Telšių vyskupijoje
Klaipėdos dekanate
Universitetams - nauji
tikslai
Klaipėda. Universiteto Katechetikos
katedra ir Vilniaus akademinės sielovados centras sausio 23 dieną
Klaipėdos universitete (KU) surengė konferenciją Bažnyčia ir
universitetas: akademinės sielovados perspektyvos 2003, kurioje
dalyvavo aukštųjų mokyklų kapelionai, dėstytojai, Telšių vyskupas
Jonas Boruta, VDU Teologijos fakulteto dekanas mons. V.Vaičiūnas,
kiti asmenys.
Vyskupas J.Boruta priminė popiežiaus Jono Pauliaus II mintį apie
žmonių situaciją universitetuose, jų misiją, nes šalia profesinių
žinių čia teikiama platesnė pasaulio samprata. Pasak KU senato
pirmininko prof. S.Vaitiekūno, dėstytojams reikia peržengti barjerą
ir gilintis į sielovados reikalus, nes Bažnyčia ateina į universitetą,
prisideda prie akademinio jaunimo ugdymo.
Pagrindinį pranešimą Europos universitetai: 2003 m. akademinės
sielovados dabartis ir perspektyvos bei Romos 2003 m. simpoziumo
Bažnyčia ir universitetas Europoje (pristatymas) skaitė kun.
doc. dr. Arvydas Ramonas, KU Katechetikos katedros vedėjas. Jis
aptarė keturis universitetų modelius - vokiškąjį Humboltų (mokslinis
žmogaus ugdymas, tobulinimas bei individo laisvė - tai mokslo
ir švietimo modelis). Napoleoniškasis - valstybinis universitetas,
kuriame vyrauja pragmatizmas, netenkama autonomijos. Angliškasis
modelis - mokslas garantuotas privilegijuotai klasei, svarbi universitetų
autonomija. Kaip naujas variantas įkurtas Londono universitetas
rėmėsi vokiškuoju modeliu: sujungtas mokslo elitas ir tiriamasis
darbas. Amerikietiškasis modelis - britiškojo ir vokiškojo mišinys.
Dabar kuriama ir vystoma Europos universitetų bendra erdvė iki
2010 metų. Europoje šiuo metu studijuoja 12 mln. studentų, pagal
programas Erasmus ir Socrates studentų mobilumas per 2002
metus pasiekė milijoną. Siekiama aukštąjį mokslą internacionalizuoti
bei harmonizuoti. Ir krikščionybė tampa vienijančiu veiksniu.
Akademinės sielovados uždavinys - mokyti, kuriant bendrą erdvę
Europos Sąjungoje, būti kartu skirtingų valstybių, kultūrų, politinių
ir religinių įsitikinimų bei mentaliteto žmonėms. Žmonės vėl bando
rasti atsakymus į amžinuosius klausimus apie Dievą, gyvenimo prasmę.
Šie klausimai sprendžiami nepakankamai ir fragmentiškai, atsiribojant
nuo universiteto visumos. Krikščionybė bet kokioje situacijoje
pajėgi suvokti fragmentiškumą ir žino atsakymus į tuos iššūkius.
Jei kiltų klausimas apie ES nukrikščionėjimą, atsakymas būtų paprastas:
Kristų reiktų skelbti iš naujo - lyg nieko nebūtų atsitikę. Krikščionybės
skelbiama tiesa nebijo dialogo, sutampa su meile, todėl pagrindinės
universiteto sielovados gairės tokios: Evangelija vėl skelbiama
Europoje; Evangelija skirta visiems, nepaisant įsitikinimų, pabrėžiamas
ekumenizmas ir tarpreliginis dialogas; universitetų pašaukimas
ES yra kultūrinis - ne politinis, ne finansinis. Šios sielovados
prioritetas - ne tik studentai, bet ir dėstytojai, nes jie čia
nuolat dirba.
Europos vyskupų konferencija 2002 metais nusprendė vienyti Europos
universitetų sielovadą ir pasiūlė sukviesti tarptautinį simpoziumą
Romoje.
Kun. Antanas Saulaitis, SJ, apžvelgė Vilniaus universitetinės
sielovados perspektyvas, įvardijo nuveiktus darbus: stotelės bendrabučiuose,
Vaikų dienos centras, pasirenkami dvasingumo bei krikščioniškos
kultūros kursai studentams.
Apie Vilniaus pedagoginį universitetą (VPU) pasakojo Jūratė Laurinavičiūtė.
VPU prieš pusmetį atidaryta antra stotelė. Ateinantys studentai
siekia dvasinio brendimo, stengiasi augti tikėjime, atskleidžia
savo talentus ir sugebėjimus. Ateityje reikėtų, kad dvasingumo
stoteles įkurtų visuose bendrabučiuose, vasarą rengti rekolekcijas
dėstytojams.
Apie Marijonų talkininkų centrą (MTC) kalbėjo centro bendradarbė
Birutė Briliūtė. Šis centras įsikūręs Kaune, kur daug aukštųjų
mokyklų ir jaunimo. MTC nepavaldus ir nesusijęs su universitetais,
lankomas savanoriškai, jo sielovadinės programos pasiekia žmones
ir aukštojoje mokykloje, ir po jos.
Kun. dr. Algis Baniulis, SJ, daug kalbėjo apie kapeliono vaidmenį
universitete.
Dr. Arūno Baublio pranešimo Liuteroniškosios (evangeliškosios)
sielovados bruožai pagrindinės mintys tokios: svarbu išlaikyti
bendrų tikslų ir siekių liniją aukštojoje mokykloje; atsargiai
vertinti naujus judėjimus, nes dažnai prasiskverbia paribio
grupės. Liuteroniška sielovada reikalauja studento vidinės motyvacijos,
puoselėti konfesinį identitetą be konfesinės klausofobijos. Beje,
abi KU krikščioniškos katedros daug renginių rengia bendrai.
Po diskusijų kun. dr. A.Ramonas pasiūlė suburti iniciatyvinę grupę,
galinčią kreiptis į Rektorių konferenciją dėl kapelionų pareigybės
įvedimo universitetų statutuose. Grupę sudaro: dr. A.Ramonas,
mons. V.Vaičiūnas, prof. P.Sirvydas, prof. S.Vaitiekūnas, dr.
A.Baublys, doc. A.Stasiulevičiūtė. Ši grupė formuos akademinę
sielovados tarybą, tarpkonferenciniu laikotarpiu palaikančią ryšius
su Rektorių konferencija.
Norintys dalyvauti konferencijoje Bažnyčia ir universitetas Europoje
ir gauti daugiau informacijos, rašykite el. paštu: ramonasarvydas@takas.lt.
Danguolė MISIUKONIENĖ
© 2003 "XXI amžius"