Atnaujintas 2003 m. vasario 14 d.
Nr.13
(1117)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Lietuva
Pasaulis
Valstybė ir bažnyčia
Katalikų bendruomenė
Viltis
Laikas ir žmonės
Žvilgsnis
Istorijos vingiai
Aktualijos
Nuomonės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Marijampolės dekanate

Jaunimo iš Maskvos viešnagė

Marijampolė. Vasario 3-4 dienomis mieste lankėsi keli katalikiško jaunimo iš Maskvos atstovai, daugiausia – įvairių specialybių studentai. Juos lydėjo kunigas Aleksandras Sevastynovičius. Šis kunigas yra Šv. Liudviko parapijos vikaras, atsakingas už jaunimo sielovadą. Kartu su svečiais iš Maskvos buvo ir kunigas Česlavas Pavliukevičius, prieš seminariją studijavęs Kauno politechnikos institute, o dabar dirbantis klebonu Roso parapijoje Gardino apskrityje (Baltarusija).
Vasario 4 dienos rytą svečiai kartu su klierikais dalyvavo šv. Mišiose Vilkaviškio vyskupijos kunigų seminarijoje ir jų metu pagiedojo keletą giesmių. Per pamokslą kun. A. Sevastynovičius džiaugėsi šviesiais įspūdžiais, kuriuos jam nuo vaikystės paliko Lietuva. Gimęs Baltarusijoje, tik už aštuonių kilometrų nuo Lietuvos sienos, jis šį kraštą prisiminė kaip čia pat esantį kitokį pasaulį, kuriame galima įsigyti ne tik to, kas reikalinga buičiai, bet ir lengvai pasiekti katalikų kunigus, priimti sakramentus. Ir dabar, atvykus iš Maskvos į Vilnių, į akis krinta bažnyčių gausa, tarsi akivaizdus Dievo artumo ženklas. Šios Viešpaties artumą primenančios šventovės žadina tikinčiojo širdyje viltį, kviečia įsiklausyti į Dievo balsą ir jam paklusti. Kun. A. Sevastynovičius su dėkingumu prisiminė dabartinėje jo parapijoje Maskvoje, Malaja Lubiankos gatvėje, dirbusius lietuvius kunigus: tėvą Stasį Mažeiką, MIC, vėliau – Praną Račiūną, MIC.
Po šv. Mišių klierikai svečiams iš Maskvos padovanojo vaškinę žvakę, kurią kun. A.Sevastynovičius žadėjo uždegti reguliariai vykstančiuose katalikiško jaunimo susitikimuose. Savo ruožtu svečiai Vilkaviškio vyskupijos kunigų seminarijos bibliotekai paliko Maskvos arkivyskupo metropolito Tadeušo Kondrusievičiaus knygą „Vesna vozroždenija“ („Atgimimo pavasaris“). Šis 2001 metais išėjęs 448 puslapių leidinys yra skirtas Katalikų Bažnyčios struktūrų Rusijoje atstatymo dešimtmečiui. Jame atsispindi per tą laiką šios Bažnyčios nueitas kelias, sudėti arkivyskupo ganytojiški laiškai, pamokslai ir kiti tekstai. Svečiai iš Maskvos Lietuvoje dar aplankė Vilnių, Trakus ir Kauną.


Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio dekanate

Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas diakonu pašventintam Andriui Šukiui įteikia Evangelijų knygą

Apsivilkęs Jėzaus Kristaus meile

Miežiškiai. Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas diakonu pašventino seminaristą Andrių ŠUKĮ. Tai Viešpaties dovana ne tik Miežiškių ir Velykių parapijų žmonėms, bet ir visos Panevėžio vyskupijos tikintiesiems.
Diakonas Andrius apsivilko Jėzaus Kristaus rūbą, kad galėtų, anot kunigo Alfonso Lipniūno, savo sieloje gyventi džiaugsmo šventę.
Štai keletas minčių apie kvietimą, atsiliepimą, tarnystę…


Telšių vyskupijoje

Klaipėdos dekanate

Universitetams - nauji tikslai

Klaipėda. Universiteto Katechetikos katedra ir Vilniaus akademinės sielovados centras sausio 23 dieną Klaipėdos universitete (KU) surengė konferenciją „Bažnyčia ir universitetas: akademinės sielovados perspektyvos 2003“, kurioje dalyvavo aukštųjų mokyklų kapelionai, dėstytojai, Telšių vyskupas Jonas Boruta, VDU Teologijos fakulteto dekanas mons. V.Vaičiūnas, kiti asmenys.
Vyskupas J.Boruta priminė popiežiaus Jono Pauliaus II mintį apie žmonių situaciją universitetuose, jų misiją, nes šalia profesinių žinių čia teikiama platesnė pasaulio samprata. Pasak KU senato pirmininko prof. S.Vaitiekūno, dėstytojams reikia peržengti barjerą ir gilintis į sielovados reikalus, nes Bažnyčia ateina į universitetą, prisideda prie akademinio jaunimo ugdymo.
Pagrindinį pranešimą „Europos universitetai: 2003 m. akademinės sielovados dabartis ir perspektyvos“ bei „Romos 2003 m. simpoziumo „Bažnyčia ir universitetas Europoje“ (pristatymas)“ skaitė kun. doc. dr. Arvydas Ramonas, KU Katechetikos katedros vedėjas. Jis aptarė keturis universitetų modelius - vokiškąjį Humboltų (mokslinis žmogaus ugdymas, tobulinimas bei individo laisvė - tai mokslo ir švietimo modelis). Napoleoniškasis - valstybinis universitetas, kuriame vyrauja pragmatizmas, netenkama autonomijos. Angliškasis modelis - mokslas garantuotas privilegijuotai klasei, svarbi universitetų autonomija. Kaip naujas variantas įkurtas Londono universitetas rėmėsi vokiškuoju modeliu: sujungtas mokslo elitas ir tiriamasis darbas. Amerikietiškasis modelis - britiškojo ir vokiškojo mišinys.