Vasario
16-oji neišsenkantis tautos stiprybės šaltinis
Sukanka 85-eri metai nuo Lietuvos
Nepriklausomybės Akto paskelbimo. Švęsdami šią sukaktį, atsigręžkime
į savo tautos istoriją ir prisiminkime, kokį pėdsaką nuolatos
besikeičiančių įvykių tėkmėje paliko Vasario 16-oji lietuvių
vienybės bei kovos dėl laisvės simbolis.
Nepriklausomos ir stiprios valstybės siekis, susiformavęs lietuvių
sąmonėje XIII amžiuje, buvo įgyvendintas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje,
kurios galybė suklestėjo Vytauto Didžiojo laikais. Tačiau po trečiojo
LietuvosLenkijos padalijimo, įvykusio XVIII amžiuje, Lietuva
ilgam neteko savo valstybingumo. Tautos sąmoningumą pažadino tik
XIX amžiuje prasidėjęs nacionalinio atgimimo sąjūdis, neleidęs
užgesti savarankiškos valstybės atkūrimo idėjai ir atvedęs Lietuvą
prie nepriklausomybės slenksčio.
Šis sąjūdis aktyvią organizacinę formą įgavo Pirmojo pasaulinio
karo metu. 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje įvykusioje Lietuvos
visuomenės veikėjų konferencijoje buvo nuspręsta pradėti Lietuvos
valstybės atkūrimo darbus. Buvo išrinkta dvidešimties asmenų Lietuvos
taryba (LT), kuri 1918 m. vasario 16 d. , apie 12 val. 30 min.,
ir paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą. Dokumente
pažymima, kad LT skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais
pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą
valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę
su kitomis tautomis. Nepriklausomybės aktas pasirašytas Vilniuje,
Didžiojoje g. 30 (dabar Pilies g. 26), Lietuvių komiteto nukentėjusiems
nuo karo šelpti būstinėje. Istoriniam posėdžiui pirmininkavo Aušros
įkūrėjas, nacionalinio atgimimo patriarchas dr. J.Basanavičius.
Aktą pasirašė LT nariai: J.Basanavičius, K.Bizauskas, M.Biržiška,
S.Banaitis, P.Dovydaitis, S.Kairys, P.Klimas, D.Malinauskas, V.Mironas,
S.Narutavičius, A.Petrulis, J. Šaulys, K.S. Šaulys, J.Šernas,
A.Stulginskis, A.Smetona, J.Smilgevičius, J.Staugaitis, J.Vailokaitis
ir J.Vileišis.