kampanija vyko pagal Rusijos scenarijų. Argumentai
lygiai tokie patys, kuriuos naudojo V.Putinas, o ypač V.Žirinovskis.
Todėl naivu būtų manyti, kad tą kampaniją organizavo jo dvaro
damos D.Kutraitė-Giedraitienė ar O.Valiukevičiūtė. Buvo pasitelkti
specialistai iš Maskvos. Tuo neabejoja rimti politikos apžvalgininkai.
Akivaizdu, kad socialdemokratai atvėrė kelią R.Paksui, kad ir
ką kalbėtų A.Brazauskas ir jo padėjėjai. Jis kur kas artimesnis
valdančiajai partijai už dabartinį prezidentą V.Adamkų. Be to,
Premjeras po pirmojo rinkimų rato be skrupulų demonstruoja savo
vienvaldystę ir tai, kad jam visiškai nesvarbu, kas taps Prezidentu.
Visai kitas dalykas, kaip pažiūrėtų į tai Europa, jeigu R.Paksas
taptų oficialiu Lietuvos valstybės vadovu. Briuselyje puikiai
žinoma apie R.Pakso partijų keitimą. Taip pat apie jo naudojamą
fašistinę simboliką. O ta simbolika ypač nepriimtina Europai.
Jeigu Prancūzija ir Austrija, būdamos ES narės, po ultradešiniųjų
Le Peno ir J.Haiderio laimėjimų, šiaip taip išsisuko ir rinkėjai
greitai atsikvošėjo, tai Lietuvai, dar stovinčiai prie ES slenksčio,
R.Pakso atėjimas būtų katastrofa.
Jau įsitikinęs savo galutine pergale R.Paksas vėl akiplėšiškai
vilioja rinkėjus, skelbiasi vos ne kryžium gulsiąs už pensininkų
interesus. Betgi kas kitas, jeigu ne jis, būdamas Premjeru, atėmė
pensijas iš dirbančių pensininkų? Dabar nė nerausdamas aiškina,
jog, neapiplėšus pensininkų, būtų žlugusi Sodra. Tai aiškus
melas. Teisinimasis, kad Sodrai būtų pritrūkę pinigų nesąmonė.
Juk visą gyvenimą sąžiningai dirbę darbininkai, gydytojai, mokytojai
gauna varganas pensijas, palyginti su buvusiais sovietinių represinių
struktūrų darbuotojais, partiniais veikėjais. O kiek yra gaunančių
po dvi, tris ar net keturias pensijas? Štai kur reikia ieškoti
rezervų. Negi R.Paksas, du kartus buvęs Premjeru, to nežinojo?
Ir dar. Pretendentas pareiškė, kad jis ir jo grupuotė nesitars
tik su tomis partijomis, kurios anksčiau turėjo ryšių su JAV bendrove
Williams International. Prie tokių jis pirmiausia nurodė Tėvynės
sąjungą, Liberalų sąjungą, moderniuosius krikščionis demokratus,
nuosaikiuosius konservatorius ir, žinoma, V.Adamkaus šalininkus.
Tad su R.Paksu lieka tik socialdemokratai, K.Prunskienė su R.Karbauskiu,
Rusų sąjunga, Pietryčių Lietuvos autonomininkai, na, ir nueinantis
užmarštin V.Šustauskas. Smagi kompanija dešiniajam R.Paksui.
Na, o jo savireklama jau peržengė visas sveiko proto ribas. Paskutiniame
reklaminiame klipe Rolandas lyginamas ne su Žirinovskiu, o su
Kolumbu, Bethovenu, netgi Einšteinu! Tik pagalvokite, kaip skamba:
R.Paksas Kolumbas! Ir to, pasirodo, dar per maža. Aišku, dar
ne paskutiniame savęs šlovinimo vaizdo klipe Kalėdų švenčių dienomis
Rolandas pasirodė televizorių ekranuose ant balto žirgo su riterio
šarvais. Tik tie šarvai kaip rusų Iljos Muromiečio. Tai dar kartą
įrodo, kas yra tų klipų kūrėjai. Tie patys, kurie beveik lygiai
taip pat kūrė V.Putino rinkimų klipus. Štai ir atsiskleidė visos
lakūno kortos: tarsis ir bendradarbiaus tik su tais, kas atvedė
į Mažeikius Rusijos kompaniją Jukos. Atvedė kur kas blogesnėmis
sąlygomis Lietuvai nei Williams. Tą akivaizdžiai rodo faktas,
jog per devynis 2002 metų mėnesius Mažeikių nafta patyrė 174,8
mln. litų nuostolį 6,8 proc. didesnį nei 2001 metais tuo pat
metu. O pagal Lietuvos apskaitos principus, bendrovės audituotas
nuostolis 2002 metais buvo 269,4 mln. litų (2001 m. per tą laikotarpį
nuostoliai buvo beveik dvigubai mažesni - 151,9 mln. litų).
Aišku, R.Paksas ir jo įvaizdžio kūrėjai, nukopijavę V.Putino ir
V.Žirinovskio įvaizdžių kūrimo klišes, žino, ką daro. Jie puikiai
išmano apie trumpą nemažos dalies rinkėjų atmintį, kurią būtų
galima pavadinti politine skleroze. Galima priminti dar vieną
gerą R.Pakso darbą jam būnant Premjeru. Kai 1999 metais bendrovė
Lietuvos energija pasiūlė visą Baltarusijos 200 mln. litų skolą
už pateiktą elektros energiją grąžinti mazutu, dešiniosios R.Pakso
rankos, buvusio ūkio ministro E.Maldeikio, sudaryta komisija atmetė
šį pasiūlymą. Neva baltarusiško mazuto kaina buvo per didelė (58
JAV doleriai už toną). Tačiau netrukus tais pačiais metais Vilniaus
ir kitų miestų savivaldybės mazutą iš Baltarusijos pirkdavo dvigubai
brangiau jo kaina siekė 120 JAV dolerių už toną. Beje, už tokią
kainą valstybinėms įmonėms tais metais mazutą pardavė Panevėžio
bendrovė Ksilenas, įvardijama kaip Lietuvoje žiauriausios tulpinių
grupuotės priedangos firma. Todėl nereikia stebėtis žiniasklaidos
pranešimais, jog prieš keletą mėnesių R.Pakso gerbėjai Panevėžyje
ūžė kavinėje, priklausančioje vienam tulpinių lyderių.
Pabaigai dar dėl to ūžimo. TV-4 laidos Sąmokslo teorija vedėjas
A.Klevečka pusiau rimtai, pusiau juokais sakė, jog dėl užsitęsusio
švenčių maratono ir linksmybių R.Pakso elektoratas paprasčiausiai
nebeturės sveikatos ateiti balsuoti. Tuo labiau kad dovanos jau
išsidalytos. Reikia tikėtis.
Petras KATINAS
© 2003 "XXI amžius"