Darbai
ir atidirbinėjimai
Jei tu gali tarp sukčių doras
likti,
Būt su karaliais toks, kaip ir minioj,
Pasiekti, kad pelnytai gerbt sutiktų
Tave ir priešai, ir draugai kovoj;
Jei tu gali teikt triūso vaisių gausiai,
Sau tart: Vertai šį mirksnį gyvenau!
Tada turtinga Žemė tau priklauso,
Ir būsi tikras tu Žmogus, sūnau!
Taip rašė garsusis anglų rašytojas
1907 metų Nobelio literatūros premijos laureatas Radjardas Kiplingas,
kuris sovietiniuose literatūros vadovėliuose ir enciklopedijose
buvo vadinamas britų imperializmo dainiumi. Šios R.Kiplingo eilės
(Juozo Subatavičiaus vertimas) atėjo į galvą neatsitiktinai. Juk
kas dabar (ypač iš vadinamojo elito) susimąsto apie tokius dalykus.
Atgyvenos, baigiantys išmirti idealistai, - paniekinamai kalbama
apie tokius. Visiškas idealų neturėjimas, jau nekalbant apie moralines
nuostatas, lakstymas iš partijos į partiją, pereinant visas pakopas
nuo SSKP iki liberalų demokratų ar atvirkščiai, rodo, jog tokios
sąvokos kaip Tėvynės meilė, pasiaukojimas, pagaliau elementarus
padorumas šiems elito žmonėms yra visai svetimos ir nesuvokiamos.
Kaip pastebėjo vienas publicistas, chameleono esmė nesikeičia, pakitus
jo spalvai. Ir tas spalvų bei kailių kaitaliojimas pristatomas kaip
rūpestis tautos gerove? Bijokite Dievo, ponai! |