Atnaujintas 2003 m. sausio 3 d.
Nr.1
(1105)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė ir pasaulis
Nuomonės
Ora et labora
Darbai
Visuomenė
Atmintis
Laikas ir žmonės
Lietuva
Pasaulis
Mums rašo


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Diktatorius supyko

Baigiantis metams, Irako diktatorius Sadamas Huseinas iškrėtė nemalonią staigmeną Maskvai, nutraukdamas jau pasirašytą kontraktą su Rusijos kompanija „Lukoil“. Įdomu, jog dar iki kontrakto su „Lukoil“ nutraukimo Irakas net du kartus bandė šantažuoti Prancūzijos naftos kompaniją „Total“. Visais atvejais Bagdadas siekė priversti užsienio naftos kompanijas pradėti naftos verslovių eksploataciją ir naujų verslovių kūrimą dar iki tol, kol bus nutrauktos tarptautinės sankcijos S.Huseino režimui. Tačiau tokie naftos gigantai kaip „Lukoil“ ar prancūzų „Total“ ir norėdami negalėjo su tuo sutikti. Bandymas nepaisyti Jungtinių Tautų sankcijų sukeltų šioms kompanijoms milžiniškų nuostolių.
Rusijos vyriausybė aiškiai nepatenkinta ir suerzinta tokiu buvusio faktiško Maskvos sąjungininko sprendimu, nors bandoma teigti, jog nieko baisaus neatsitiko. Rusijos užsienio reikalų ministras Igoris Ivanovas netgi pareiškė, kad Bagdado sukeltos problemos dėl naftos kompanijos „Lukoil“ veiklos Irake neturės įtakos Rusijos politikai Irako atžvilgiu. Tai, žinoma, netiesa. Juk „Lukoil“ pasirašytas kontraktas eksploatuoti vieną didžiausių Irako naftos telkinių Vakarų Kurne buvo keturių milijardų dolerių vertės. O tokie pinigai nesimėto.
Tuo tarpu aukšti Kremliaus pareigūnai neslepia, jog toks Irako sprendimas dėl kontrakto nutraukimo su „Lukoil“ yra S.Huseino kerštas Maskvai už tai, kad ji palaikė JT Saugumo Tarybos sprendimą pasiųsti į Iraką tarptautinius ginkluotės inspektorius bei ekspertus. Vienas labai aukštas Kremliaus pareigūnas, kalbėdamasis su Rusijos politikos apžvalgininkais Dmitrijumi Makarovu ir Tatjana Netreba, pažymėjo, jog toks Irako valdžios žingsnis faktiškai atima iš Rusijos svarbų argumentą, prieštaraujant galimai amerikiečių karinei akcijai prieš Iraką. „Dabar Rusija privalo atidžiau pažvelgti į santykius su Bagdadu. Palaikyti Iraką galima tik turint kokių nors svarbių interesų. O dabar S.Huseinas mums nebereikalingas“, - teigė minėtas aukštas Kremliaus pareigūnas.
Tad kurgi slypi pagrindinė priežastis, kad S.Huseinas tiesiog spjovė į veidą Rusijai? Yra įvairių nuomonių. Tarp jų ir gana įdomių. Štai kai kurie Vakarų laikraščiai rašo, jog negalima atmesti galimybės, kad S.Huseinas gavo kažkokias slaptas garantijas iš JAV dėl savo ateities. O amerikiečiai esą įsijungė į tą žaidimą, siekdami išstumti Rusijos naftininkus iš Irako dar iki amerikiečių ginkluotųjų pajėgų įžengimo į Iraką. Esą Vašingtonas specialiai organizavo šią intrigą, kas norom nenorom verčia Maskvą atsisakyti nuo S.Huseino rėmimo, tuo pačiu susilpninant Rusijos pozicijas ne tik Irake, bet ir visame arabų pasaulyje.
Kitas dalykas, Maskvoje būgštaujama, kad Irako diktatorius gali ir toliau didinti konfrontaciją su Maskva, nutraukdamas kontraktus ir su kitomis Rusijos kompanijomis, turinčiomis savo interesų Irake. Neatmetama galimybė, kad tokiu būdu „Bagdado vagies“ režimas oficialiai atsisakys mokėti Rusijai skolas, kurios siekia net aštuonis milijardus dolerių.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija