|
Lietuvos
kūrėjų autografai
|
Prof. Stanislovas Sajauskas
|
Taip pavadinta paroda atidaryta
Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, skirta Lietuvos
Nepriklausomybės 85-osioms metinėms.
Pasak parodos autoriaus prof. Stanislovo Sajausko, autografas
- tai parašas, ranka rašyta dedikacija. Parašas dažnai tvirtinamas
asmeniniu herbiniu arba įstaigos antspaudu. Daugybė žymių žmonių,
patvirtinusių savo parašais įvairius dokumentus, kūrė Lietuvos
valstybę. Tai autoriaus asmeniniame archyve sukauptų dokumentų,
laiškų, knygų, pažymėtų parašais iškiliausių asmenybių, atsidavusių
tautos dvasiniam atgimimui, pasipriešinusių nutautinimui, kovojusių
dėl Lietuvos valstybingumo ir laisvės, paroda. Šie taurūs žmonės,
kūrę Lietuvą kantriu, atkakliu darbu, kiekvienas pagal savo išgales,
nelaukdami tinkamo pagerbimo ir jų darbo įvertinimo, šiandien
turi progą vėl atgyti mūsų prisiminimuose. Dažnai kęsdami persekiojimus,
tremiami, žudomi, jie kūrė Lietuvą ateities kartoms. Taigi ir
mums, - parodos atidaryme kalbėjo buvęs tremtinys prof.S.Sajauskas
gausiai susirinkusiems likimo broliams. Žymių visuomenės veikėjų
giminės ir artimieji paskolino šiai parodai autentiškus, neretai
unikalius eksponatus. Jubiliejinė paroda veiks iki gegužės mėnesio.
|
|
Ar
dera katalikams švęsti Užgavėnes?
|
Etnologė Gražina Kadžytė
Zanavykų muziejuje pasakoja apie Užgavėnių papročius,
tradicijas, simboliką |
Apie tai kalba ne vienas, motyvuodamas,
jog Užgavėnės pagonių šventė.
Vasario 19 dieną Zanavykų krašto muziejuje vyko seminaras Užgavėnės,
kaip jas švęsti zanavykams, kurio metu etnologė Gražina Kadžytė
papasakojo apie Užgavėnių papročius, tradicijas, simboliką. Pakonsultavo,
kaip patiems pasigaminti kaukes. Aktyviai dalyvavo Šakių rajono
mokytojai, moksleiviai, kultūros darbuotojai, folkloro ansamblių
dalyviai.
Veikė 65 medinių kaukių paroda, kurias pagamino žymūs krašto tautodailininkai:
Alfonsas Zokas, Gediminas Jėčys, Valdas Paukštys, originalias ir
įdomias kaukes pristatė liaudies meistras Albinas Bilinskas.
Įvairių tipų, įdomių kaukių ekspozicijoje buvo galima pamatyti Griškabūdžio
vidurinės mokyklos moksleivių, vadovaujamų mokytojo Romano Laurinaičio,
ir Plokščių vidurinės mokyklos moksleivių kūrybinių darbų.
Pasak Zanavykų krašto muziejaus darbuotojos Rimos Vasaitienės, šis
seminaras muziejuje lyg ir tradicinis, jis turi edukacinį tikslą.
Esant sunkioms socialinėms sąlygoms, neretai vaikai, šiek tiek pasidažę
skruostus ar nosį, su ištiestom rankom prašo maisto produktų, pinigų.
Todėl renginio tikslas - kad dirbantys su vaikais žmonės jiems išaiškintų,
kaip turi atrodyti persirengėlis personažas, kokį vaidmenį jis turi
suvaidinti. |
|
Gimtinė
- baltas lelijos žiedas mėlyname jaunystės ežere
|
Gausiai susirinkusiems Indrajos klubo
nariams
koncertavo solistė Judita Leitaitė (dešinėje)
|
Paskutinįjį sausio šeštadienį po
Vilniaus dailės akademijos skliautais buvo susirinkę uteniškių kraštiečių
Indrajos klubo nariai. Ne vienas ir ne du atėjo - keli šimtai
įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų žmonių. Didžioji Dailės akademijos
aula nebesutalpino visų Utenos krašte gimusių, o dabar Vilniuje
gyvenančių kraštiečių, su kuriais susitikti ir pabendrauti atvyko
kelios dešimtys Utenos rajono žmonių - valdžios atstovų, švietimo
ir kultūros įstaigų vadovų, menininkų, žurnalistų, verslininkų. |
|
Naujoji
galerija - dar vienas menui skirtas sostinės kampelis
|
Galerijos Elgreco savininkė Aušra Vingilienė
|
Pro galerijos langą puikiai matyti
Seimo rūmai, Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka, Gedimino prospekto
atkarpa. Gynėjų gatvėje atidaryta dailės galerija Elgreco - pastaruoju
metu vienas ryškiausių meno akcentų sostinėje.
Galerijos savininkė Aušra Vingilienė sakė, jog ne vienas meno mėgėjas
mano, kad galerijos pavadinimas - tai Kretos saloje gimusio, bet
Ispanijoje išgarsėjusio dailininko pavardė. Žodį Elgreco išvertus
reikštų graiką. Tai tarsi simbolizuoja tos šalies meną, kuris turėjo
įtakos visos Europos, taip pat Lietuvos menui. M.Mažvydo bibliotekos
ir Arkikatedros kolonos - ar tai ne jo kūrybos įtaka?
Kokį vardą suteikti savo galerijai, Aušrai kilo spontaniškai, vairuojant
automobilį. Iš karto patiko šis skambus žodis. Juo buvo galima savotiškai
išreikšti simpatijas Ispanijai ir Graikijai. Ne kartą šias šalis
Aušra yra aplankiusi. |
|
Vitražas
menininko būties švytėjimas
|
Vitražistas Vytautas Švarlys
|
Kas yra gyvenimas? Ieškodama vaizdingos
metaforos, galėčiau pasakyti, kad gyvenimas yra lyg perregimas trapus
stiklas, atspindintis įvairiaspalvius mūsų būties spindulius. Menininko
būtis išsiskiria iš kitų, ji yra ypatinga, nes jos užduotis priversti
šį įvairiaspalvį stiklą švytėti, savo kūrybinėmis galiomis atspindėti
dvasinę žmogaus prigimties šviesą. Toks yra vitražisto Vytauto Švarlio
gyvenimas. Šiemet švenčiantis savo šešiasdešimtmetį, trisdešimt
kūrybos metų jis atidavė vitražui tai sunkiai įveikiamai, daug
pastangų ir jėgų reikalaujančiai technikai, kurios grožis vilioja
garsiuosius menininkus nuo pat romaninės ir gotikinės dailės laikų.
Vasario 14 dieną Vilniaus Arkos galerijoje buvo atidaryta personalinė
V.Švarlio vitražų paroda, kurioje autorius, perkėlęs kūrinius į
rėmines fotografijų plokštumas, eksponuoja pagrindinius, per pastaruosius
metus sukurtus vitražus ir dekoratyvines kompozicijas, puošiančias
įvairius visuomeninių pastatų bei sakralinių erdvių interjerus.
Tai, kad paroda buvo atidaryta visuotinės meilės dieną, galime įžvelgti
tam tikrą simboliką, nes kas, jeigu ne meilė, duoda akstiną kūrybai,
kuri yra šventas žmogaus veiksmas, jo žemiškos būties įprasminimas
ir transformacija į aukštesnį lygmenį.
|
|