|
Ar
rinkimų sistemos pakeitimas išgydytų politinio gyvenimo piktžaizdes?
Lietuvoje eilinį kartą siūloma
taisyti rinkimų sistemą. Inicijuojamas referendumas, kuriame siūloma
keisti Seimo rinkimų tvarką. Panašių iniciatyvų būta ir praeityje.
Jos nepavyko ir, atrodytų, neverta daug dėmesio skirti V.Uspaskich
ir jo bendraminčių idėjoms aptarinėti. Deja, viskas daug pavojingiau,
nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pirmiausia jau per Prezidento rinkimus
įsitikinome didelių pinigų galia kurti rinkėjams patrauklias iliuzijas.
Įdėmiau pažvelkime į žmonių, kurie remia rinkimų sistemos pataisas,
pavardes. Dauguma jų labai turtingi žmonės. Galbūt jie nėra patyrę
politikai, tačiau verslo pasaulyje jaučiasi kaip žuvys vandenyje.
Prie klausimo kodėl Lietuvos oligarchams svarbu pakeisti rinkimų
sistemą, grįšiu kiek vėliau.
Dar vienas dalykas Lietuvos politiniame gyvenime tikrai netrūksta
piktžaizdžių. Politinės partijos neatlieka tos misijos, kurią
turėtų atlikti demokratinėje visuomenėje, pilietinės struktūros
vis dar negyvybingos, visuomenėje vyrauja tik trečiajame pasaulyje
analogus turinti turtinė nelygybė. Prezidento rinkimai aiškiai
parodė, jog didelė Lietuvos gyventojų dalis ilgisi tvirtos rankos,
netiki dabartiniu politiniu elitu. Pastarasis savo ruožtu gyvena
dramblio kaulo bokšte ir visiškai neįsivaizduoja realios padėties
visuomenėje. Labai tikėtina, kad tokioje situacijoje V.Uspaskich
kvietimas suduoti mirtiną smūgį politinėms partijoms, tariamai
suteikti žmonėms didesnę pasirinkimo galimybę gali tapti patraukliu
masalu. Deja, socialinių negandų gydymas, kurį šiandien siūlo
Lietuvos oligarchai, yra žalingesnis už pačią ligą.
|
|
Maištautojai
Demokratija leidžia viską, ko nedraudžia
įstatymas. O jei tu esi Seimo narys, juolab kokio komiteto pirmininkas,
demokratija suteikia eiliniam piliečiui nepasiekiamas teises. Įstatymas
draudžia valstybėje maištauti, kelti ginkluotą pasipriešinimą. Tačiau
jei pasipriešinimas neginkluotas, - maištauk į valias. Antai, kai
Burokevičius ir Jarmalavičius organizavo ginkluotą maištą, juos
pasodino už grotų, o štai Viktoras Uspaskich ir Rolandas Pavilionis
patys maištauja, valstybėje kelia sumaištį, tačiau be ginklo, ir
jiems nieko. Užsidėję geradarių kaukes, be abejonės, paskatinami
Rytų kaimynės, jie iš tikrųjų veikia prieš valstybę, kenkia jos
pozityviai raidai. Dešimtmečius mulkinta visuomenė iš inercijos
leidžiasi mulkinama; jei trūksta duonos, tai nors reginių geidžia
turėti. Todėl ir tarpsta tokie maištautojai. Iš savanaudiškų paskatų
jiems atveria duris radijo ir televizijos komersantai, organizuoja
jų pasirodymus koridose ir frontuose, laikraščiai spausdina
spalvotus jų atvaizdus. Neišsivadavusiai iš raudono rūko liaudžiai
į akis pučiama migla.
|
|