Pirmasis puslapis
Lietuva
Kultūra
Susitikimai
Atmintis
Žvilgsnis
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Politikos užkulisiai

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Diskusijos dėl „teisingo karo“ principų Irako krizės akivaizdoje

JAV katalikų teologas Maiklas Novakas

Nuomonių įvairovė

Vykstant pasauliniams debatams dėl karo prieš masinio naikinimo ginklą turintį ir tarptautinį terorizmą remiantį Sadamo Huseino režimą Irake pagrįstumo, populiarus Italijos katalikų savaitraštis „Familia Cristiana“ pasiūlė skaitytojams atsakyti į klausimą: su kuo jūs - šio karo priešininku popiežiumi Jonu Pauliumi II ar su Jungtinių Valstijų prezidentu Džordžu Bušu, kuris rengiasi tą karą pradėti? Toks Katalikų Bažnyčios vadovo ir JAV politinio lyderio tiesioginis priešpastatymas gana abejotinas, tačiau neseniai į panašų, tik kitaip suformuluotą klausimą gana prasmingai atsakė Ispanijos gynybos ministras Frederikas Triljas, kuris pažymėjo, jog čia kalbama ne apie tikėjimo tiesas, bet apie politinius dalykus, todėl Popiežiaus raginimas nepradėti karo Irake katalikams nėra privalomas.

Žmonių pasitikėjimą savo visuomene bei valstybe trukdo atkurti gerovės ir socialinio teisingumo stoka
Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus metinis pranešimas

Prezidentas Valdas Adamkus Seime skaitė metinį pranešimą

Pone Seimo Pirmininke, Gerbiamas Lietuvos Respublikos Seime, Pilietės ir piliečiai!
Mano ginamos pozicijos ir principai Jums gerai žinomi: penkerius metus juos ne tik skelbiau, bet ir mėginau įtvirtinti kasdieniu darbu. Mano siūloma Lietuvos pažangos vizija išsamiai išdėstyta pernai perskaitytame metiniame pranešime.
Taigi kadencijos pabaigoje penktąjį kartą kreipdamasis į Jus norėčiau tik glaustai apibendrinti praėjusius metus ir priminti tas savo nuostatas, kurios, mano įsitikinimu, yra svarbios tolesniam mūsų tautos ir valstybės gyvenimui.

Lietuvos kūrėjų autografai

Prof. Stanislovas Sajauskas

Taip pavadinta paroda atidaryta Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, skirta Lietuvos Nepriklausomybės 85-osioms metinėms.
Pasak parodos autoriaus prof. Stanislovo Sajausko, autografas - tai parašas, ranka rašyta dedikacija. Parašas dažnai tvirtinamas asmeniniu herbiniu arba įstaigos antspaudu. Daugybė žymių žmonių, patvirtinusių savo parašais įvairius dokumentus, kūrė Lietuvos valstybę. Tai autoriaus asmeniniame archyve sukauptų dokumentų, laiškų, knygų, pažymėtų parašais iškiliausių asmenybių, atsidavusių tautos dvasiniam atgimimui, pasipriešinusių nutautinimui, kovojusių dėl Lietuvos valstybingumo ir laisvės, paroda. „Šie taurūs žmonės, kūrę Lietuvą kantriu, atkakliu darbu, kiekvienas pagal savo išgales, nelaukdami tinkamo pagerbimo ir jų darbo įvertinimo, šiandien turi progą vėl atgyti mūsų prisiminimuose. Dažnai kęsdami persekiojimus, tremiami, žudomi, jie kūrė Lietuvą ateities kartoms. Taigi ir mums“, - parodos atidaryme kalbėjo buvęs tremtinys prof.S.Sajauskas gausiai susirinkusiems likimo broliams. Žymių visuomenės veikėjų giminės ir artimieji paskolino šiai parodai autentiškus, neretai unikalius eksponatus. Jubiliejinė paroda veiks iki gegužės mėnesio.

Vitražas – menininko būties švytėjimas

Vitražistas Vytautas Švarlys

Kas yra gyvenimas? Ieškodama vaizdingos metaforos, galėčiau pasakyti, kad gyvenimas yra lyg perregimas trapus stiklas, atspindintis įvairiaspalvius mūsų būties spindulius. Menininko būtis išsiskiria iš kitų, ji yra ypatinga, nes jos užduotis – priversti šį įvairiaspalvį stiklą švytėti, savo kūrybinėmis galiomis atspindėti dvasinę žmogaus prigimties šviesą. Toks yra vitražisto Vytauto Švarlio gyvenimas. Šiemet švenčiantis savo šešiasdešimtmetį, trisdešimt kūrybos metų jis atidavė vitražui – tai sunkiai įveikiamai, daug pastangų ir jėgų reikalaujančiai technikai, kurios grožis vilioja garsiuosius menininkus nuo pat romaninės ir gotikinės dailės laikų. Vasario 14 dieną Vilniaus „Arkos“ galerijoje buvo atidaryta personalinė V.Švarlio vitražų paroda, kurioje autorius, perkėlęs kūrinius į rėmines fotografijų plokštumas, eksponuoja pagrindinius, per pastaruosius metus sukurtus vitražus ir dekoratyvines kompozicijas, puošiančias įvairius visuomeninių pastatų bei sakralinių erdvių interjerus. Tai, kad paroda buvo atidaryta visuotinės meilės dieną, galime įžvelgti tam tikrą simboliką, nes kas, jeigu ne meilė, duoda akstiną kūrybai, kuri yra šventas žmogaus veiksmas, jo žemiškos būties įprasminimas ir transformacija į aukštesnį lygmenį.

Naujoji galerija - dar vienas menui skirtas sostinės kampelis

Galerijos „Elgreco“ savininkė Aušra Vingilienė

Pro galerijos langą puikiai matyti Seimo rūmai, Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka, Gedimino prospekto atkarpa. Gynėjų gatvėje atidaryta dailės galerija „Elgreco“ - pastaruoju metu vienas ryškiausių meno akcentų sostinėje.
Galerijos savininkė Aušra Vingilienė sakė, jog ne vienas meno mėgėjas mano, kad galerijos pavadinimas - tai Kretos saloje gimusio, bet Ispanijoje išgarsėjusio dailininko pavardė. Žodį „Elgreco“ išvertus reikštų graiką. Tai tarsi simbolizuoja tos šalies meną, kuris turėjo įtakos visos Europos, taip pat Lietuvos menui. M.Mažvydo bibliotekos ir Arkikatedros kolonos - ar tai ne jo kūrybos įtaka?
Kokį vardą suteikti savo galerijai, Aušrai kilo spontaniškai, vairuojant automobilį. Iš karto patiko šis skambus žodis. Juo buvo galima savotiškai išreikšti simpatijas Ispanijai ir Graikijai. Ne kartą šias šalis Aušra yra aplankiusi.

Ar dera katalikams švęsti Užgavėnes?

Etnologė Gražina Kadžytė Zanavykų muziejuje pasakoja apie Užgavėnių papročius, tradicijas, simboliką

Apie tai kalba ne vienas, motyvuodamas, jog Užgavėnės – pagonių šventė.
Vasario 19 dieną Zanavykų krašto muziejuje vyko seminaras „Užgavėnės, kaip jas švęsti zanavykams“, kurio metu etnologė Gražina Kadžytė papasakojo apie Užgavėnių papročius, tradicijas, simboliką. Pakonsultavo, kaip patiems pasigaminti kaukes. Aktyviai dalyvavo Šakių rajono mokytojai, moksleiviai, kultūros darbuotojai, folkloro ansamblių dalyviai.
Veikė 65 medinių kaukių paroda, kurias pagamino žymūs krašto tautodailininkai: Alfonsas Zokas, Gediminas Jėčys, Valdas Paukštys, originalias ir įdomias kaukes pristatė liaudies meistras Albinas Bilinskas.
Įvairių tipų, įdomių kaukių ekspozicijoje buvo galima pamatyti Griškabūdžio vidurinės mokyklos moksleivių, vadovaujamų mokytojo Romano Laurinaičio, ir Plokščių vidurinės mokyklos moksleivių kūrybinių darbų.
Pasak Zanavykų krašto muziejaus darbuotojos Rimos Vasaitienės, šis seminaras muziejuje lyg ir tradicinis, jis turi edukacinį tikslą. Esant sunkioms socialinėms sąlygoms, neretai vaikai, šiek tiek pasidažę skruostus ar nosį, su ištiestom rankom prašo maisto produktų, pinigų. Todėl renginio tikslas - kad dirbantys su vaikais žmonės jiems išaiškintų, kaip turi atrodyti persirengėlis personažas, kokį vaidmenį jis turi suvaidinti.

Autobiografinė poezija

Poetė ir vertėja iš armėnų kalbos Marytė Kontrimaitė pristatė naują savo poezijos knygą „Palei pat gyvenimą“

Marytė Kontrimaitė katalikiškos spaudos skaitytojams yra seniai žinoma. Vos pradėjus eiti katalikiško moterų sambūrio leidiniui „Caritas“, ji tapo redkolegijos nare, daug rašė. Kai kuriuose straipsniuose esama autobiografinių detalių. „Kadaise, dar vaiką, tėvai mane slapta su svetimais žmonėmis išsiuntė iš Sibiro. Ilgus ketverius metus gyvendama pas gimines laukiau grįžtančių tėvų. Nors buvau išmokyta melstis, bet iki aštuonerių metų neregėjusi apeigų, todėl visos katalikiškos šventės nepaprastai jaudino ir rėžėsi atmintin. Vienas pirmųjų mano, devynerių metų „poetės“, eilėraštis yra iš Žolinės“, - skaitome 1990 metų aštuntajame „Caritas“ numeryje.
M.Kontrimaitė yra išleidusi tris eilėraščių knygas. „Kristalų atskalos“ išėjo 1971 metais, „Dienų veidai“ – 1982-aisiais, „Palei pat gyvenimą“ – 2002 metais. Pastaroji knyga Rašytojų sąjungos klube Vilniuje visuomenei pristatyta vasario 10 dieną. Anot Valentino Sventicko, ši knyga ryškiai išsiskiria iš dabartinio postmodernistinio poezijos konteksto. M.Kontrimaitė savo eilėraščiuose pasakoja apie tai, ką patyrė, ką išgyveno. Užvertus paskutinį puslapį, jau žinai apie jos tėvus, dukteris Vegą ir Justiną, vyrą Ruslaną, jos santykį su Dievu. Kalbėjimas paprastas ir aiškus. Štai posmelis, surimuotas besilankant Pivašiūnuose, žvelgiant į Šventojo Tėvo leidimu karūnuotą tamsaus gymio didžiulėmis akimis Švč. Dievo Motinos Nuliūdusiųjų Paguodos veidą.

Dvasios broliai, tiesę tiltus tarp kultūrų ir tautų

Valstybinė įmonė „Lietuvos paštas“ išleido pašto ženklą, pagerbiantį Šveicarijos sūnaus ir Lietuvos patrioto, iškilaus mokslininko, visuomenės veikėjo, Eltos įkūrėjo, aktyvaus prieškario katalikų veikėjo, filosofijos daktaro, profesoriaus Juozo Ereto (1896 - 1984) atminimą. Pašto ženklo autorė – dailininkė Aušrelė Ratkevičienė

Vilniaus viešojoje A.Mickevičiaus bibliotekoje pristatyta Juozo Ereto knyga “Kazys Pakštas”. Bibliotekos Šveicarijos skaitykloje vykusiame minėjime kalbėta apie du didžiuosius vyrus, išvariusius gilią vagą lietuvių kultūros istorijoje. Šveicaro J.Ereto knygą apie vieną didžiausių lietuvių geopolitikų ir kultūros žmonių prof. J.Pakštą parengė Baltoskandijos akademija ir išleido leidykla “Pasviręs pasaulis”. Kodėl “Baltoskandijos tiltų” serijai pradėti pasirinktas J.Ereto veikalas? Pasak Baltoskandijos akademijos pirmininko dr. Silvestro Gaižiūno, K.Pakštas yra didysis Baltoskandijos tiltų iniciatorius, prieškariu plačiai populiarinęs šitą idėją.
Ši J. Ereto knyga pirmą kartą buvo išleista 1970 metais Romoje, Lietuvių katalikų mokslo akademijoje. Po 2001 metais “Naujojo amžiaus” išleistos J.Ereto knygelės “Užmirštieji baltai” tai antras J.Ereto veikalas, šiais laikais pasirodantis Lietuvoje.

Kultūrų sintezės puoselėtojai

S.Gaižiūnas pristatė J.Ereto knygą jos kūrybinės laboratorijos kontekste. Reino tėkmė yra tas veidrodis, kuriame galime pamatyti paties J.Ereto gyvenimą, jo dvasios tėkmę Baltijos jūros link. Iiš Šiaurės į Pietus keliavo Gėtė, Herderis, Nyčė ir Tomas Manas. Šiuo keliu amžiaus pradžioje skuba ir K.Pakštas. Atvirkštine kryptimi – iš pietų į šiaurę – savo likimo pasitikti keliauja šveicaras medikas ir alchemikas Paracelsas, o XX amžiuje – J.Eretas. S.Gaižiūno žodžiais tariant, tarp šiaurės ir pietų bręsta svarbiausios XX a. lietuvių kultūrinio proveržio idėjos. Tarp šių polių vienas kitą sutinka J. Eretas ir K. Pakštas – du bendraminčiai ir juodu vienas kitą uždega grandioziškiems visuomeniniams projektams, originalioms kultūros akcijoms, kūrybiniams darbams.

Menininkų duetas

Marija Ladigaitė ir Vladas Vildžiūnas prie M.K.Čiurlionio paminklo Vilniuje

Skulptoriaus Vlado Vildžiūno profesionalūs, meniški, širdyje išnešioti darbai puošia Vilnių. Tai paminklinė skulptūra Laurynui Stuokai-Gucevičiui (1984), dekoratyvinės skulptūros „Lietuviška baladė“ (1973), „Barbora“ (1982). Jo darbų yra Kaune („Trys karaliai“, (1968), Druskininkuose – paminklinė skulptūra M.K.Čiurlioniui (1975), už kurią 1976 metais pelnyta valstybinė premija. Romas Viesulas 1977 metais „Draugo“ (JAV) laikraštyje rašė: „Rytų Europos dabartiniam uždarume ir šio regiono kontekste Čiurlionio paminklas yra didelės kūrybinės drąsos darbas, toli peržengęs sovietinės meniškos ir paminklinės biurokratijos dogmas“. Visą V.Vildžiūno sovietmečio kūrybą bene tiksliausiai 1992 metais įvertino Mindaugas Navakas: „Žvilgtelėkim į skulptūras. 1963 m. – „Surištas sukilėlis“ – juk tai surištas Kristus („Ecce homo“), 1968 m. – „Trys karaliai“, - pasveikinę gimusį Kūdikėlį Jėzų. 1972 m. iškaltas iš marmuro ir 1982 m. – iš granito „Ecce homo“ – Kristaus galvos studija, 1977 m. „Piligrimai“ – šv. Kristoforas, 1977 m. „Sparnuota figūra – Nukryžiuotasis“, o gal tiksliau, - Nukryžiuotojo siekimas. Man labai graži šita skulptūra, padaryta lyg visą laiką kartojant: „neminėk Viešpaties vardo be reikalo“. Bet įspūdingiausia – kaip lengvai ir nevaržomai šioje kūryboje kvėpuoja laisva autoriaus valia. Kartu kyla klausimas, kaip atsitiko, kad ši kūryba sovietmečiu, nors ir sunkiai, bet vis dėlto skynėsi kelią? Manau, svarbiausia – sovietinę ideologiją gaminantys ir saugantys klerkai buvo per daug buki, kad suprastų švarią, taisyklingą kalbą, o ne maskoliškai partiniu žargonu kalbantį žmogų“. Ne mažiau įspūdingi V.Vildžiūno paskutiniųjų metų darbai: paminklas Lietuvos tremtiniams Vorkutoje (1990), „Šventas Kazimieras“ (1995), „Kristus Nazarietis“ (1991), „Prisikėlimas“ (1999) ir kt.

Gimtinė - baltas lelijos žiedas mėlyname jaunystės ežere

Gausiai susirinkusiems „Indrajos“ klubo nariams koncertavo solistė Judita Leitaitė (dešinėje)

Paskutinįjį sausio šeštadienį po Vilniaus dailės akademijos skliautais buvo susirinkę uteniškių kraštiečių „Indrajos“ klubo nariai. Ne vienas ir ne du atėjo - keli šimtai įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų žmonių. Didžioji Dailės akademijos aula nebesutalpino visų Utenos krašte gimusių, o dabar Vilniuje gyvenančių kraštiečių, su kuriais susitikti ir pabendrauti atvyko kelios dešimtys Utenos rajono žmonių - valdžios atstovų, švietimo ir kultūros įstaigų vadovų, menininkų, žurnalistų, verslininkų.

Darbai ir atidirbinėjimai

Jei tu gali tarp sukčių doras likti,
Būt su karaliais toks, kaip ir minioj,
Pasiekti, kad pelnytai gerbt sutiktų
Tave ir priešai, ir draugai kovoj;
Jei tu gali teikt triūso vaisių gausiai,
Sau tart: „Vertai šį mirksnį gyvenau!“
Tada turtinga Žemė tau priklauso,
Ir būsi tikras tu Žmogus, sūnau!

Taip rašė garsusis anglų rašytojas 1907 metų Nobelio literatūros premijos laureatas Radjardas Kiplingas, kuris sovietiniuose literatūros vadovėliuose ir enciklopedijose buvo vadinamas „britų imperializmo dainiumi“. Šios R.Kiplingo eilės (Juozo Subatavičiaus vertimas) atėjo į galvą neatsitiktinai. Juk kas dabar (ypač iš vadinamojo elito) susimąsto apie tokius dalykus. „Atgyvenos, baigiantys išmirti idealistai“, - paniekinamai kalbama apie tokius. Visiškas idealų neturėjimas, jau nekalbant apie moralines nuostatas, lakstymas iš partijos į partiją, pereinant visas pakopas nuo SSKP iki liberalų demokratų ar atvirkščiai, rodo, jog tokios sąvokos kaip Tėvynės meilė, pasiaukojimas, pagaliau elementarus padorumas šiems „elito“ žmonėms yra visai svetimos ir nesuvokiamos. Kaip pastebėjo vienas publicistas, chameleono esmė nesikeičia, pakitus jo spalvai. Ir tas spalvų bei kailių kaitaliojimas pristatomas kaip rūpestis tautos gerove? Bijokite Dievo, ponai!

Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia

į piligrimų kelionę į Italiją

Piza

Per moksleivių pavasario atostogas, balandžio 12-19 dienomis.
Maršrutas: Vilnius – Čenstakava – Znojimas – Venecija – Roma – Vatikanas – Flerencija –
Piza – Viena – Vilnius.

Kelionės kaina - 579 Lt.

(„XXI amžiaus“ skaitytojams - 499 Lt. Registruojantis turėti kuponą, išspausdintą laikraštyje.)

Registracija iki kovo 20 dienos.

Vilnius, Bazilijonų g. 3. Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.), 8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-673-38624 (mob.).