Įtampa didėja

Nepritardamos JAV politikai Irako atžvilgiu, Vokietija, Prancūzija ir Belgija metė dar vieną iššūkį Jungtinėms Valstijoms. Šios šalys atmetė Vašingtono prašymą, kad NATO suteiktų pagalbą, taip pat ir karinę, Aljanso narei Turkijai galimo karo Irake atveju. Tuo pačiu šios šalys prieštaravo ir NATO generalinio sekretoriaus Džordžo Robertsono panašiai iniciatyvai. Be abejonės, kad toks žingsnis, ką pripažino ir JAV prezidentas Dž.Bušas, sukelia NATO viduje ne tik pasitikėjimo krizę. Tokią antiamerikietišką Vokietijos, Prancūzijos ir Belgijos politiką palaiko dar viena Aljanso narė Graikija, dabar pirmininkaujanti Europos Sąjungai. Neseniai Graikijos gynybos ministras pareiškė, jog didžiausias Graikijos priešas yra kita NATO narė Turkija. Todėl ji, anot Graikijos ministro, ir dislokavusi Kretos saloje galingas rusų gamybos raketas, ir leidusi suprasti, kad jų ketina įsigyti dar daugiau. Pažymėdamas, jog Graikija savo karinėms išlaidoms skiria daug daugiau nei kitos ES valstybės, Graikijos gynybos ministras ragino skubiau kurti vadinamąsias Europos saugumo pajėgas, įtraukiant į šį procesą ir Rusiją. Kaip žinoma, tokiems planams pritaria Maskva. Tokios pajėgos būtų iššūkis ne tik Jungtinėms Valstijoms, bet ir NATO.
Tiesa, Amerikoje ir Europoje yra ir tokių politikų, kurie skelbia, jog nereikia kreipti pernelyg didelio dėmesio į prieštaravimus NATO viduje, nes anksčiau ar vėliau Berlynas, Paryžius ar Briuselis suvoks, kad nesutarimai su Vašingtonu nieko gero neduoda. Tokie politikai cituoja Vilniaus dešimtuko (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Bulgarijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos, taip pat Albanijos, Kroatijos) bendro pareiškimo dalį, kurioje sakoma, jog „dabartinis Sadamo Huseino režimo keliamas pavojus reikalauja vieningo demokratinių valstybių bendruomenės atsako“. Vilniaus dešimtuko šalys taip pat kviečia JT Saugumo Tarybą imtis reikalingų ir tinkamų veiksmų, atsakant į Irako keliamą grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui. Kai kurie Vokietijos ir Prancūzijos laikraščiai Vilniaus dešimtuko pareiškimą, paremiant JAV, jau ironiškai pavadino „balsu, šaukiančiu tyruose“. Atseit ko tie mažiukai purkštauja. Juk viskas sprendžiama ne kokiame Vilniuje, o Berlyne ir Paryžiuje. Neatsitiktinai tokia įvykių eiga labai patenkinta Maskva. Paryžiuje viešint Rusijos prezidentui V.Putinui, paskelbtas bendras Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos pareiškimas dėl Irako. Tokiai Berlyno, Paryžiaus ir Maskvos pozicijai pritaria ir Pekinas. Bendrame trijų valstybių pareiškime pritariama Vokietijos ir Prancūzijos planui dislokuoti Irake kelis tūkstančius Jungtinių Tautų taikdarių, tris kartus padidinti ginklų inspektorių skaičių, o visą Irako teritoriją paskelbti neskraidymo zona. Irako diktatorius S.Huseinas, bent jau dabar, gali jaustis laimėtoju. Ypač Bagdadas akcentuoja Vatikano poziciją ir be perstojo cituoja popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius, kuriuos pakartojo kardinolas Rožeras Ečegerajus, jog „karas Irake būtų katastrofa“. Pats Popiežius perdavė išvykstančiam į Iraką kardinolui R.Ečegerajui asmeninį laišką Irako diktatoriui S.Huseinui, kuriame raginama žengti „lemiamą žingsnį“ karui išvengti. Į Italiją vakar atvyko Irako vicepremjeras Tarikas Azizas, kuris susitiks su Popiežiumi ir net žada pasimelsti Asyžiuje, prie švento Pranciškaus kapo. Tačiau Bagdadas, džiaugdamasis tariamai besąlygiška Vatikano parama, turėtų įsidėmėti Popiežiaus atstovo Žoakino Navaro Valso žodžius, jog reikia „padėti Irako vadovybei rimtai pagalvoti apie įsipareigojimą aktyviai bendradarbiauti“.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"