XXI amžius

Vašingtonas nutraukė paskutinius kontaktus su Iraku

JAV nutraukė paskutinius dar egzistavusius diplomatinius kontaktus su Iraku. Iki šiol JAV interesams Irake atstovavo Lenkijos ambasadoje veikęs Amerikos interesų padalinys. Dabar jis naikinamas. Kaip žinoma, Lenkijos žvalgai po 1991 metų Persijos įlankos karo sugebėjo slapčia išgabenti iš Irako keliolika amerikiečių, kuriems grėsė netgi mirties bausmė.
Šis Vašingtono žingsnis rodo, kad JAV prarado visas viltis dėl „Bagdado vagies“ – diktatoriaus Sadamo Huseino miglotų pažadų, neva jis ketina glaudžiau bendradarbiauti su JT ginkluotės inspektoriais ir net žada leisti JAV žvalgybos lėktuvų skrydžius virš Irako teritorijos. Nors tradicinėje tarptautinėje Miuncheno konferencijoje saugumo klausimais, kurioje dominavo Irako problemos, JAV gynybos sekretorius Donaldas Ramsfeldas neatmetė galimybės išvengti karo su Iraku, tačiau čia pat pridūrė, kad visos galimybės jau išsemtos, ir stebėjosi Jungtinių Tautų, ypač kai kurių Saugumo Tarybos narių pozicija visokiais būdais vilkinant pritarimą dėl griežtų priemonių Irakui nuginkluoti. Savo ruožtu Vokietijos užsienio reikalų ministras Joška Fišeris teigė, kad visa Europa neremia galimos karinės intervencijos Irake, nepaisant to, kad šiuo klausimu aštuonių šalių lyderiai, kaip ir vadinamojo Vilniaus dešimtuko valstybės, palaiko JAV. J.Fišeris dėstė, jog tai nieko nereiškia, nes esą tų šalių visuomenės dauguma smerkia Amerikos ir Didžiosios Britanijos galimą Irako puolimą.
Nors oficialiai nieko nebuvo pranešta, tačiau Vokietijos žiniasklaida skelbia, jog rytoj Vokietija ir Prancūzija turi paskelbti planą, kaip reikia naujai išspręsti Irako problemą. Esą pagal tą planą Berlynas ir Paryžius siūlo įvesti į Iraką Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgas, tuo pačiu suteikiant JT ginkluotės inspektoriams daugiau laiko savo misijai vykdyti. Vokietija tvirtina esanti pasirengusi, kad ir jos kariai dalyvautų tokioje misijoje.
Tačiau, pasirodžius tokiems pranešimams, Prancūzijos vyriausybės atstovas sakė, jog Paryžius nieko nėra girdėjęs apie panašų planą, o jeigu toks ir yra, tai tik Vokietijos, o ne bendras Berlyno ir Paryžiaus planas. Berlyne, kaip teigiama, pagal ankstesnį susitarimą praėjusį savaitgalį viešėjo Rusijos prezidentas V.Putinas. Oficialiai jis buvo atvykęs dalyvauti atidarant Vokietijos-Rusijos kultūrinių susitikimų centrą. Tačiau susitikime su kancleriu G.Šrioderiu daugiausia dėmesio buvo skirta Irako problemai. Kaip pranešama, abiejų šalių pozicijos tuo klausimu sutampa. Iš Berlyno V.Putinas išvyko į Paryžių. Todėl daromos išvados, kad Maskva, Berlynas ir Paryžius derina vieningą poziciją dėl galimo Irako puolimo. Tos pozicijos ir dabar iš esmės sutampa. Pačioje Rusijoje politikai ir ekspertai nepaliauja prognozuoti, kaip gali paveikti Rusijos ekonomiką, ypač naftos kainą, galimas Irako puolimas. Buvęs Rusijos premjeras Sergejus Stepašinas pareiškė, jog dar šiais metais naftos kainos pasaulinėje rinkoje gali nukristi iki 12-15 JAV dolerių už barelį. Kaip sakė S.Stepašinas, jau sudaryta vyriausybinė komisija, kuri per mėnesį turi apgalvoti, kokių biudžetinių išlaidų Rusija turės atsisakyti. Tai reiškia, jog Maskvoje neabejojama, kad Irako puolimas įvyks netrukus.
Rusijos naftos informacijos agentūros vyresnysis ekspertas Ivanas Gogolevas pabrėžė: „Jeigu amerikiečiams pavyks greitai susitvarkyti su S.Huseinu, tai naftos kaina iš tiesų gali nukristi iki 15-16 dolerių už barelį (dabar 30-31 doleris). O Rusijos biudžetui naftos eksportas – pagrindinis įplaukų šaltinis. Tačiau Rusijos vidaus ir užsienio politikos programų tarybos direktorius Andrejus Fiodorovas pažymėjo, jog sėdėjimas vien ant „naftos adatos“ ekonomikai neduoda nieko gera. Anot A.Fiodorovo, karui pasibaigus, į Iraką su savo didžiuliais pinigais ateis amerikiečiai, ir rusų naftos kompanijos Irake vargu ar atlaikys jų konkurenciją, todėl rusų kompanijoms teks pasitraukti iš Artimųjų Rytų ir pamiršti apie planus įsiveržti į JAV naftos rinką. „Dar daugiau, mes prarasime ir dalį Europos rinkos“, - teigė A.Fiodorovas. Tačiau, pasak jo, pats pavojingiausias dalykas, kuris gali atsitikti, - tai psichologinis poveikis rusų visuomenei. Po 1998-ųjų krizės rusai tvirtai įsisąmonino, jog naftos kainos glaudžiai susijusios su krizėmis. Todėl Rusijos centrinis bankas labai susirūpinęs, jog, sumažėjus pasaulinėms naftos kainoms, žmonės masiškai pradės atsiiminėti savo indėlius, kurių dauguma laikomi JAV doleriais. Tai sukeltų nenuspėjamas pasekmes, panašias į 1998 metų krizę.
Rusijos politikos apžvalgininkas Dmitrijus Makarovas pateikė įdomų klausimą Dmitrijui Saimsui, Vašingtone vertinamam kaip autoritetingiausiam specialistui Rusijos ir kitų pokomunistinių valstybių klausimais. „Rusijos kompanijos, sudariusios kontraktus su Iraku dėl naftos telkinių eksploatavimo bei modernizavimo, baiminasi, jog po Irako pralaimėjimo šie kontraktai bus nutraukti. Kiek realūs tokie būgštavimai?“ - klausė D.Makarovas. D.Saimsas atsakė nedvejodamas: „Tokie būgštavimai visiškai pagrįsti. Jeigu į valdžią Bagdade ateis S.Huseinui priešiškas režimas, tai kam jam laikytis priešo pasirašytų kontraktų? Todėl Rusija turi paremti JAV poziciją Irako atžvilgiu ir tuo pačiu garantuoti savo interesų išsaugojimą Irake. Rusijai reikia nedelsiant prisijungti prie amerikiečių, britų ir kitų šalių koalicijos prieš dabartinį Irako režimą, o ne stoviniuoti šalikelėje“.
Paskutiniais pranešimais iš Londono, artimiausiu metu JAV ir Didžioji Britanija ketina pateikti S.Huseinui paskutinį ultimatumą: per 48 valandas pasitraukti iš Bagdado. To nepadarius, prasidės karinė ataka. O kad atakai rengiamasi, rodo dar vienas faktas. Į Persijos įlankos regioną atskrido dar keli JAV lėktuvai F-113, kurių negali pastebėti radiolokacinės sistemos. Tokie lėktuvai atliko labai svarbų vaidmenį sutriuškinant Irako armiją 1991 metų Persijos įlankos kare.

Petras KATINAS