XXI amžius

Ar reikia labai bijoti?

Mes jau ne kartą labai bijojome prieš ne vienerius atrodžiusius lemtingus rinkimus. Bijojome A.Brazausko ir LDDP piramidės. Manėme, kad naikins nepriklausomybę ir grąžins į Rusiją arba neleis išeiti. Tartum neįvyko – nepriklausomybė tęsiasi, net priėmimo į NATO A.Brazauskas tada paprašė. Bijojome A.Paulausko ir jam tada mestų gausių pinigų. Tąsyk mūsų nerimas buvo vaisingas, ir A.Paulausko neišrinko. O jis rodėsi grėsmingas, ypač prieš Seimo rinkimus, nes kurstė žmones prieš NATO, prieš lėšas krašto apsaugai. Po Seimo rinkimų jis gavo nemažų pareigų, o buvęs jo grėsmingumas blėsta, ir visos lėšos savo vietoje pasiliko.
Ima rodytis, kad visi tie bauginimai skirti tik laimėti nepatriotiškos visuomenės dalies balsams, o veiksmai – tokie, kaip reikia, ir ne pačių veikėjų nulemti.
R.Paksas dabar žingsniuoja su antivakarietiška retorika, vis “Williams” pamosuodamas. Antivakarietiška ir kartu antilietuviška, nes tempia visas kosmopolitines atliekas, kiek kur jų pajėgia rasti, iš Rytų ir Vakarų į Lietuvą, čia darydamas sąšlavyną. Jeigu bus išrinktas, o grėsmė rimta, ar bus toks darbas tęsiamas, ar ir vėl vyksta tik nesupratingųjų piktavalių apgaudinėjimas?
Gali būti visaip. Gali būti tęsiamas, nes šitas darbas lėtas, tautą ir valstybę pamažu naikinantis. Su Lietuva pasirinktas toks veiklos modelis. Ne staigus sunaikinimas, o marinama ji lėtai. Lietuva vis labiau turi imti nenorėti pati savęs, tada jos savaime ir neliks. Šitas būdas turi ne tik blogumų. Kai lėtai naikinama, yra laiko prisitaikyti ir surasti galimumą egzistuoti ir tokiame naikinimo fone. O blogumas tas, kad lėto naikinimo galima nepastebėti ir išnykti kaip hipnotizuotiesiems.
Mes renkamės kelią: suprasti, matyti ir pasipriešinti, bent rūpesčių mus naikinantiems padaryti ar išnykti neskausmingai to nė nepastebėjusiems – tai būtų nauja eutanazijos rūšis.

Gražina TRIMAKAITĖ
Marijampolė