XXI amžius

„Palaiminti gailestingieji, jie susilauks gailestingumo“ (Mt 5,7)

„Bet Dievas apstus gailestingumo...“ (Ef 2,4). Tasai, kurį mums kaip Tėvą apreiškė Jėzus Kristus. Apreiškė jį ir savyje parodė jo Sūnų (plg.Jn 1, 18; Žyd 1,1). Įsimintina akimirka, kai Pilypas, vienas iš dvylikos apaštalų, kreipiasi į Kristų:„Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana“, o Jėzus atsako: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti! Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!“ (Jn 14,8). Tie žodžiai buvo ištarti atsisveikinimo kalboje, baigiant Paskutinę vakarienę, kuria prasidėjo anų šventųjų dienų įvykiai, turintys kartą visiems laikams patvirtini: „Dievas, apstus gailestingumo, savo didžia meile, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė gyventi su Kristumi“ (Ef 2,4). …Šiandienė mąstysena, turbūt daugiau nei praeities žmonių, priešinasi Dievo gailestingumui, net mėgina pačią gailestingumo idėją išstumti iš gyvenimo ir išrauti iš žmogaus širdies. Pats žodis „gailestingumas“ bei jo sąvoka tarsi trikdytų žmogų, kuris dėl mokslo ir technikos negirdėtos plėtros labiau nei bet kada užvaldė žemę ir tapo jos viešpačiu (plg. Pr 1,28). Toksai „žemės užvaldymas“, ne kartą vienpusiškai ir paviršutiniškai suprantamas, tartum jau nebepalieka vietos gailestingumui. Tą „žmogaus situaciją šiuolaikiniame pasaulyje“ galime apibūdinti konstitucijos „Gaudium et spes“ įvado žodžiais. Ten, be kita ko, skaitome: „Ir taip jau yra, kad šiuolaikinis pasaulis pasirodo esąs drauge ir galingas, ir silpnas, sugebantis realizuoti ir geriausius, ir blogiausius dalykus; taip jam atsiveria kelias į laisvę ir priespaudą, į progresą ir atsilikimą, į brolybę ir neapykantą. Be to, žmogus dabar supranta, jog jam priklauso apvaldyti jėgas, jo paties pažadintas ir galinčias jį prislėgti arba jam tarnauti“ (Gaudium et spes, 9) ...Bažnyčia privalo juos nagrinėti ir svarstyti iš Dievo gautoje tikėjimo šviesoje. Kristuje apreikštoji tiesa apie Dievą, kuris yra „gailestingumo Tėvas“ (2 Kar 1,3), leidžia mums jį regėti labai artimą žmogui, ypač kai žmogų ištinka kančia ar iškyla grėsmė jo egzistencijai ir orumui. Dėl šios priežasties daugybė pavienių žmonių ir ištisos grupės, esant tokiai Bažnyčios ir pasaulio situacijai, gyvo tikėjimo vedami, tarytum spontaniškai gręžiasi į Dievo gailestingumą. Be abejo, juos tam skatina pats Kristus, veikdamas savo Šventąja Dvasia žmonių širdyse. Jo atskleistas Dievo, kuris yra „gailestingumo Tėvas“, slėpinys mūsų epochoje žmogui gresiančių pavojų akivaizdoje tampa ypatingu raginimu Bažnyčiai, taip rašo popiežius Jonas Paulius II savo enciklikoje apie dievišką gailestingumą „Dives in misericordia“. Šį laišką, skirtą Pasaulinei ligonių dienai, pradedame Jono Pauliaus II enciklikos žodžiais, nes šiuos metus jis paskelbė Dievo gailestingumo metais. Pasaulis dažnai atmeta gailestingumo galimybę, kuri atsiskleidžia nuodėmėje ir blogyje. Daug prarandame ir mes, tikintieji, dažnai pamiršdami Dievo gailestingumo dovaną. Ligoniams ir neįgaliesiems šis suvokimas labiau turėtų padėti maldoje ir kančioje, ligoje, kaip jų kančios įprasminimas, kaip vertybė, kuri yra aukojama už nusidėjėlius, nuodėmes, jungiantis su Jėzaus atpirkimo auka bei kančia. 2000 metais seserį Faustiną iš Lenkijos, kuri propagavo Dievo gailestingumo garbinimą, ypač Gailestingumo vainikėliu, popiežius Jonas Paulius II paskelbė šventąja. Šis kultas dabar labai paplito pasaulyje. Tai rodo Dievo gailestingumo troškimą ir poreikį. Sesuo Faustina rašė: „Viešpats šiandien man pasakė (išpažinties metu): čia vargšė siela su gailestinguoju Dievu. Jeigu pasitikėjimas bus didelis, tai mano dosnumas neturi ribų. Mano gailestingumo malonės srovė užlieja nuolankias sielas. Išpuikėliai yra visuomet varge ir skurde, nes mano malonė atsigręžia nuo jų į nuolankiuosius“ (s.F.Kovalska, Dienoraštis, sk.1602). „Kristaus Kalvarijos kryžius drauge rodo, su kokia baisia jėga blogis puola patį Dievo Sūnų - Tą, kuris vienintelis iš visų žmonijos vaikų iš esmės buvo absoliučiai nekaltas ir laisvas nuo nuodėmės, kuris atėjo į pasaulį, nepaliestas Adomo neklusnumo ir pirmosios nuodėmės paveldėjimo. Bet štai Jame, Kristuje, nuodėmė pakertama jo aukos kaina, jo klusnumu „iki mirties“ (Lk 9,23). Tą, kuris buvo be nuodėmės, Dievas „dėl mūsų pavertė nuodėme“ (plg. ten pat.) Drauge pakertama mirtis, kuri nuo žmonijos istorijos pradžios susijusi su nuodėme. Mirtis įveikiama mirtimi to, kuris buvo be nuodėmės ir kuris vienas galėjo - savo mirtimi - nugalėti mirtį (plg. Mt 7,13-14). Tuo būdu Kristaus kryžius, ant kurio Sūnus, esantis vienos esybės su Tėvu, visiškai atsiteisia Dievui, stipriausiai apreiškia gailestingumą, ar tikriau, meilę, kuri pasipriešina pačioms blogio šaknimis žmogaus istorijoje: nuodėmei ir mirčiai. Kryžiumi Dievas žemiausiai nusilenkia prie žmogaus, prie to, ką žmogus - sunkiausiomis ir skausmingiausiomis valandomis - vadina savo nelaiminga dalia. Kryžiumi amžinoji meilė tarytum prisiliečia prie skaudžiausių žmogaus žemiškosios egzistencijos žaizdų. Kryžiumi iki galo išsipildo mesijinė programa, kurią Kristus kadaise paskelbė Nazareto sinagogoje - Šventasis Tėvas laiške ligoniams „Salvifici dolores“ parodo Jėzaus kančios svarbą gailestingumui ir jo suvokimui. „Sekimas Jėzumi, Kenčiančiu tarnu, leido didiesiems šventiesiems ir paprastiems tikintiesiems paversti savo ligas ir skausmą nuskaistinimo ir išganymo šaltiniu sau bei kitiems. Kokias plačias savęs pašventinimo bei bendradarbiavimo išganant pasaulį perspektyvas mūsų sergantiems broliams ir seserims atveria Kristaus ir daugybės jo mokinių parodytas kelias! Tai sunkus kelias, nes pats žmogus nesupranta kančios ir mirties prasmės, tačiau jis visuomet yra įmanomas padedant Jėzui, mūsų Viešpačiui ir vidiniam orientyrui“ (plg. Salvifici doloris, 26-27).

* * *

Apie gailestingumo patirtį, jo suvokimą galite pasidalyti su kitais ir maldoje melsdamiesi už mirusiuosius, taiką pasaulyje bei pašaukimus. Kauno Šv.Vincento Pauliečio (Petrašiūnų) bažnyčioje kiekvieno mėnesio trečią šeštadienį yra aukojamos šv.Mišios už ligonių apaštalavimą, ligonius ir kenčiančiuosius, neįgaliuosius jūsų intencijomis. Taip pat Šventojo Tėvo Pijaus maldos grupė kiekvieno mėnesio trečią šeštadienį meldžiasi už kenčiančiuosius, ligonius, neįgaliuosius. Mūsų adresas - Ligonių apaštalavimas, R.Kalantos g.38, Kaunas, 3014. Parašykite, pasidalykite savo rūpesčiais, problemomis. Laukiame pasiūlymų, pageidavimų, patarimų, kaip geriau galėtume padėti ligoniams, neįgaliesiems. Jūsų kančia, pasiaukojimas yra reikalingas jums patiems, visų mūsų išganymui. Tegu jo meilė, jo neapsakomas gailestingumas apšviečia jus, stiprina, džiugina ir telaimina.

Broliai kapucinai