|
Dvasios
broliai, tiesę tiltus tarp kultūrų ir tautų
|
Valstybinė įmonė Lietuvos
paštas išleido pašto ženklą, pagerbiantį Šveicarijos sūnaus
ir Lietuvos patrioto, iškilaus mokslininko, visuomenės veikėjo,
Eltos įkūrėjo, aktyvaus prieškario katalikų veikėjo, filosofijos
daktaro, profesoriaus Juozo Ereto (1896 - 1984) atminimą.
Pašto ženklo autorė dailininkė Aušrelė Ratkevičienė
|
Vilniaus viešojoje A.Mickevičiaus
bibliotekoje pristatyta Juozo Ereto knyga Kazys Pakštas. Bibliotekos
Šveicarijos skaitykloje vykusiame minėjime kalbėta apie du didžiuosius
vyrus, išvariusius gilią vagą lietuvių kultūros istorijoje. Šveicaro
J.Ereto knygą apie vieną didžiausių lietuvių geopolitikų ir kultūros
žmonių prof. J.Pakštą parengė Baltoskandijos akademija ir išleido
leidykla Pasviręs pasaulis. Kodėl Baltoskandijos tiltų serijai
pradėti pasirinktas J.Ereto veikalas? Pasak Baltoskandijos akademijos
pirmininko dr. Silvestro Gaižiūno, K.Pakštas yra didysis Baltoskandijos
tiltų iniciatorius, prieškariu plačiai populiarinęs šitą idėją.
Ši J. Ereto knyga pirmą kartą buvo išleista 1970 metais Romoje,
Lietuvių katalikų mokslo akademijoje. Po 2001 metais Naujojo
amžiaus išleistos J.Ereto knygelės Užmirštieji baltai tai antras
J.Ereto veikalas, šiais laikais pasirodantis Lietuvoje.
Kultūrų sintezės puoselėtojai
S.Gaižiūnas pristatė J.Ereto
knygą jos kūrybinės laboratorijos kontekste. Reino tėkmė yra tas
veidrodis, kuriame galime pamatyti paties J.Ereto gyvenimą, jo
dvasios tėkmę Baltijos jūros link. Iiš Šiaurės į Pietus keliavo
Gėtė, Herderis, Nyčė ir Tomas Manas. Šiuo keliu amžiaus pradžioje
skuba ir K.Pakštas. Atvirkštine kryptimi iš pietų į šiaurę
savo likimo pasitikti keliauja šveicaras medikas ir alchemikas
Paracelsas, o XX amžiuje J.Eretas. S.Gaižiūno žodžiais tariant,
tarp šiaurės ir pietų bręsta svarbiausios XX a. lietuvių kultūrinio
proveržio idėjos. Tarp šių polių vienas kitą sutinka J. Eretas
ir K. Pakštas du bendraminčiai ir juodu vienas kitą uždega grandioziškiems
visuomeniniams projektams, originalioms kultūros akcijoms, kūrybiniams
darbams.
|
|
Autobiografinė
poezija
|
Poetė ir vertėja iš armėnų kalbos Marytė
Kontrimaitė pristatė naują savo poezijos knygą Palei pat
gyvenimą
|
Marytė Kontrimaitė katalikiškos
spaudos skaitytojams yra seniai žinoma. Vos pradėjus eiti katalikiško
moterų sambūrio leidiniui Caritas, ji tapo redkolegijos nare,
daug rašė. Kai kuriuose straipsniuose esama autobiografinių detalių.
Kadaise, dar vaiką, tėvai mane slapta su svetimais žmonėmis išsiuntė
iš Sibiro. Ilgus ketverius metus gyvendama pas gimines laukiau grįžtančių
tėvų. Nors buvau išmokyta melstis, bet iki aštuonerių metų neregėjusi
apeigų, todėl visos katalikiškos šventės nepaprastai jaudino ir
rėžėsi atmintin. Vienas pirmųjų mano, devynerių metų poetės, eilėraštis
yra iš Žolinės, - skaitome 1990 metų aštuntajame Caritas numeryje.
M.Kontrimaitė yra išleidusi tris eilėraščių knygas. Kristalų atskalos
išėjo 1971 metais, Dienų veidai 1982-aisiais, Palei pat gyvenimą
2002 metais. Pastaroji knyga Rašytojų sąjungos klube Vilniuje
visuomenei pristatyta vasario 10 dieną. Anot Valentino Sventicko,
ši knyga ryškiai išsiskiria iš dabartinio postmodernistinio poezijos
konteksto. M.Kontrimaitė savo eilėraščiuose pasakoja apie tai, ką
patyrė, ką išgyveno. Užvertus paskutinį puslapį, jau žinai apie
jos tėvus, dukteris Vegą ir Justiną, vyrą Ruslaną, jos santykį su
Dievu. Kalbėjimas paprastas ir aiškus. Štai posmelis, surimuotas
besilankant Pivašiūnuose, žvelgiant į Šventojo Tėvo leidimu karūnuotą
tamsaus gymio didžiulėmis akimis Švč. Dievo Motinos Nuliūdusiųjų
Paguodos veidą.
|
|