Lietuvos kūrėjų autografai
![](nuotrau/kult_01.jpg) |
Prof. Stanislovas Sajauskas
Autorės nuotrauka
|
Taip pavadinta paroda atidaryta
Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, skirta Lietuvos
Nepriklausomybės 85-osioms metinėms.
Pasak parodos autoriaus prof. Stanislovo Sajausko, autografas
- tai parašas, ranka rašyta dedikacija. Parašas dažnai tvirtinamas
asmeniniu herbiniu arba įstaigos antspaudu. Daugybė žymių žmonių,
patvirtinusių savo parašais įvairius dokumentus, kūrė Lietuvos
valstybę. Tai autoriaus asmeniniame archyve sukauptų dokumentų,
laiškų, knygų, pažymėtų parašais iškiliausių asmenybių, atsidavusių
tautos dvasiniam atgimimui, pasipriešinusių nutautinimui, kovojusių
dėl Lietuvos valstybingumo ir laisvės, paroda. Šie taurūs žmonės,
kūrę Lietuvą kantriu, atkakliu darbu, kiekvienas pagal savo išgales,
nelaukdami tinkamo pagerbimo ir jų darbo įvertinimo, šiandien
turi progą vėl atgyti mūsų prisiminimuose. Dažnai kęsdami persekiojimus,
tremiami, žudomi, jie kūrė Lietuvą ateities kartoms. Taigi ir
mums, - parodos atidaryme kalbėjo buvęs tremtinys prof.S.Sajauskas
gausiai susirinkusiems likimo broliams. Žymių visuomenės veikėjų
giminės ir artimieji paskolino šiai parodai autentiškus, neretai
unikalius eksponatus. Jubiliejinė paroda veiks iki gegužės mėnesio.
Lietuvos kūrėjų autografų paroda suskirstyta į penkias sąlygines
grupes: švietėjai, knygnešiai, valstybės vadovai, rašytojai ir
poetai, kariškiai ir dvasininkai. Seniausias ir unikaliausias
Lietuvos kūrėjų autografų parodos eksponatas - Didžiojo kunigaikščio
Vytauto išleistas Privilegijos dokumentas, kuriuo Žemaičių vyskupijai
ir kapitulai suteikiama žemių ir žmonių. Jis buvo parašytas lotynų
kalba, gotišku šriftu ant pergamento ir datuotas 1421 m. birželio
22 d. Deja, čia neaptinkame DLK Vytauto autografo. Dėl visai
paprastos priežasties, - sako prof. S.Sajauskas, - nes didikas
rašyti nemokėjo.
Kitas unikalus eksponatas - Jono Frydricho Sapiegos aktas, surašytas
Varšuvoje 1748 m. gruodžio 4 d., patvirtintas jo parašu ir Didžiojo
Lietuvos kunigaikščio Frydricho Augusto III antspaudu.
Parodoje galime susipažinti su tokių įvairiapusių asmenybių, kaip
Žemaičių vyskupo, blaivybės ir knygnešių sąjūdžių įkūrėjo, rašytojo
ir istoriko Motiejaus Valančiaus, Aušros įsteigėjo, mokslininko,
gydytojo, visuomenės veikėjo ir Vasario 16-osios Akto signataro
Jono Basanavičiaus, mokslininko, rašytojo, profesoriaus ir prelato
Adomo Jakšto autografais. Taip pat čia galime matyti ir Lietuvos
Nepriklausomybės Akto signatarų parašus.
1918 m. vasario 16-oji Lietuvos kūrimo istorijoje nubrėžia savitą
ribą, kada pasikeičia jos kūrimo metodai ir priemonės. Ginklu
apgynus Lietuvos laisvę nuo bolševikų, bermontininkų ir lenkų
agresijos, susirūpinta kelti Lietuvos mokslą, meną, kūrybą. Nepaprastai
galingas impulsas buvo 1922 m. vasario 16 d. Kaune įkurtas Lietuvos
universitetas, išugdęs daugybę žymių valstybės veikėjų. Dauguma
jų gynė Lietuvos valstybingumą ir laisvę dviejų sovietinių bei
nacių okupacijų metu.
Parodoje daug eksponatų, susijusių su pačia žiauriausia priespaudos
forma - sovietų fiziniu ir dvasiniu tautos genocidu ir nuo jo
nukentėjusiais Lietuvos piliečiais, išblaškytais po pasaulį, ištremtais
į Sibirą, nužudytais KGB rūsiuose ir sovietiniuose lageriuose.
Tai pasaulio lietuvių vyskupo Vincento Brizgio Lietuvos Respublikos
piliečio pasas, Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio atvirlaiškis
iš Sibiro, partizanų vadų generolo Jono Žemaičio-Vytauto dokumentas
ir brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago įsakymas, pusę amžiaus
išsaugotas žemėje.
Parodos stenduose didelę dalį užima į Lietuvos Katalikų Bažnyčios
martirologiją įrašytų kankinių - vyskupo Vincento Borisevičiaus,
arkiv. Mečislovo Reinio, arkiv. Teofiliaus Matulionio, vysk. Prano
Ramanausko bei ilgai sovietų valdžios persekioto Katalikų Bažnyčios
kardinolo Vincento Sladkevičiaus - pasirašyti unikalūs dokumentai.
Lietuvos kūrėjų gretą papildo ir Lietuvos meno, kultūros, mokslo,
žymių visuomenės veikėjų vardai, palaikę lietuvišką patriotinę
dvasią, atvedę Lietuvą į Sąjūdį, atgimimą ir 1990 m. kovo 11-ąją.
Tai Adolfas Šapoka, Paulius Galaunė, Zenonas Ivinskis, Lionginas
Šepka, Vytautas Žemkalnis-Landsbergis vyresnysis, Bernardas Brazdžionis,
Mykolas Žilinskas, Kęstutis Genys ir daugelis kitų valstybės kūrėjų,
kuriuos pamatysite, su kuriais pabūsite, atėję į šią unikalią
parodą.
Parodos rengėjai - Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus
Numizmatikos skyriaus specialistai prof. Stanislovas Sajauskas
ir Janina Abdulskytė šiai jubiliejinei parodai parengė išsamų
katalogą. Šis muziejus iš savo fondų parodai paskolino keletą
ypač vertingų senovinių eksponatų. Taip pat itin retus dokumentus
su autografais paskolino knygininkas Vidmantas Staniulis, Lietuvos
Laisvės Kovų Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado brigados generolo,
sovietų kankinio Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksė Skokauskienė,
rašytoja tremtinė Antanina Garmutė, Kazimiera Galaunienė, Julija
ir Saulius Lukėnai, kolekcininkas Steponas Čaikauskas ir daugelis
kitų.
Parodos autorius sakė, jog labiausiai yra dėkingas Nacionalinio
M.K.Čiurlionio dailės muziejaus, A.ir P. Galaunių namų, J.Zikaro
namų, Mykolo Žilinsko dailės galerijos, Antano Žmuidzinavičiaus
kūrinių ir rinkinių muziejaus bendradarbiams už pagalbą komplektuojant
eksponatus, ypač Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus
direktoriui Osvaldui Daugeliui, suteikusiam šiai parodai ne tik
pastogę, bet ir vertingiausių eksponatų net iš Vytauto Didžiojo
laikų.
Rūta BAUŠAITĖ
Kaunas
© 2003 "XXI amžius"